aA
Kelionė į Kijevą neprailgsta. Valanda su trupučiu lėktuvu iš Vilniaus ir mes jau čia. Stipriai besikeičianti ir gražėjanti Ukrainos sostinė piršo mintį, jog ir joje vykstanti ginkluotės paroda bus ne mažiau įdomi.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

Tačiau atvykę prie parodų centro kiek nustebome: čia nebuvo jokio sujudimo. Vakarų Europoje panašų renginį paprastai jauti jau per kilometrą: stovėjimo aikštelėse apstu įvairiais karinės pakraipos lipdukais apklijuotų automobilių, parodos link juda daugybė taktinėmis kelnėmis ir kariškomis kuprinėmis nešinų parodos lankytojų, o čia – nieko panašaus! Mindžikuoja tik keletas bilietų perpardavinėtojų, siūlančių bilietus už pusę kainos. Na, visgi pirma parodos diena, pagalvojame, ir žengiame arčiau.

Centro teritorijoje mus pasitinka jau Lenkijoje matyta milžiniška karinė palapinė, galima sakyti – angaras su automatiškai kilnojamu palapinės galu, pro kurį galima įvažiuoti. Čia net nestabtelim – juk tai jau matyta, o čia mes atvykom apžiūrėti būtent Ukrainoje gaminamos produkcijos, kuo ši paroda pirmiausia ir išsiskiria – apie 85 proc. parodos dalyvių yra Ukrainos gamintojai.

Priartėjus prie pagrindinio įėjimo iškart suprantame, kad ši paroda Ukrainos pramonei yra išties svarbi. Aikštelėje prie įėjimo jau stovi išrikiuota kovinė technika. Daugiausia tai įvairios modifikacijos ir skirtingų kartų šarvuočiai BTR ir BMP. Aplink juos sukiojosi gausios apsaugos lydimi egzotiškų šalių kariškiai. Kodėl egzotiškų? Na, pamačius jų uniformas ir antpečius, papuoštus ne tik žvaigždėmis, bet ir paukšteliais ar palmių šakelėmis, iškart pagalvoji: egzotika.

Šarvuota technika lauke sudomino tuo, kad yra pateikiami du skirtingi jos standartai. Pirmasis – kreivomis siūlėmis suvirintas šarvuotis, tikriausia apdažytas teptuku, kurio viduje ekipažas sėdi ant brezentinių Antrojo pasaulinio karo laikus primenančių sėdynių.

Vaizdas – ne koks. „Nejaugi jie tikrai nemoka gaminti?“ – nejučiomis užduodu sau klausimą. Ne! Moka, ir netgi labai gerai. Antrasis variantas stovi greta – tai ta pati IV kartos pėstininkų kovos mašina BMP IV. „Hella“ žibintai, pėstininkai kovos mašinoje sėdi lenktynininkų lopšius primenančiose sėdynėse, „juodosios zonos“, kurių nemato vairuotojas, „apginkluotos“ vaizdo stebėjimo kameromis. Iš pirmo žvilgsnio – tikrai aukštas lygis. Taip pat lauke akį patraukė naujasis BTR IV: vidus žiūrovams buvo užrakintas, tačiau po labai greitos technikos išorės apžiūros visgi nusprendėme, jog lietuvių pasirinkti vokiški Boxer yra daug geresni. Apie vakarietiškus komforto standartus galima net nekalbėti, bet konstrukciniu požiūriu BTR buvo taip pat ne be priekaištų. Iškalbinga detalė: gyvybiškai svarbūs BTR mazgai, vairo traukės, įvairūs hidrauliniai vamzdeliai kažkodėl palikti atvirose vietose, praktiškai visiškai neapsaugoti. Iškart kyla klausimas dėl šarvuočio gyvybingumo. Pati kėbulo kapsulė atlaikytų pakelės minos sprogimą, tačiau ar technika po to galėtų tęsti judėjimą, – tikrai neaišku.

Einame į parodos vidų. Vėl nustembame: net 3 didžiulės salės. Ir visose verda gyvenimas. Mažiau nei prieš mėnesį lankėmės tokioje pat parodoje Lenkijoje – MSPO 2018. (Beje, ten pirmas įspūdis įėjus buvo toks: „Lenkija gamina viską karo pramonei, išskyrus lėktuvų variklius, bet ekspozicijoje to „visko“ nebuvo, o lėktuvų variklių – tikrai taip!“)

Prie vakarietiškų stendų ilgai neužsibuvome, juos visus jau matėme praėjusiose parodose.

Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

O kuo išsiskyrė ukrainiečių paroda?

Sutikome „garažinės karo pramonės“ atstovų. Vienas tokių gamintojų, save išdidžiai vadinantis dėde Vania, gamina lafetus kulkosvaidžiams. Meistrai mielai demonstruoja savo kūrinius, pasakoja apie juos, rodo net filmuotą medžiagą iš ATO. Lafetai, mūsų akimis žvelgiant, pagaminti gan primityviai, grubiai surinkti, tačiau savo darbą atlieka. Kai kurie sprendimai savo paprastumu net kiek nustebina. Bet, kaip sakoma, genialumas slypi paprastume.

Nors informacinėje erdvėje daug skelbiama apie ukrainiečių dronų žygdarbius, visgi parodoje jų daug nesutikome. Tačiau su keletu gamintojų teko šiltai pabendrauti – ir, reikia pasakyti, dalyvavimas ATO čia veikia kaip vizitinė kortelė ar vietinis ISO standartas. Labai įdomu bendrauti, kai visi pavyzdžiai ir savų produktų pagyrimai yra paremti būtent tikra praktika kare. Dronų kainos sąlyginai nedidelės, 3–4 kartus mažesnės už gaminamų vakaruose. Pabendravus tampa aišku, kad tikram proveržiui trūksta šiuolaikiškų inovacinių sprendimų.

Bendrai kalbant apie techniką šioje parodoje, inovacijų tikrai trūko. Daugelis su pasididžiavimu pristatomos „modernizuotos“ įrangos pavyzdžių tikrai kelia šypseną. Kartais, besiklausant pasakojimų apie naujas technologijas, natūraliai kildavo klausimas, ar demonstruojamas daiktas yra jau po modernizacijos, ar dar laukia savo eilės, kai bus pakeisti kokių 30 metų senumo sprendimai.

Aukštųjų technologijų nors nedaug, bet visgi buvo. Pavyzdžiui, robotas ant distanciniu pultu valdomos platformos, kuris sugeba atpažinti žmogų. Gamintojai žadėjo, kad labai greitai jų kūrinys skirs ginkluotą žmogų nuo neginkluoto. Jei žmogus yra ginkluotas ir kelia pavojų, operatorius perima valdymą ir atidengia ugnį. Ar sistema gali, atpažinusi ginkluotą žmogų, pati priimti sprendimą į jį atidengti ugnį, taip ir liko neatsakyta. Tikėkimės, kad kitais metais bus jau nebe prototipas, o pilnai veikiantis produktas.

Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

Kadangi Ukraina yra pramonės šalis, nenuostabu, kad čia buvo demonstruojama tikrai daug šarvuotos technikos. Dažniausiai buvo sutikti ant KRAZ bazės surinkti įvairių paskirčių automobiliai. Kaip ir technika lauke, ji buvo labai skirtingo lygio – versija eksportui ir versija vidaus vartojimui. Be abejo, viduje netrūko pėstininkų kovos mašinų, šarvuotų transporterių ar net salvinių artilerijos sistemų. Beveik į visą techniką buvo galima įlipti, apžiūrėti iš vidaus. Labai „užkliuvo“ Ukroboronprom koncerno „modernizuotas“ žvalgybai skirtas šarvuotis „Mangust“: gražiai perdažytas, brezentinėmis sėdynėmis, medinėmis vairuotojo svirtelėmis ir visiškai lygiu kaip stalas dugnu. Užvažiavus ant minos ekipažas su tokia technikos ergonomika šansų išlikti beveik neturės.

Beveik visų lankytojų dėmesį ypač traukė THOR. Apvalus, dideliais ratais ir vos dviejų sėdimų vietų boružėlę primenantis visureigis. Žemo slėgio padangos užtikrina gerą pravažumą, prabangus salonas jums leis jaustis lyg aukštos klasės limuzine. Pabandžius pasidomėti susidarė įspūdis, kad pagaminti yra tik šie parodoje demonstruojami du automobiliai.

Tiek apie techniką, o dabar keletas žodžių apie individualią ekipuotę.

Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

Šalyje vykstantis karas (šio termino nevengia patys ukrainiečiai) padiktavo savas sąlygas. Yra poreikis – bus ir prekių. O kokių prekių bene labiausiai reikia tokiu atveju? Žinoma, individualios apsaugos priemonių. Tad parodoje itin gausu kuo įvairiausių šarvinių plokščių ir liemenių gamintojų. Regis, kad gamintojai, norėdami išsiskirti, ieško net netradiciškiausių būdų. Vienos liemenės – tikrai futuristinės išvaizdos, o kitos atvirkščiai – papuoštos netgi tautiniais elementais. Deja: kai matai standartinę, „tabelinę“ Ukrainos kario ekipuotę, supranti, kodėl tiek daug karių ją tiesiog perkasi už savo lėšas.

Ukraina yra varginama ne tik karo, bet ir korupcijos, ir, žiūrint į kariuomenės ekipuotę, tampa aišku – konkursus laimi tie, kam reikia. Tačiau, kaip ir minėjau, rinka diktuoja savo sąlygas. Ukrainoje yra kelios stiprios ekipuotę gaminančios kompanijos. Vienos jų užsiliko ties laimėtais konkursais ir tebegamina tai, kas „neša“ garantuotus pinigus, o kiti, kaip patys sako, „eina į Europą“.

Iš dalyvavusių ekipuotės gamintojų labiausia išsiskyrė kompanija „Velmet“, gaminanti praktiškai visą kario ekipuotę. „Velmet“ glaudžiai bendradarbiauja su ATO zonoje veikiančiomis Ukrainos specialiosiomis pajėgomis, tad kompanija turi sąlygas savo gaminius išbandyti tiesiog mūšio lauke. „Specukai“ po kovinės operacijos tikrai nevynioja žodžių į vatą ir išsako savo pastabas – tas leidžia „Velmet“ tobulinti savo gaminius.

Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

Parodoje šiek tiek trūko ginklų gamintojų. Taip, čia tikrai buvo minosvaidžių ar granatsvaidžių, bet didžioji dalis šių ginklų yra senos sovietinės ginkluotės modernizavimas: gaminama iš naujo, pridedant tam tikrus šiuolaikinius sprendimus, bet iš esmės ginklas paliekamas toks pat. Pavyzdžiui, nedidelė kompanija „Rubin-2017“. Jų „kūrinys“ – prieštankinis granatsvaidis „Lancia“ – yra dar nuo 1963 SSRS naudotas SPG-9 (NATO terminologija – „Spear“). Bet visgi svarbu tai, kad tokia produkcija gaminama ir gamintojas dirba vedamas tikslo didinti savo šalies saugumą.

Na, o lengvųjų šaulių ginklų čia išties trūko. Nemažą stendą čia turėjo „grandai“ iš Lenkijos PGZ (Polska Grupa Zbrojeniowa), čia po jų „sparnu“ savo produkciją demonstravo Fabryka Broni „ŁUCZNIK“. Čia buvo galima apžiūrėti naujausią „ŁUCZNIK“ kūrinį – šturmo karabiną „GROT“. Ukrainiečiams šioje kategorijoje atstovavo kompanija „Fort“, turinti platų ginklų asortimentą. Daugiausia smalsuolių sulaukė „Fort“ demonstruojami pistoletai, kuriais tiek vaikai, tiek suaugę be paliovos spragsėjo.

Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.
Paroda Arms &Security 2018 Kiev // Gintaro Stokės nuotr.

Mums daug įdomiau buvo „Fort-221“ – ukrainiečių pagal licenziją gaminamas „Tavor TAR-21“. Smagus, Izraelio kariuomenės naudojamas bullpup sistemos šturmo karabinas. Vienintelis klausimą keliantis dalykas – ar šaudant nacionalinės gamybos, ne pačios aukščiausios kokybės šaudmenimis, šauliui nesudaro problemų prie pat veido besiveržiančios parako dujos? Viena yra idealiomis sąlygomis neskubant iššauti 1–2 dėtuves, bet šaudyti daug, intensyviai ir dar ne pačiais geriausiais šoviniais – visai kas kita...

Komercinių ginklų „frontą laikė“ „Zbroyar“, čia jie pristatė bolt action ir AR „platformos“ ginklus. „Zbroyar“ ginklų kainos – tikrai draugiškos, pavyzdžiui šturmo karabino Z-15 kaina – kiek daugiau nei 1300 eurų.

Beje, Ukrainoje, skirtingai nei Lietuvoje, galima naudoti duslintuvus. Duslintuvus gaminančių įmonių čia buvo keletas, bet daugiausia produktų parodos dalyviams pateikė kompanija „STEEL“. Pakalbinus stende buvusius atstovus, vos per keliolika minučių sužinojome tikrai daug. Bet maloniausiai nustebino duslintuvų kainos, kurios prasideda nuo 50 JAV dolerių...

Kokie bendri įspūdžiai? Iš esmės – paroda buvo tikrai įvairialypė, o apsilankymas joje naudingas tuo, kad labai gerai matosi koncepcinio požiūrio skirtumai tarp „Rytų“ ir „Vakarų“ standartus pasirinkusių gamintojų. Ar mes čia kitąmet grįšime? Tikrai taip!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (102)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (7)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (6)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (509)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (159)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (128)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (102)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (47)

Ploješčio miesto tuščios stadiono tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos,...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (583)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (19)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Lori Anne Allison - vienintelė moteris, sugebėjusi nutempti Johnny Deppą prie altoriaus: kas ji ir kodėl apie ją nekalbama?

Gerokai anksčiau, nei suvaidino kapitoną Sparrow ar policininką Tomą Hansoną, Johnny‘is Deppas...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (337)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (70)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (175)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...