Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 1,38 mln. darbuotojų, rodo rekvizitai.lt duomenys. Tad prastovose teko pabūti maždaug kas septintam.
Subsidijomis prastovomis pasinaudojo iš viso 24,2 tūkstančio įmonių, o 26,1 tūkst. įmonių naudojosi ir subsidijomis po prastovų. Palyginimui, tai sudarytų apie dešimtadalį nuo veiklą vykdančių įmonių, rodo cr.lt duomenys.
Šios dvi paramos priemonės jau kainavo atitinkamai 167 ir 399 mln. eurų, situaciją darbo rinkoje Trišalei tarybai pristatė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Tačiau ji patikina, kad valstybei prastovos ir subsidijos po prastovų kainuoja pigiau, nei kainuotų bedarbiai.
Nedarbo lygis šiuo metu artėja prie 15 procentų.
Be įprastų nedarbo išmokų, šiemet 315,7 tūkstančio kartų kreiptasi dėl naujos išmokos darbo paieškai, kuri siekia 200 eurų, kai žmogus neturi teisės gauti įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, arba 42 eurus – kai bedarbis pagal stažą gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
34 tūkstančiai asmenų, kurie apskritai nėra niekur dirbę 2 ir daugiau metų, šiemet registravo Užimtumo tarnyboje, kad gautų 200 eurų išmoką.
Registruotas nedarbas –14,9 procento
Užimtumo tarnybos vadovė pasidalijo, kad Lietuvoje yra 256,8 tūkstančio bedarbių, o registruotas nedarbas siekia 14,9 procento, rodo lapkričio 1 d. duomenys.
„Net ir užimtųjų skaičiui sumažėjus 47,6 tūkst., rugsėjo–spalio duomenis užimto lygis Lietuvoje vis dar siekia 70 proc. darbingo amžiaus gyventojų“, – sako I. Balnanosienė.
Sparčiausiai užimtųjų mažėjo paslaugų sektoriuje – tai stipriausiai ekonomines pasekmes pajutęs sektorius. Statybų sektoriuje ir žemės ūkyje užimtųjų mažėjo dėl sezoniškumo.
„Šiemet turime žymiai didesnius skaičius. Jei įprastai turėdavome apie 100 tūkst. klientų, dabar turime apie pusę milijono, iš jų daugiau nei 240 tūkst. žmonių turi bedarbio statusą. Kaip jau minėjau, 235 tūkstančiai, beveik 240 tūkstančio, visiškai netekę darbo, ir skaičius išaugęs 1,5 karto“, – kalbėjo I. Balnanosienė.
Per metus nedarbas paaugo 6,2 procento nuo viso darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. Daugiausiai bedarbių registruojasi Lazdijuose, Rokiškyje, Kalvarijoje. Žemesnis nedarbas yra Klaipėdos apskrityje, kur dominuoja uosto ir pramonės sektoriai.
„Analizuoti bedarbių skaičiaus dinamiką, patį didžiausią šuolį turėjome rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Šį mėnesį registracija jau yra mažėjanti. Dėl ko auga nedarbas – dėl to, kad ir laisvų darbo vietų dinamika yra mažėjanti. Didžiausią laisvų darbo vietų piką turėjome liepos ir rugpjūčio mėn, kai vienu metu buvo registruota ir 40 tūkst. laisvų darbo vietų“, – paaiškina I. Balnanosienė.
Tuomet laisvų darbo vietų šuolį lėmė po karantino atnaujinta įmonių veikla.
200 eurų gavo ne tik tie, kurie anksčiau dirbo
Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 23,3 procento nuo visų bedarbių, ir ši dalis taipogi auga.
„Nedarbo draudimo išmokas gauna beveik kas trečias, arba tik kas trečias Užimtumo tarnyboje registruotas žmogus. Tik kas trečias klientas turi pakankamą darbo stažą. Dagiausiai, aišku, moterys, vėl dėl tos pačios priežasties“, – pastebėjo tarnybos vadovė.
I. Balnanosienė patikina, kad dažniau papildomą darbo paieškos išmoką gauna tie asmenys, kurie dirbo pagal neterminuotą sutartį, tokių yra 54 tūkstančiai. Tačiau yra ir 34 tūkstančiai asmenų, kurie niekur nedirbo du ir daugiau metų, ir registravosi dėl naujos išmokos – jie „išlindo iš šešėlio“.
„Įdarbinimas taip pat auga, nes laisvų darbo vietų skaičius auga. Tačiau gilėja struktūrinio nedarbo problema. Tie, kas dirba aviacijoje, viešbučiuose, kelionių ir turizmo versle, šiuo metu jie nepretenduoja į jokį nekvalifikuotą darbą arba kitą kvalifikaciją įgyti – jie tiesiog laukia savo sektoriaus atsigavimo. Paskelbus antrąjį karantiną, mokymų centrai, kurie galėjo vykdyti mokymo paslaugų teikimą – tęsia, bet dalis tiesiog negali tęsti“, – vardijo I. Balnanosienė.
Priešingai nei ankstesniais laikotarpiais, per pandemiją dažniau darbo netenka moterys.
„Dominuoja šiemet tokia situacija, pirmąkart per penkerius metus, kai moterų nedarbas yra didesnis negu vyrų. Paprastai vyrų nedarbas būdavo didesnis. Sparčiai didėja jaunimo ir moterų nedarbas. Jaunimas nespėjo įsitvirtinti darbo rinkoje dėl pirmo ir antro karantino, ir ekonomikos sulėtėjimo. O moterys dažniau dirba tuose sektoriuose, paslaugų, maitinimo, viešbučių, kurie yra labiausiai nukentėję“, – teigia I. Balnanosienė.
Prie 257 eurų – šimtas tūkstančių savarankiškai dirbusiųjų
Iki rugpjūčio 16 dienos buvo gauta 100 tūkstančių prašymų iš savarankiškai dirbusių asmenų dėl 257 eurų paramos išmokos. Daugiau nei pusė jų vertėsi individualia veikla.
Spalį prasidėjo nauji karantinai rajonuose – tuomet prašymus pateikė 36,4 tūkst. asmenų.
„Masė bus kitą mėnesį, nes visuotinis karantinas įvestas lapkritį“, – paaiškino I. Balnanosienė.
