Nuo pirmojo sankcijų paketo Rusijai, o vėliau ir Baltarusijai dėl sukelto karo Ukrainoje praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Tąkart lietuviškas verslas skubino importą ir eksportą, į Lietuvą plūdo vilkikai ir vagonai su sankcionuotomis žaliavomis, buvo teigiama, kad reikia laiko persiorientuoti.

Bet praėjus beveik keturiems mėnesiams statistiškai prekyba su Rusija dar vyksta, sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Skaičiai krinta į abi puses ir jie pastaruoju metu krinta labai stipriai. Jeigu nuo šių metų pradžios Lietuvos eksportas į Rusiją nukrito apie penktadaliu, tai balandį mes matome visiškai kitą paveikslą, nuosmukis yra apie 60 proc.“, – teigė ekonomistas.

Vis dėlto su importu situacija yra kiek kitokia. Kaip rodo muitinės departamento duomenys, su sankcionuotois įmonėmis ryšių Lietuvos verslas dar nenutraukė.

„Apgręžta, tai yra neleista išvežti arba įforminti importo virš 1 tūkst.“, – apie bandymus kirsti sieną kalbėjo muitinės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis. Taip pat teigta, kad surašyta daugiau nei 100 administracinių protokolų, pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų.

„Susidaro toks vaizdas, kad karas karu, mes užjaučiame Ukrainą, bet pinigai yra pinigais, biznis bizniu ir ne visas verslas, noriu pasakyti, yra patriotiškas nutraukti savo veiklas. Yra tokių, kurie tęsia jas, nenori nutraukti“, – teigė R. Jurgaitis.

Kitaip tariant tai reiškia, kad yra įmonių, kurios prekių iš Rusijos ir Baltarusijos vis užsako, tačiau jo ne kartą jau buvo neįleistos į Lietuvą.

„Kada jie teikia antrą deklaraciją, trečią, vis tikėdamiesi, kad ji papuls kitam pareigūnui, į kitą muitinės centrą, kuris formina, ir taip apeis ir bandys išvežti“, – kalbėjo R. Jurgaitis.

Bene dažniausiai į Lietuvą yra gabenama mediena, o panašūs atvejai fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Latvijos teisėsauga skelbia registravusi daugiau nei 400 bandymų į šalį įvežti draudžiamas prekes. Taip pat pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų.

„Tai yra antrinės sankcijos, kurios taikomos konkrečioms Baltarusijos bendrovėms, kur Latvijos verslininkai turėjo sutartis anksčiau iki sankcijų paskelbimo ir toliau perka prekes. Deja, ir patys latviai važiuoja į Baltarusiją“, – sakė Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Rihards Kols.

Į Latviją buvo leidžiama įvežti tik tų įmonių prekes, su kuriomis sutartys buvo sudarytos dar iki sankcijų įsigaliojimo, bet, panašu, kad latviai sutartis pradėjo klastoti.

Visgi kaimynų valdžia, tam suvaldyti, sako turinti mechanizmus.

„Mes turime tokį privalomą sąrašą įmonių, kurioms taikomos sankcijos. Bet kuri kompanija, veikianti Latvijoje, pagal tą sąrašą turi pasitikrinti savo interesus. Kiek matome, tokio registro neturi jokia kita Europos valstybė. Tai sukelia problemų jiems išsiaiškinant, kuriai įmonei taikomos sankcijos“, – teigė R. Kols.

Lietuvoje, kaip buvo teigta, taip pat pasitaikė sutarčių datos klastojimų mat dar prieš įvesdama sankcijas EK suteikė išlygą – užbaigti verslus su Rusija ir Baltarusija per tam tikrą laiką.

Muitinė stebi, kad dabar dokumentuose yra keičiama prekių kilmė.

„Čia yra dviguba kontrolė. Mes – per prekių prizmę, o bankas – per atsiskaitymus. Šiuo atveju, jei nėra pinigų, nebus ir prekių, o jei nėra prekių – nėra ir pinigų“, – kalbėjo R. Jurgaitis.

Kai kurie ekonomistai tikina, kad verslui vis dar sunku susigaudyti, kurioms įmonėms taikomos sankcijos.

„Jeigu mes paimsime standartinę nedidelę Lietuvos bendrovę, jai susižiūrėti visus sankcijų paketus, suprasti, ką eksportuoti galima, ko negalima, kokie yra draudimai, yra tiesiog fiziškai labai sunku“, – sakė A. Izgorodinas.

„Atsakingas verslas, kaip daugelis verslininkų ir deklaruoja, privalo pažinti savo klientus, pažinti savo verslo partnerius ir tam turi būti įdiegtos nusistovėjusios verslo tvarumo taisyklės“, – tikino „EY-LAW“ advokatė Inga Pakalniškytė.

O jei to nėra, pasak tarptautinės teisės ekspertės, parodys sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė už jų nevykdymą.

„Klausimas retorinis, o kas padengs nuostolius, kuriuos verslas patiria? Sankcijų taikymas yra politinis sprendimas ir viso pasaulio lyderiai priėmė tokį ekstraordinarų sprendimą ir dėl to visi turi patirti tam tikrus nuostolius“, – tikino ji.