Reakciją kuriam laikui suvaldė
Kipre pritarus 6,75 proc. mokesčiui indėliams iki 100 tūkst. eurų ir 9,9 proc. indėliams virš 100 tūkst. eurų, nurašyta suma siektų apie 5,8 mlrd. eurų. Tarptautiniai donorai dar pridėtų 10 mlrd. paramos paketą, siekiant šalies išsigelbėjimo iš itin sunkios finansinės padėties. Tačiau tokio pagalbos varianto Kipro valdžia lengva ranka nepasirašė – nuspręsta balsuoti parlamente, o bankai liks uždaryti, kol nebus priimtas aiškus sprendimas.
Rinkos į situaciją Kipre reagavo nuo pat pirmadienio ryto. Azijos akcijų indeksai krito apie 2 proc., Europos akcijų indeksai ryte taip pat neteko apie 2 proc., tačiau vakarop nuosmukis sumažėjo ir JAV rinkos jau fiksavo minimalius nuostolius. Obligacijų rinkoje aštriausiai reagavo paties Kipro skolos vertybinių popierių kainos. Šių metų vasarą išperkamų obligacijų kaina smuktelėjo apie 4 proc. Kitų probleminių euro zonos šalių obligacijų kainos koregavosi nuosaikiau. Tiesa, Kipras turi tik 5 tarptautines obligacijų emisijas ir jų bendra nominali vertė yra kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų. Didesnį nerimą kelia Kipro bankų padėtis bei panikos užkratas kitoms probleminėms euro zonos šalims.
Finansiniai įsipareigojimai kabo ant plauko
Dėl Kipro finansinės padėties susirūpinta kur kas anksčiau, tačiau rinkų dalyviai, nesant konkrečių sunkios Kipro situacijos simptomų, nesureikšmino gresiančių pasekmių likusiai euro zonai dėl santykinai mažo šios šalies ekonomikos dydžio – Kipro BVP sudaro mažiau nei 0,5 proc. visos euro zonos ekonomikos. Tačiau šalyje dėl palankios aplinkos įsisteigė daug komercinių bankų, kuriuose laikomos solidžios lėšos, o jų kilmė nėra taip griežtai kontroliuojama kaip kitose euro zonos šalyse.
Tarp užsienio indėlininkų Kipro bankuose didžiausią dalį sudaro Rusijos ir Didžiosios Britanijos indėlininkai, Rusijos piliečių ir įmonių indėlių dalis yra didžiausia ir siekia 19 mlrd. JAV dolerių. Dėl šios priežasties gana garsiai girdima Rusijos retorika dėl paskelbto plano nurašyti indėlių dalį, kviečiant Europos lyderius ieškoti „kitų sprendimų“. Rusija anksčiau Kiprui buvo suteikusi ir finansinę pagalbą, tačiau net ir gavus paskolą iš Rusijos, problemos neišsisprendė. Išsipūtę komercinių bankų įsipareigojimai kabo ant plauko ir mažai šaliai gali tapti duobkasiu.
Lengvų „kitų sprendimų“ nėra
Siūlomas Kipro problemų sprendimo būdas radikaliai skiriasi nuo jau anksčiau taikyto Graikijos atveju. Kai kurie analitikai ironizuoja, kad dalinis Kipro indėlių nusavinimas yra būdas pradžiuginti Vokietijos rinkėjus prieš artėjančius rinkimus. Esą ne Vokietijos mokesčių mokėtojams kliūna finansinė tolimos mažos šalies ekonominių problemų našta. Vis dėlto esminis Kipro bėdų skirtumas nuo Graikijos yra – Kipro mažos ekonomikos bėdos kilo iš septyniskart už ekonomiką didesnio bankų sektoriaus, kurį taip išpūtė pirmiausiai iš užsienio suplaukusios lėšos. Nesunku suprasti, kodėl Vokietija nesiveržia leisti savo mokesčių mokėtojų pinigų Rusijos indėliams gelbėti.
Kipro parlamentas gali ir nepritarti pasiūlytam indėlių dalies nurašymui ir tokiu būdu atsirastų reali rizika šalies bankų sistemos griūčiai bei euro zonos palikimui. Tačiau net ir pritarus indėlių nurašymui, pagalbos paketas vargu ar pasiektų Kiprą greičiau nei per mėnesį. Grįžtant prie galimo Kipro bankų indėlių apkarpymo, kai pinigų netektų net iki apdraustos sumos lėšas laikę indėlininkai, pasekmes pajustų ir visa Europos Sąjungos bankinė sistema. Toks precedentas įneštų nepasitikėjimo, ypač šalyse, kurios turi finansinių sunkumų (Italija, Ispanija ir t.t.). Po to gali sekti ir akcijų rinkų, ir periferinių euro zonos šalių obligacijų kainų smukimas, kuris priverstų ECB vėl supirkinėti Italijos ir Ispanijos vyriausybines obligacijas. Šalutiniai Kipro situacijos padariniai jau yra pradėję ristis per pietų Europą. Tikėtina, kad patvirtinus dalinį indėlių nusavinimą Italijos ir Graikijos bankai susidurs su indėlininkų, norinčių atsiimti savo indėlius, antplūdžiu.