„Ekonominiu požiūriu esame neblogai įsibėgėję, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. - Biudžeto pajamos dar intensyviai plaukia.“
Ministras pasidžiaugė, kad šventiniu laikotarpiu į parduotuves plaukia žmonės, gatvėse netrūksta automobilių. Anot jo, labai svarbu, kad šalies ekonomikos atsigavimą lemia tiek vidinės, tiek išorinės priežastys.
„Lietuvos ekonomiką varo ne vien eksportas, bet ir vidaus vartojimas“, - teigė R. Šadžius.
Pasak jo, vidaus vartojimą ir investicijas turėtų paskatinti istoriškai mažos bankų mokamos palūkanos už indėlius. Jis pabrėžė, jog daug lėšų sukaupė tiek gyventojai, tiek įmonės, tad artimiausiu metu turi ateiti laikas ieškoti efektyvesnių sukauptų lėšų panaudojimo būdų.
Pasak jo, tikėtina, kad tai paskatins įmonių investicijas į efektyvumą ir padidins Lietuvos konkurencingumą.
Antra vertus, jis pabrėžė, jog ir gyventojai turėtų pajausti ekonomikos atsigavimą: pinigai bus naudojami ne tik investicijoms, bet ir atlyginimams didinti.
„Pigios darbo jėgos šalimi nustojome būti“, - konstatavo ministras.
Jis priminė, jog krizės metais buvo įvykusi esminė darbo užmokesčio korekcija, tačiau artimiausiais metais žmonių atlyginimai vidutiniškai turėtų augti po 5 proc., o tai padidins ir realias jų pajamas „į rankas“.
Paklaustas, ar realus yra siūlymas kitąmet padidinti minimalią mėnesinę algą nuo dabar esančių 1 tūkst. litų iki 1,5 tūkst. litų, ministras jį vertino skeptiškai.
„Šiuo metu biudžete toks padidinimas nenumatytas“, - dėstė R. Šadžius. Tačiau, anot jo, toks šuolis iškreiptų darbo apmokėjimo proporcijas.
Jis pirminė, kad gyventojų pajamos nuo sausio padidės keliomis dešimtimis litų padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo kitų metų sausio. DELFI skelbė apie galimus minimalios mėnesinės algos padidinimo scenarijus.
Euras - būtinybė
Pristatydamas 2013 m. rezultatus, R. Šadžius pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko sėkmingai pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) bei užtikrinti esminius susitarimus.
Ministras įvardijo 10 svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai rezultatų, kurių esmė – pasiekti sutarimai su atsakingomis institucijomis, pavyzdžiui, Europos Parlamentu, ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba bankų sąjungos, sanglaudos politikos, ES biudžeto, finansinių paslaugų srities bei aplinkos ir audito srities klausimais.
„Šie rezultatai turėjo ir netiesioginį poveikį: jie labai išryškino Lietuvą ES ir pasaulio mastu“, - pabrėžė ministras.
Kalbėdamas apie 2015 m. planuojamą euro įvedimą, R. Šadžius sakė, jog euras yra būtina sąlyga sėkmingai Lietuvos ekonomikos plėtrai.
„Šiuo metu Lietuva jau atitinka Mastrichto kriterijus, išskyrus šių metų valdžios sektoriaus deficitą, kuris dar nėra suskaičiuotas ir Eurostato paskelbtas“, - sakė finansų ministras.
Tačiau, jis pridūrė, kad turi pagrindo manyti, kad valdžios sektoriaus neviršys 3 proc. ir Lietuva visus reikalingus kriterijus atitiks, kai Europos Komisija ir Europos Centrinis bankas paskelbs pranešimus apie ES šalių atitikimą Mastrichto kriterijams.
Priminė, kodėl šių metų rezultatai ne tokie geri kaip prognozės
Ministras priminė, kad šių metų ekonominio augimo prognozes šiek tiek pablogino prastesni III ketv. resultatai. Apie tai ministras yra kalbėjęs verslui, sakęs nusivylė visi ekspertai, prognozavę spartų augimą.
Dėl šių metų III ketv. rezultatų Finansų ministerija sumažino šių metų augimo prognozę 0,5 proc. punkto nuo 3,7 proc. iki 3,2 proc.
Koreguotos ir infliacijos prognozės: šiais metais numatoma 1,3 proc. vidutinė metinė infliacija gruodį.
Tačiau pablogintos prognozės, pasak R. Šadžiaus, esminės įtakos prognozuojamam šalies ekonomikos augimui kitąmet neturės.
