aA
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Vyriausybės pristatytas ateinančių metų biudžeto projektas yra per daug optimistiškas ir panašesnis į priešrinkiminį biudžeto projektą, o ne atsakingą fiskalinį planavimą.
Pinigai
© Unsplash

„Viešieji finansai yra planuojami tikrai per daug optimistiškai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ekonominė aplinka leidžia tikėtis daug kuklesnės ekonominės plėtros. Ir pažadai, liečiantys darbo užmokesčio kėlimą, socialinių išmokų didinimą, pensijų didinimą gali privesti prie fiskalinės drausmės nesilaikymo ir deficitinio biudžeto. Tai tikrai nėra tvaru“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasako jos, biudžete norima įvesti keletą naujų mokesčių, kurie iki galo nesuderinti su Europos Centriniu Banku.

„Pristatytu biudžetu yra bandoma įgyvendinti gerovės valstybės tikslus, bet tai daroma netvariais instrumentais. Tie nauji mokesčiai darko mokesčių sistemą, gadina verslo sąlygas, (…) o mokestinė sistema yra svarbus dalykas vertinant verslo aplinką ir ji neturėtų būti taip lengvai keičiama“, – sakė LLRI ekspertė.

Anot ekonomistės, biudžete nesistengiama siekti ir išlaidų efektyvumo tikslų.

„Mūsų viešąjį sektorių galima vadinti „kiauru rėčiu”, kur nemažai mūsų sumokėtų mokesčių yra iššvaistoma, naudojama neefektyviai. Ir kiekvienoje srityje, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuje, viešuosiuose pirkimuose, tikrai galima būtų iš vidinių resursų sutaupyti ir atitinkamai panaudoti keliamoms socialinėms gerovės valstybės reikmėms. Šis biudžetas to nedaro“, – Eltai sakė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, vertinant šios Vyriausybės prieš kelerius metus išdėstytus tikslus, galima sakyti, kad nuo tų tikslų labai nutolta. Kaip pavyzdį ji pateikė viešojo sektoriaus reformą, kuri galiausiai neįvyko ir situacija efektyvumo prasme nepakito.
„Visuomet yra paprasčiau mokestinius tarifus pakelti, o ne padaryti efektyvesnę pačią sistemą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra labai gerai“, – pridūrė ji.

LLRI ekspertės manymu, lėšų biudžetui galima surinkti ne vien įvedant naujus mokesčius.

„Pats prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo keletą šaltinių, iš kur būtų galima paimti lėšų. Pirmiausia minėti viešieji pirkimai. Juos efektyviau vykdant, dalies atsisakant ir panaikinant neskaidrumą, būtų galima iš viešųjų pirkimų sutaupyti milijardą eurų, kas yra labai daug.

Antra, viešojo sektoriaus reformos, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį dešimtadaliu sumažėjo gyventojų skaičius, o minėtos sistemos prie to pokyčio neprisitaikė. Mes iki šiol išlaikome perteklinį sveikatos apsaugos centrų tinklą, mokyklų skaičių. Tai yra neefektyvu“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, yra ir daugiau būdų sutaupyti, bet dabartinis metas nepopuliariems sprendimams nėra palankus.

„Šiuo metu reikia daryti populiarius sprendimus, nes kitais metais vyks rinkimai. Gaila, kad labiau politiniais, o ne strateginiais tikslais vadovaujasi ši Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą“, – nuogąstavo I. Genytė-Pikčienė.

Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros" – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros" – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.

Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.

Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymams nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.

Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.

Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst.
Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.

Siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skaičiuojama, kad tai įneštų į valstybės biudžetą bendrai papildomai iki 66,1 mln. eurų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (100)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Pasienio alkoholio parduotuvės tebegyvuoja: akcizų didinimas – joms tik į naudą (164)

Ketvirtadienį Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą etilo, t.y stipriajam,...

TVF misijos vadovas: prekybos ir bankų mokesčiai būtų perkelti vartotojams (7)

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje...

Įžvalga dėl valstybės valdomų įmonių: padidinus kainas, daugiau sugrįžtų į biudžetą (13)

Ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, jei Lietuvoje veikiančios valstybės valdomos įmonės...

Kinija: išoriniai gandai apie prekybos derybas yra netikslūs

Toliau kylant JAV ir Kinijos prekybos sandorio sudarymo lūkesčiams, vis dar išlieka...

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (157)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (306)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (156)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (11)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (100)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (171)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai (2)

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (624)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (176)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (21)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...