„Nenustebino Vyriausybės prioritetai, nes ir jos programoje buvo suteikiamas didelis svoris socialinei pusei. Ypač dabar, kai yra įsibėgėjusi infliacija ir kyla kone visų būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, šito prioriteto prasmės svarba yra dar labiau akcentuojama“, – BNS teigė ekonomistė.
Pasak jos, tiek neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), tiek minimalios mėnesio algos (MMA) bei pensijų ir išmokų didinimas yra tos priemonės, kurios pasiekia tikslą.
„Ties tomis priemonėmis dirbama kurį laiką ir nieko dabar tokio nuostabaus ir naujo biudžeto pristatymas neatskleidžia“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad spartus MMA didinimas, nors ir yra pateisinimas, gali sukelti iššūkių tiems verslams, kuriuos ypač paveikė koronaviruso pandemija.
„Iš vienos pusės tai yra natūralu, infliacija kyla ir tai pirmi per eilę pastarųjų metų, kai toks spartus didinimas turi aiškų pateisinimą, bet 14 proc. yra tikrai daug ir yra nerimo, kad tai gali būti pakankamai reikšmingas papildomas iššūkis labiausiems pažeistiems pandemijos sektoriams kaip apgyvendinimo, maitinimo, smulkiems ir vidutiniams verslams regionuose“, – sakė ji.
I. Genytė-Pikčienė taip pat teigė, kad nustebino tai, jog mokesčių pusė biudžete nepaliesta, tačiau tai, anot jos, geras ženklas verslui ir gyventojams.
„Nepaisant to, kad aršiai ir aktyviai diskutavo mokesčių darbo grupė, kažkokių reikšmingų mokestinių pakeitimų nebūta ir čia Vyriausybė tik įrodė, kad laikosi savo pažado nedaryti staigių pokyčių kas liečia mokesčių sistemos reformą. (...) Ir šiaip neapibrėžtumo židinių kol kas yra labai nemažai, netrūksta dar ir tų tokių sisteminių pokyčių, kurie didintų sudėtingumą ir apsunkintų manevro laisvę kitąmet“, – teigė ekonomistė.
Ji taip pat pastebėjo, kad Vyriausybė vis dar pakankamai „dosniai“ planuoja biudžeto išlaidas tarptautiniame kontekste.
„Stebint biudžeto deficito skaičius, jie išlieka didesni nei 3 proc. nuo BVP (...). Panašu, kad tas deficitas bus didesnis nei kaimyninių valstybių, jos planuoja kuklesnius deficitus. Norėtųsi pagrindimo, kodėl, mes, šalis, kuri pandemiją išgyveno lengviausiai iš vidurio ir rytų Europos valstybių, vis dar turime tokį užsilikusį fiskalinio deficito šleifą“, – sakė ji.
Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).