„Taip pat atlyginimų augimas, darbo rinkos rodikliai yra vis dar itin geri ir tikrai ne ką suprastėjo per šiuos metus. Tai parodo tam tikrą atsparumą. Nes kai žmonės išlaiko savo darbus, kai atlyginimai, tokios infliacinės aplinkos akivaizdoje kyla, o ne krenta, tai yra jau atsparumas ir tai padeda išsaugoti gyventojų perkamąją galią. O tai, kad ši nesumenko, galime stebėti iš mažmeninės prekybos apyvartos, kuri krenta labai, labai nežymiai, skaitant infliacinį kontekstą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Matome, kad tik labai nestipriai realia apimtimi yra sumažėjusi mažmeninės prekybos apimtis pastaraisiais mėnesiais“, – pridėjo ji.

Visgi, anot ekonomistės, 2023 metais bus galimas matyti ekonominio augimo sulėtėjimas, kadangi matomi pokyčiai eksporto rinkoje.

„Bet, žinoma, šie metai prasidėję, ir tai jau buvo galima matyti praeitais metais, jie bus tam tikro stabtelėjimo metai. Nes po truputį stoja mūsų kertinės eksporto rinkos“, – tvirtino ji.

ELTA primena, kad, anot Lietuvos banko (LB), 2022 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 2,5 proc., o šiais metais, dėl priimtame biudžete numatytų sprendimų, augimas lėtės iki 1,3 proc.

LB taip pat prognozuoja, kad nedarbas didės nedaug, o atlyginimai augs arti 10 proc. Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, „pakankamai unikalu“, kad Lietuvoje ir euro zonoje, nepaisant prognozuojamo ekonomikos lėtėjimo, darbo rinka išlieka aktyvi.

G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad infliacija žemiau 10 proc. nukris šių metų viduryje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės