„Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus didėjo 1,9 proc., o pašalinus darbo dienų ir sezono įtaką – 2,2 proc. Tiesa, ketvirtiniai duomenys rodo, kad BVP augimas palaipsniui išsikvėpė ir ūkio stabtelėjimo šiemet neišvengsime. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 1,7 proc. mažesnis nei ankstesnį ketvirtį, o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus jis smuktelėjo 0,4 proc. Vis dėlto, metus išgyvenome gerokai sėkmingiau, nei buvo nuogąstauta prasidėjus karui“, – pranešime tikina I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuvos ūkio atsparumą pernai lėmė tai, kad tiek eksportuojančios, tiek į vidaus rinką orientuotos įmonės pernykštes negandas pasitiko su sveika subalansuotos plėtros inercija, solidžiomis privataus sektoriaus finansinėmis atsargomis, žemu įmonių, gyventojų ir valstybės įsiskolinimu, o tai didino Lietuvos ūkio manevro laisvę itin sudėtingų išbandymų akivaizdoje.
„Metiniu gamybos apimčių smukimu 2022-uosius užbaigė pramonė. Šiaip jau apdirbamoji pramonė stipriai prisidėjo prie gero metinio BVP rezultato – per metus realios šio sektoriaus produkcijos apimtys pernai išaugo 9,5 proc. vis dėlto, 2022-ųjų pabaigoje apdirbamosios gamybos produkcijos augimas išsikvėpė, o šiuos metus sektorius pasitiko nuosmukiu“, – sakė ekonomistė.
„Nepalanki išorinė aplinka užgniaužė kertinių mūsų eksporto rinkų plėtrą, natūralu, kad tai veikė svarbiausio Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatus. Be to, energetikos kainų šokas paveikė jai itin imlias trąšų, metalų, statybinių medžiagų ir kt. šakas, o atlėgus COVID pandemijai, neigiamai suveikė ir bazės efektas reagentų gamybos apimčių dinamikoje. Gamybos apimčių smukimas – rimtas signalas, kad ir išorinė paklausa nusilpus ir eksporto rinkų apetitas mūsų prekėms ir paslaugoms sumenkęs“, – pridūrė ji.
I. Genytė-Pikčienė tvirtina, kad nors kainos kilo dviženkliais tempais ir Lietuva metus rikiavosi ES viršūnėje pagal infliacijos rodiklį, gyventojai savo vartojimo elgsenos reikšmingai nekeitė.
„Mažmeninės prekybos apyvartų augimas (atmetus kainų pokyčių įtaką) išsikvėpė tik metų viduryje, ilgainiui buvo galima stebėti šiek tiek kuklesnius nei 2021 m. rezultatus. Vis dėlto, vertinant to meto kainomis, mažmeninės prekybos sektorius kas mėnesį mėgavosi vis naujais prekybos apyvartų rekordais, lūžis įvyko tik pačioje pernai metų pabaigoje. Vis dėlto, ketvirto ketvirčio operatyvioji statistika ir išankstinis BVP įvertis rodo, kad ekonomikos augimas išsikvėpė ir tam tikro stabtelėjimo neišvengsime. Pakilus horizontaliai visų būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, namų ūkiai jau priversti keisti elgseną ir mažinti realias vartojimo apimtis“, – aiškino ekspertė.
Galiausiai ekonomistė pažymi, kad šiemet vangesnės ūkio raidos fazės išvengti, panašu, nepavyks, nes ji nusistūmė į šiuos metus.
„Nors 2023 m. vis dar skendi dideliame neapibrėžtume tiek dėl geopolitinių rizikų, tiek dėl miglotų kertinių pasaulio ekonomikų raidos perspektyvų, Lietuva, tikėtina, neišvengs negilaus slystelėjimo į recesijos teritoriją (-0,5 proc.)“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.
2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,8 mlrd. EUR. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –1,7 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vertinant gamybos metodu, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, bei nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2022 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo neigiamas ir sudarė –5,2 proc. Lyginant su 2021 m. – nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo neigiamas ir sudarė –0,4 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – taip pat –0,4 proc., rašoma pranešime.
2022 m. BVP sudarė 67,1 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2021 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 2,2 proc. (nepašalinus sudarė 1,9 proc.).
