„Mes, kaip koalicijos partneriai, apie tą solidarumo įnašą, t.y. pinigų atėmimą iš bankų, sužinome po visko. Šiandien esu tokioje būsenoje, kad neplanuoju balsuoti už solidarumo įnašą ar papildomą ad hoc bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie taip pat turi netikėtai didelius pelnus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė E. Gentvilas.
„Pagalvokime apie Lietuvos investicinį klimatą, kaip atrodo Lietuva, kai ne tik bankai čia bijos ateiti, nes bet kada gali būti papildomai apmokestinti, bet visi pasižiūrės, kad Lietuva yra neprognozuojama šalis, kur jeigu turi didelius pelnus, gali būti papildomai apmokestintas“, – pabrėžė jis.
E. Gentvilui nuostabą kelia, kad bankų pelnai vadinami neplanuotai dideliais. Anot jo, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasiskolino 5,3 mlrd. eurų kovai su pandemija, pinigai per skaidrią ekonomikos prizmę „praėjo per bankus“ ir jie užsidirbo, tad pelnus buvo galima numatyti.
„Teko skaityti frazę, kad tai neplanuotai dideli pelnai. Kodėl neplanuotai? Prisimenu 2020 m. kovo 19 d. Seimo salėje leidome Skvernelio Vyriausybei papildomai pasiskolinti 5,3 mlrd. eurų kovai su pandemija ir paskelbtu karantinu. Pinigai per skaidrią ekonominkos prizmę praėjo per bankus, jie užsidirbo, o dabar sakoma, kad jie netikėtai užsidirbo ir jiems laikinai reikia didinti pelno mokestį. Nesutinku, kad pelnas neplanuotas“, – aiškino politikas.
„Tai ne tik bausmė bankams, bet ir bausmė Lietuvai, kurios investicinės aplinkos reitingas tikrai kristų”, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
