„Mes atsiliekame pagal tai, kiek naujai pagamintame produkte yra antrinių žaliavų. Lietuva turi apie 4 proc. naujame produkte antrinių žaliavų, ES vidurkis yra 12 proc.“, – Seimo Ateities komiteto posėdyje penktadienį sakė S. Gentvilas.

„Žvelgiant į perspektyvą, žiediškumas labiau apsimoka Lietuvai kaip valstybei, nes mes esame žaliavų importo šalis ir čia labai svarbu, kad sistema veiktų. Pavyzdžiui, gerai veikianti depozito sistema leidžia Lietuvoje į kai kuriuos PET buteliukus įterpti net 30 proc antrinės žaliavos plastiko ir iš esmės jau dabar įgyvendinti ES direktyvas, kurios užduoda 2025 metų tikslus“, – tikino S. Gentvilas.

Kitą savaitę Seimas turėtų galutinai balsuoti dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kurios numatytų, kad atskirai surinktos pakartotinai naudoti ar perdirbti tinkamos atliekos be pradinio apdorojimo nebūtų naudojamos energijai gauti ar šalinamos sąvartyne. Numatoma diegti atskiras tekstilės, biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo priemones.
Siūloma nustatyti prievolę, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus ir plėtrą, atsižvelgti į ilgalaikius atliekų tvarkymo tikslus. Siekiant šių tikslų turi prisidėti gamintojai ir importuotojai.

Pasak ministerijos, pakeitimai padėtų lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis. 2030 metais komunalinių atliekų sąvartyne turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų (2019 metais šalinta 24,73 proc.).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)