„Kalbant apie palūkanas, labai svarbu pastebėti, kad yra dvi medalio pusės. Yra tie, kurie jas sumoka, t. y. kreditą paėmę asmenys. Bet kur kas daugiau asmenų yra, kurie laiko indėlius bankuose, ten palūkanos yra labai žemos“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Jis įvardijo, kad turint 50 tūkst. eurų paskolą ir „Euribor“ išaugus 0,5 proc. punkto, įmoka padidėja apie 12 eurų, išaugus 1 proc. punktu – 24 eurais, išaugus 2 proc. punktais – apie 50 eurų.
„Tačiau kiekvienu individualiu atveju bus skirtingai, nes labai priklauso, kiek yra amortizuota paskola, kiek esi paėmęs ir pan. Kaip žinia, jei esi neseniai paėmęs, ta paskola yra labiau jautri paskolų svyravimui, nes didesnė įmokos grąžinimo dalis yra palūkanų dedamoji“, – sakė jis.
Sprendimo priežastys
G. Šimkus aiškino, kad šis padidinimas susideda iš dviejų dalykų.
„Pirmas yra anksčiau išsakytas ketinimas padidinti 25 baziniais punktais liepos pabaigoje. Antras dalykas – yra paankstinamas rugsėjį numatytas padidinimas.
Tai iš esmės reiškia, kad pinigų politikos ateities lūkesčiai, gairės nebetampa aktualios. Jos tampa realizuotos. Toliau yra nebeformuojamas kažkoks lūkestis, kaip turėtų atrodyti pinigų politika ateityje, išskyrus tai, kad ji bus remiantis duomenimis, kurie bus prieinami tai datai.
Pinigų politikos normalizacija toliau bus tęsiama“, – sakė jis.
Nauja „bazuka“
Trečias G. Šimkaus įvardintas dalykas yra pinigų politikos transmisijos apsaugos instrumentas (angl. Transmission Protection Instrument, TPI).
„Pinigų sąjunga susideda iš 19 euro zonos valstybių. Itin svarbu, kad pinigų politikos impulsai būtų perduodami visose valstybėse vienodai. Jeigu kiltų sunkumų perduoti dėl nepageidaujamos, nepagrįstos fundamentais rinkos dinamikos, yra būtinybė turėti tokį instrumentą.
Iš esmės – „bazuka“ (toks rankinis prieštankinis reaktyvinis granatsvaidis – „Delfi“), kuris nėra apribotas ex ante pirkimo apimtimi. Būtų sprendžiama kiekvienu atveju pagal situaciją. Sprendimą priima valdančioji taryba, remdamasi holistiniu požiūriu į indikatorių visumą. Yra nustatyti konkretūs tinkamumo kriterijai, kurie susiję su keturiomis sritimis, išlaikant teisinį proporcingumą reikalavimą“, – sakė jis.
Kitas padidinimas
Lietuvos banko vadovas sakė, kad naujausias pinigų politikos sprendimas nekeičia kelio, kuris numatomas.
„Infliaciniai procesai yra stiprūs, pinigų politikos normalizacija bus tęsiama, o tai reiškia, kada bus ateinama į rugsėjį, jei situacija bus įtempta, toliau bus tęsiamas didinimas“, – sakė G. Šimkus.
Kalbant apie recesijos ar stagfliacijos rizikas, jis nurodė, kad pastaroji ir ateitų, jei ECB nesiimtų veiksmų.
„Jeigu nebūtų imamasi Europos Sąjungos mastu užtikrinti energijos išteklių gavimo alternatyvų, ta tikimybė būtų vienokia. Aš negaliu įvertinti tikimybės, šiuo metu sakau, kad jei institucijos padarys tai, ką planuoja padaryti, rizikos ir liks rizikomis“, – sakė G. Šimkus.
