Kaip spėja dienraštis, Lietuvos priklausymas nuo "Gazprom" įgeidžių gali būti priežastis, kodėl aukšti valdžios vyrai skeptiškai vertina naujojo ūkio ministro Viktoro Uspaskicho siūlymą apkarpyti "Dujotekanos" pelnus - įstatymu įvesti gamtinių dujų kainų reguliavimą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys Vytas Navickas "Respublikai" sakė, kad Vyriausybė palaimino šią idėją be entuziazmo, nes pati yra įsipareigojusi Rusijos koncernui "Gazprom". Ministrų kabinetas dėl su šiuo Rusijos milžinu sudarytos "Lietuvos dujų" privatizavimo sutarties negali inicijuoti gamtinių dujų kainų reguliavimo.
Parlamentui pateiktoje pozicijoje Vyriausybė išbraukė konkrečius, skaičiais išreikštus siūlymus, pavyzdžiui, riboti pelno maržą iki 15 proc., ir taip atsakomybę perdavė Seimui. "Lietuvos dujos" pagal privatizavimo sutartį dujas laisviesiems vartotojams parduoda būtent su 15 proc. marža. Todėl 34 proc. įmonės dujų valdančiam "Gazprom" koncernui taip pat nubyra mažiau dividendų.
"Dujotekana" dujas parduoda brangiau nei "Lietuvos dujos". Šios įmonės ryšių su visuomene atstovas, bendrovės "Publicum" projektų vadovas Stasys Likas "Respublikai" aiškino, kad pagrindinė skirtumo tarp kainų priežastis ta, jog "Gazprom" yra įsipareigojęs "Lietuvos dujoms" iki 2006 metų nedidinti kainos už dujas, o "Dujotekanai" esą tokios nuolaidos netaikomos.
"Gazprom" dar 2004 m. vasarą pasakė, kad Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą (ES) gamtinių dujų kaina neišvengiamai didės. Lietuva, Latvija, Estija mokėjo vidutiniškai po 84-85 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o Lenkija, pavyzdžiui, - po 120 dolerių. Latvijoje jau nuo šiemet kaina išaugo 16 proc., "Dujotekanai" - taip pat padidėjo. Nuo kitų metų kaina turėtų padidėti ir "Lietuvos dujoms", - aiškino jis.
Tačiau "Dujotekanos" klientas - "Vilniaus energijos" direktorius komercijai Rimantas Germanas su šiais argumentais nesutinka: "Kiekvienas bando išlaikyti ir nepaleisti savo kąsnio - "Dujotekanos" noras turėti išimtį suprantamas. Mes manome, kad dabartinė teisinė bazė tiek Lietuvoje, tiek ES visiems numato vienodas sąlygas - visi arba reguliuojami, arba nereguliuojami".
Anot "Respublikos", Rusijos koncernas tiesiogiai suinteresuotas privačių asmenų valdomos "Dujotekanos" pelnu. Rusijos dujų koncernas "Gazprom" ir "Dujotekana" yra pasirašę dujų tiekimo į Lietuvą sutartį 2002-2012 metams. Sudarydamos konsorciumą abi kompanijos dalyvauja bendruose energetiniuose projektuose, pavyzdžiui, Kauno termofikacinės elektrinės valdyme.
Dar 2002 metų rudenį buvo pranešta, kad į "Dujotekanos" valdybą įsiliejo "Gazprom" Rinkodaros, dujų ir skystų angliavandenių perdirbimo departamento viršininkas Kirilas Selezniovas. "Dujotekanos" prezidentas ir valdybos pirmininkas Rimandas Stonys taip pat turėjo "Gazprom" įgaliojimą atstovauti Rusijos dujų koncerno interesams "Lietuvos dujų" privatizavimo konkurse.
"Dujotekana" dujas tiekia kompanijai "Dalkia" priklausančioms UAB "Vilniaus energija" ir UAB "Litesko", AB "Kauno energija", AB "Klaipėdos energija", AB "Panevėžio energija", AB "Šiaulių energija", UAB "Akmenės energija", SPAB Jonavos šilumos tinklams, kita veikla užsiimančioms įmonėms - AB "Ekranas", AB "Panevėžio stiklas" ir UAB "Josvainių agrofirma", kurios akcijų turi ir ūkio ministro V. Uspaskicho šeima.
UAB "Josvainių agrofirma" dujas ir šilumą tiekia Kėdainių rajone esančiai gyvenvietei ir įvairioms bendrovėms, tarp jų toms, kurių akcijų taip pat turi V. Uspaskicho šeima.
"Respublikos" kalbinti šilumininkai nežarstė pažadų, jog jei pavyks apriboti didžiulius "Dujotekanos" pelnus, sumažės šilumos kainos. Jie motyvavo tuo, kad "Dujotekanos" dujų pabrangimo gyventojai kol kas nepajuto, o nuostolius įmonės dengia savo sąskaita.