Rytų Europos šalims veržiantis iš buvusios sovietinės erdvės, "Gazprom", kuri yra didžiausia pasaulyje gamtinių dujų bendrovė, regione steigė bendras įmones ir lengvatinių mokesčių zonos prekybos bendroves.
Ekspertų teigimu, bendros įmonės, į kurias "Gazprom" investavo 2,6 mlrd. JAV dolerių, leidžia Rusijos energetikos milžinei regione kontroliuoti gamtinių dujų tiekimą, pardavimą ir platinimą. Todėl "Gazprom", kuri užtikrina apie 25 proc. gamtinių dujų tiekimo Vakarų Europai, pavyko įveikti konkurenciją buvusiame Rytų bloke.
Rusijos milžinė yra vienintelė tiekėja Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Slovakijai. Be to, "Gazprom" užtikrina 91 proc. gamtinių dujų tiekimo Vengrijai, 79 proc. - Lenkijai ir beveik tris ketvirtadalius - Čekijai.
Emanuelis Bergasas, Vidurio ir Rytų Europos skyriaus administratorius iš Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinėje energetikos agentūros (IEA), sakė: "Gazprom" įgyja kontrolę per tiesiogines investicijas ir antrines įmones. "Gazprom" turi didžiulę galią rinkoje - nuo tiekimo iki pačių vartotojų".
Pati "Gazprom" atsisakė komentuoti veiklą Rytų Europoje, teigdama, kad viskas yra išdėstyta jos 2003 metų ataskaitoje. Raštu atsakydama į pateiktus klausimus bendrovės atstovė Olga Morena tenurodė: "Gazprom" yra patenkinta savo bendrų įmonių Europoje finansiniais rezultatais".
"Gazprom" įtaką regione išlaikė, nepaisant Europos Komisijos raginimų Rytų Europos šalims diversifikuoti savo energijos tiekimo šaltinius ir to, jog kelios regiono valstybės - Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija - gegužę prisijungė prie ES.
Tikėtasi, kad plėtra padidins konkurenciją ir skaidrumą. Energetikos ekspertė Claudia Kemfert iš Berlyne įsikūrusio ekonomikos tyrimų instituto DIW sakė: "Plėtra Rytų Europai turėtų būti didelis iššūkis didesnės konkurencijos požiūriu. Viena vertus, šios šalys dabar jaučiasi saugiau, nes priklauso ES. Tačiau jos taip pat jaučiasi nesaugios dėl savo energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šių valstybių prisijungimas prie ES nepaskatino didesnės konkurencijos ar energijos tiekimo įvairovės".
V.Putinas nori dominuoti rinkoje
Pasak C. Kemfert, net jei Rytų Europos ir Baltijos šalys norėtų diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, jos negalėtų to padaryti dėl dviejų priežasčių. Pirma, joms trūksta lėšų modernizuoti energetikos sektorių, nors tam tikrą finansavimą ir užtikrino ES bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Antra, "Gazprom" sugebėjo užkirsti kelią diversifikavimui per bendrų ir antrinių įmonių, jau sudariusių tiekimo sutartis, tinklą.
"Kaip šios šalys gali diversifikuoti (tiekimo šaltinius)?, - klausė DIW ekspertė. - Žinoma, Baltijos šalys nenori priklausyti nuo Rusijos, tačiau ką gi jos gali padaryti? Dujos ir nafta gaunamos iš Rusijos. Svarbiausia yra tai, kad šiuos energetikos sektorius labai brangu modernizuoti. Todėl, jei jos gali ir toliau gauti dujas ir naftą iš Rusijos, galbūt ilgalaikėje perspektyvoje tai joms yra pigiau".
C. Kemfert pridūrė, jog bet kuriuo atveju Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "ir jo monopolinė energetikos bendrovė" nori "dominuoti rinkoje".
"Gazprom" vadovas - geras V.Putino pažįstamas
2001 metais "Gazprom" vadovu tapus Aleksejui Mileriui, kuris V. Putiną pažįsta dar nuo Sankt Peterburgo laikų, bendrovė plėtėsi ir vidaus, ir užsienio rinkose. "Gazprom", kuri jau yra energetikos sektoriaus milžinė, dar labiau išplėtė savo imperiją, kai prieš dvi savaites įsigijo vieną iš didžiausių Rusijoje naftos bendrovių - valstybinę "Rosneft". Susiliejimas užtikrino valstybei kontrolinį "Gazprom" akcijų paketą, kuris po sandorio padidėjo nuo 38 proc. iki šiek tiek daugiau kaip 50 proc.
"Gazprom" turi beveik trečdalį pasaulio gamtinių dujų atsargų ir išgauna 90 proc. Rusijos gamtinių dujų. Bendrovės įmokos užtikrina ketvirtadalį Rusijos vyriausybės pajamų iš mokesčių. Pernai "Gazprom" pajamos siekė 780,6 mlrd. rublių (26,7 mlrd. dolerių), o grynasis pelnas, palyginti su 2002 metais, pašoko 270 proc. - iki 142 mlrd. rublių. Be to, "Gazprom" valdo Rusijos dujotiekių tinklą, kuris suteikia didžiulį pranašumą prieš konkurentus, norinčius įžengti į vietinę dujų rinką.
Rytų Europoje ir Baltijos šalyse "Gazprom" dabar turi bent 23 stambias bendras įmones. Daugelis bendrų įmonių, tarp jų Slovakijos "Slovrusgaz" (joje rusams priklauso 50 proc. akcijų), Lenkijos "Europol" (48 proc. akcijų dalis) ir Estijos "Eesti Gaas" (30,6 proc. paketas), užsiima dujų platinimu ir transportavimu.
Ataskaitoje, kurią parengė Ewa Paszyc iš Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro, teigiama, kad per minėtas įmones "Gazprom" išlaiko dujų platinimo kontrolę posovietinėje erdvėje. E. Paszyc rašo: "Gazprom" steigia valdančiąsias bendroves ar bendras įmones su vietinėmis dujotiekių operatorėmis ir taip sukuria rusiškų dujų tranzito monopolį. Tuomet ji pasinaudoja formaliomis (dujų sutarčių sąlygos) ir neformaliomis (asmeniniai ryšiai, "Gazprom" remiantys lobistai) priemonėmis, kad įgytų lemiamą balsą".
Anot E. Paszyc, tai leidžia "Gazprom" diktuoti dujų transportavimo per minėtas šalis sąlygas ir įkainius bei šiose rinkose išlaikyti monopolininkės statusą.
Pavyzdžiui, 1998 metais "Gazprom" po kelių bandymų perėmė Bulgarijos bendrovės "Topenergy", kuri šalyje užsiima komerciniu dujų platinimu, akcijas. Iki tol "Topenergy" akcijas valdė Bulgarijos valstybinė dujų bendrovė "Bulgargaz".
Bendrovės, kurios priešinosi tokiems bandymams, skaudžiai nukentėjo. Kai Rusijos valstybinei naftotiekių monopolininkei "Transneft" 2002 metais buvo užkirstas kelias įsigyti kontrolinį paketą Latvijos uoste Ventspilyje, Rusija uostui nutraukė tiekimą.
"International Herald Tribune" požiūriu, minėtų bendrų įmonių ir lengvatinių mokesčių zonos prekybos bendrovių neskaidrumas gali sukelti klausimų dėl energijos tiekimo saugumo. "Svarbiausia problema yra menkas šių lengvatinių mokesčių zonos bendrovių skaidrumas, - teigė E. Bergasas. - Europos Sąjungoje verslu užsiimama ne taip. Jei perkate dujas iš lengvatinių mokesčių zonos prekybos bendrovės, ji gali dingti. Kas tuomet pasirūpins kartu su ja pradingusiais tiekimu ir įsipareigojimais?".
Be to, pasak IEA eksperto, Rytų Europoje sukurtas "Gazprom" bendrų įmonių tinklas trukdo Europos Komisijos siekiui diversifikuoti energijos tiekimą į ES šalis. E. Bergasas sakė: "Suformuluotas "Gazprom" tikslas yra stiprinti savo dominuojančią padėtį, o tai turės aiškius padarinius Europos energijos (šaltinių) diversifikavimui".
"Gazprom" interesas - ne pelnas Rytuose, o Vakarų Europa
Kai kurie su energetikos sektoriumi susiję Rusijos atstovai skeptiškai vertina naudą, kurią "Gazprom" gauna iš bendrų įmonių. Ataskaitoje, kurią paskelbė didžiausias Rusijoje investicinis fondas "Hermitage Capital Management" (valdantis 1,5 mlrd. dolerių vertės turtą, įskaitant "Gazprom" akcijas), teigiama, jog Rusijos milžinė lyg ir "negauna didelio pelno iš savo investicijų į šias bendras įmones".
"Iškėliau tą patį klausimą apie šių bendrų įmonių vaidmenį Rytų Europoje, - teigė "Hermitage Capital Management" tyrimų skyriaus vadovas Vadinas Kleineris. - Ar "Gazprom" yra kokia nors ekonominė nauda iš šių investicijų, ir, jei ne, kokiais verslo argumentais yra grindžiamas tokių lėšų skyrimas?".
Ekspertai atsako, kad Rusija yra suinteresuota ne tiek pelningumu, kiek tuo, ką "Gazprom" bendros įmonės ES naujokėse gali pasiūlyti vietos ir ryšių požiūriu - puikų trampliną stiprinti "Gazprom" pozicijas Vakarų Europoje.
"Rusija nori išlaikyti pozicijas, kurias užima visos Europos rinkoje, ypač buvusiose sovietinio bloko šalyse, - aiškino Rusijos rinkos ekspertė Agata Loskot (Agata Loskot) iš Rytų studijų centro. - Žinoma, jos veikla naujosiose ES valstybėse narėse gali būti naudinga plečiantis į Vakarų Europą".
"International Herald Tribune" daro išvadą, kad Rusija nori didesnės dalies Vakarų Europos rinkose.
Europos Komisijos duomenimis, dabar 25 valstybės narės iš Rusijos importuoja 44 proc. gamtinių dujų ir 18 proc. žalios naftos.