aA
Mokestis už lietų. Tokia neįprasta prievolė papiktino Alytuje gyvenančią Marytę, sąskaitoje pastebėjusią eilutę „Lietus“.
Sąskaita
© Skaitytojo nuotr.

„Nejaugi Lietuvoje jau ir lietų apmokestino“, – negalėjo suprasti ji.

Sąskaitoje išties matyti, kad liepą ji neva sunaudojo 5,645 kubus lietaus. Vienas kubas lietaus kainuoja 1,28 euro, todėl viso gaunasi 5,98 euro. Taip pat lietui taikomas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), todėl viso moteriai reikia sumokėti 7,24 euro už lietų liepos mėnesį.

Turi mokėti už lietų, nors lietaus beveik nebuvo

Marytė gyvena individualiame gyvenamajame name Alytuje.

Nuo 2014 m. vadinamąjį mokestį už lietų, jei jį išleidžia ne į aplinką, turi turėti įmonės,tačiau pasirodo, kad mokestis neaplenkia ir gyventojų.

„Sąskaitoje yra lietus, lietaus pardavimo kaina ir net lietaus PVM. Taip ir išeina, kad turiu mokėti už lietų. Radau senas 2017 metų sąskaitas, tai, pasirodo, tokį mokestį mokėdavau ir anksčiau, tačiau neatkreipdavau dėmesio. Dabar išėjau į pensiją, o pensijos tokios, kad tenka centą prie cento skaičiuoti, taigi mane ir sudomino, kodėl aš turiu pirkti iš valdžios lietų“, – klausė ji susijuokdama.

Marytė pasakoja, kad geriamą vandenį ji gauna iš šulinio, tačiau naudojasi centralizuota nuotekų sistema.

„Turime du lietaus latakus, prijungtus prie kanalizacijos“, – aiškino ji.

Alytus
Alytus
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Marytė nesupranta, nei kodėl ji turi mokėti lietaus mokestį, nei kaip yra apskaičiuojama, kiek lietaus prilijo būtent jos kieme.

„Tegul pastato skaitliuką man, kad matyčiau, kiek lietaus prilijo. Birželio mėnesį, pavyzdžiui, centriniam Alytuje gal ir lijo, o pas mus pirmajame Alytuje buvo tik dvi dienos, kai lijo, ir tai kaip kunigas pakrapijo – ir viskas. Bet man sako, kad aš vis tiek tą lietų naudoju“, – piktinosi ji.

Moteris suskubo klausti kaimynų, ar ir jie taip pat mato tokią eilutę sąskaitoje, tačiau paaiškėjo, kad kaimynai už lietų neturi mokėti.

„Vyras, grįžęs iš ligoninės, tikrai važiuos aiškintis. Negali būti taip, kad valdžia dar ir lietų man parduoda“, – kartojo negalėdama suprasti.

Turi mokėti ir kai kurie gyventojai

„Dzūkijos vandenų“, kuri ir išrašė sąskaitą pensininkei, Ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius Tomas Valatka aiškino, kad nors tokį lietaus mokestį paprastai moka įmonės, kai kada turi mokėti ir paprasti gyventojai.

„Jie moka tik tokiu atveju, jei lietų išleidžia į nuotekų tinklus, t. y. kanalizaciją. Juk tokios nuotekos praeina tokį patį kelią kaip nuotekos, išleidžiamos tualete, vonioje ir pan. Viskas, kas išleidžiama į kanalizaciją, vadinamus ūkio ir buities nuotekų tinklus – yra apmokestinama“, – aiškino jis.

Gavusi sąskaitą nustėro: nuo kada valdžiai turiu mokėti už lietų
© Fotolia nuotr.

T. Valatka teigė, kad jei moteris nenorinti mokėti mokesčių už lietų, ji turėtų lietaus vandenį išleisti į aplinką arba paviršinių nuotekų tinklų sistemą.

Tačiau ne visais atvejais tai yra įmanoma: „Reikia žiūrėti, ar šalia eina paviršinių nuotekų surinkimo tinklų sistemos, ir prie juų prisijungti. Jeigu nėra tokių tinklų, norint nemokėti, nuotekas reikia išleisti į aplinką. Kai kurie, pavyzdžiui, tam įrengia įgilinta šulinį, kai kurie tiesiog išleidžia ir jos susigeria į žemę. Tačiau yra vietų, kur tai yra problema, todėl jie išleidžia nuotekas į kanalizaciją ir yra patenkinti, nes tas mokestis yra labai nedidelis.“

T. Valatka atkreipė dėmesį, kad paprasti individualių namų gyventojai turėtų džiaugtis, mat įmonėms lietaus nuotekų išleidimas į paviršinius nuotekų tinklus joms yra mokamas.

„Nemanyčiau, kad tai teisinga, nes išeina kad įmonės padengia visus paviršinės nuotekų sistemos eksploatavimo kaštus, kai gyventojai tuo gali nemokamai naudotis.

Įmonės už lietaus nuotekas nemoka tik tada, kai jas išleidžia į gamtą, griovį ar pan. Tai tokios įmonėms, kurios yra miesto pakraštyje, dažnai taip ir daro“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip apskaičiuojamas lietaus kiekis, nes sąskaitose yra pateikiamas konkretus lietaus kubų skaičius, jis paaiškino, kad tai daroma remiantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglementu.

Lietus
Lietus
© DELFI / Karolina Pansevič

„Įvertinamas plotas, nuo kurio patenka tos nuotekos, t. y. stogo plotas, koks plotas trinkelėmis išklotas ar pan., taip pat kiekvieną mėnesį hidrometrologijos tarnyba pateikia duomenis, kiek toje teritorijoje iškrito kritulių. Taip apskaičiuojama, kiek kubų įtekėjo į kanalizaciją“, – pasakojo jis.

Atskirose savivaldybėse tarifai gali skirtis

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas patikslino, kad gyventojai gali išleisti paviršines nuotekas ir lietaus vandenį į buitinių nuotekų tinklus tik tokiu atveju, jei šios sistemos įrengtos iki 2006 m. Taigi tokie gyventojai už tai turi ir susimokėti.

„Atkreipiame dėmesį, kad paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklus yra draudžiamas, išskyrus atvejus, jei mišrių nuotekų surinkimo sistemos įrengtos iki 2006 m.“, – sakė jis.

Jis patvirtino, kad tokį mokestį paprastai moka tik įmonės: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui įsigaliojus 2014 m., jame nustatyta pareiga juridiniams asmenims atsiskaityti už gaunamas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Pagal minėtame įstatyme įtvirtintą apibrėžimą, paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, patenkantis kritulių ir kitoks, pavyzdžiui, nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir pan., vanduo, kurį teritorijos valdytojas – abonentas, naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, t. y. perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).“

Alytus, Baltosios rožės tiltas
Alytus, Baltosios rožės tiltas
© DELFI / Modesta Meškė

Tarifus už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas tvirtina savivaldybių tarybos. Šie tarifai skaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. nutarimu patvirtintą metodiką.

Atskirose savivaldybėse paviršinių nuotekų tvarkymo tarifai gali skirtis.

„Kaip ir už vandenį vilniečiai moka bene mažiausią kainą, o siminiškiai – didžiausią. Viskas priklauso nuo įmonės, nuo jos dydžio, nuo aptarnaujamų vartotojų skaičiaus, nuo valdomo turto vertės, nuo darbuotojų skaičiaus, technikos, darbų apimties ir t. t. Šie dalykai, pagal VKEKK įeina į tarifą. Dėl to Panevėžio abonentai moka vienokią kainą, Klaipėdos kitokią, o „Dzūkijos vandenų“ – dar kitokią. Tai priklauso nuo įmonės dydžio“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (187)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (95)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Ekonomistė: su kiekvienu MMA pakėlimu regionuose bankrutuoja po kelias įmones (52)

Ginčas Trišalėje taryboje dėl minimalaus mėnesinio atlygio ( MMA ) antradienį baigėsi be...

Klaipėdoje įkliuvo mokyklines uniformas siuvanti bendrovė (2)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad...

„Danske Bank“ nežino, kiek pinigų išplauta Estijoje – traukiasi direktorius (25)

Didžiausias Danijos bankas „ Danske Bank “ trečiadienį prisipažino negalįs nustatyti, kiek...

Top naujienos

Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi (142)

Žinot, kaip būna: parašai straipsnį, pasvajoji šio bei to, pasvaigsti, o tada „bum“ –...

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (187)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Rusijos žurnalistas įspėja: dviejų generolų pastangos jau davė vaisių (6)

Didelio masto karui su Vakarais Rusija pasirengusi ne prasčiau nei 1981 metais, įsitikinęs...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (95)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Viešųjų ryšių specialistai įvertino kandidatų į prezidentus pasirodymus ir komandas (36)

Kitų metų gegužę vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vienas po...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (233)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (378)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Atsistatydina Santaros klinikų vadovas Strupas papildyta (21)

Korupcija įtariamas Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas trečiadienį pranešė...

Tragedija Ukmergėje: naktį netikėtai mirė naujagimis (31)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Ukmergėje mįslingai mirė naujagimis. Kūnas be išorinių...

Sureagavo į gėdingus rezultatus: vienos mokyklos pinigų gaus, kitos – nebe (10)

Ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio, o kaimiškų vietovių mokyklų...