Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas Dainius, susidūręs su netikėta problema. Vyras gavęs dovanų išorinį kietąjį kompiuterio diską, kuris sugedo vos po kelių įjungimų, kreipėsi dėl jo sutaisymo į elektroninės parduotuvės pigu.lt garantinį centrą. Tačiau ten gautas atsakymas jį gerokai nustebino – „garantinis aptarnavimas taikomas ne konkrečiai prekei, o žmogui, kuris už ją sumokėjo“, – teigė skaitytojas.

Parduotuvės atstovai paprašė pateikti prekės pirkimo sąskaitą faktūrą, kuri laikoma garantiniu talonu, tačiau, skaitytojo teigimu, net ir tai padarius atsisakė tvarkyti ar pakeisti sugedusią prekę be „dokumentų, patvirtinančių gavėjo teisę atstovauti tikrąjį prekės savininką“.

Dainius teigia nesuvokiantis tokios parduotuvės politikos, mat gavus dovanų daiktą ir prireikus jį taisyti, tenka ieškoti artimojo, kuris sumokėjo už dovaną savo banko kortele: „Jaučiuosi laikomas vagimi. Tokiu, kuris pavogė ne tik kietąjį diską, bet ir jo dokumentus, pirkimo sąskaitą faktūrą, originalų įpakavimą, o po to reikalauja nemokamo sutaisymo. O jeigu daiktą nuperka močiutė, ji padovanoja anūkui, anūkas atiduoda bendradarbiui, kuris net nepažįsta tos močiutės, kaip jam gauti tą atstovavimo patvirtinimą? O jeigu močiutė miršta, pigu.lt prašytų mirties liudijimo? Nesuprantu tokių reikalavimų prasmės ar logikos".

Papildyta: Parduotuvės pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė išnagrinėjusi kliento situaciją tikino, kad nesusipratimas kilo dėl kitko: esą pirkėjas reikalavo garantinių paslaugų, kurios neįeina į nemokamų garantinių paslaugų sąrašą. „Šiuo atveju kvietėme klientą pasidalinti el. laišku ar kokiu kitu rašytiniu dovanotojos leidimu teikti garantinio aptarnavimo metu prašomas papildomas paslaugas. Gaila, kad pasiūlymas klientui netiko. Siekiame visada geranoriškai spręsti klientams iškilusius klausimus ir visada raginame atidžiai susipažinti su pateikiamomis taisyklėmis bei sąlygomis“, – teigia pigu.lt atstovė.

R. Strazdauskaitė teigė, kad pateikęs įsigijimą patvirtinantį dokumentą bei PVM sąskaitą faktūrą, garantiniam aptarnavimui prekę gali pristatyti ir ne jos savininkas. Tačiau čia pat pateikė ir išimtis, dėl kurių būtinas pirkėjo įgaliojimas. „Jeigu reikalingas sprendimas dėl garantinio aptarnavimo būdo, pavyzdžiui reikia nuspręsti, ar prekę remontuoti, ar pakeisti, ar grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, tokį prašymą gali teikti tik prekės pirkėjas (savininkas) arba jo teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įgaliotas asmuo“, - aiškino pigu.lt atstovė. Paklausta, koks, konkrečiai, turėtų būti minimas įgaliojimas, pašnekovė atsakė gana neaiškiai: „Įgaliojimui reikia rašytinio PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto prekę įsigijusio pirkėjo įgaliojimo tam asmeniui, kuris jį atstovauja garantinio aptarnavimo procese (pvz., asmeniui, kuriam prekė dovanojama)“.

Papildyta pigu.lt komentaru: Pigu.lt atstovė teigė, kad analizuojamos situacijos atveju, pirkėjas kreipėsi ne tik dėl garantinio aptarnavimo, bet ir dėl papildomos paslaugos, kuri nėra teikiama garantinio aptarnavimo metu. „Informacija apie tokios paslaugos mokamą pobūdį kiekvienam pirkėjui yra pateikiama garantinėse sąlygose. T. y. nurodoma, jog informacijai, esančiai informacijos nešikliuose, garantija netaikoma, o išlaidos dėl duomenų praradimo ar atstatymo nepadengiamos, – teigia R. Strazdauskaitė, – Bendrovė laikosi BDAR nuostatų, numatančių griežtas sąlygas asmens duomenų tvarkymui, todėl atsakant į pirkėjo pretenziją buvo pažymėta, jog prekę garantiniam aptarnavimui pateikęs asmuo neįrodė konkrečios prekės nuosavybės teisių turėjimo fakto (ar įgaliojimų atstovauti prekės savininkui fakto)“.

Keletą savaičių su pigu.lt išsiaiškinti negalintis Dainius svarstė, kodėl apie tokius reikalavimus neskelbiama parduotuvės svetainėje? „Sako, kad įgaliojimas būtinas tuomet, kai dėl garantijos reikalingas sprendimas: keisti, taisyti ar grąžinti pinigus. Maniau, toks sprendimas priimamas kiekvieną kartą, kreipiantis dėl garantijos. Tai reiškia, įgaliojimas privalomas visada. Kai draugė pirko man dovaną, jos neįspėjo apie šią politiką. Kuomet nuvežiau prekę į garantinį centrą, manęs irgi neįspėjo, kad reikės kažkokio įgaliojimo. Vėliau gavau laišką iš pigu.lt, kad mano pateiktų dokumentų, kurių jie prašė, nepakanka. Net neaišku, koks tas įgaliojimas turi būti, aš jį gal pats galiu parašyti ant popieriaus lapo ir jo pakaks?“, - juokėsi pašnekovas.

Garantija taikoma daiktui, bet yra išimčių

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) teigimu, garantija privalo būti taikoma konkrečiai prekei, o ne jos pirkėjui ar turėtojui. „Garantija yra vienašalis sandoris, teikiamas ne asmeniui, bet konkrečiam daiktui, todėl daikto gamintojo sutartinė garantija seka paskui daiktą. Konkrečiu atveju būtų vertinama, kokios nuostatos dėl daikto perleidimo tretiesiems asmenims numatytos prekės pirkimo–pardavimo sutartyje“, - sakė VVTAT Tarptautinių ir viesųjų ryšių skyriaus vyriausioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.

Kompanijos „Ilaw“ vyresnysis teisininkas Valentinas Knyva pritaria VVTAT atstovei teigdamas, kad daikto gamintojo sutartinė garantija „seka“ paskui daiktą, todėl ji pereina naujam savininkui nepaisant to, kad daiktas parduodamas daugiau nei vieną kartą (ar, šiuo atveju, pirkėjo padovanojamas). Todėl galimybės pasinaudoti gamintojo sutartine garantija negalima apriboti vien dėl to, kad pasikeitė prekės savininkas.

Kita vertus, pigu.lt turi teisę prašyti prekės turėtojo specialaus įgaliojimo, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje garantinis aptarnavimas susietas su pirkėju. „Jei norima pasinaudoti pardavėjo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta garantija, ši sietina su pirkėju, todėl tokia garantija negalėtų tiesiogiai pasinaudoti įsigytą daiktą perėmęs asmuo. Atitinkamai, norint kreiptis į pardavėją, tą turėtų atlikti pirkėjas, ne trečiasis asmuo, kuris nebuvo santykio tarp pirkėjo ir pardavėjo šalis. Kita situacija būtų jei sutartinis santykis apimtų ir dovanos gavėją, bet bent šiuo atveju galima spręsti, kad tokios aplinkybės tikriausiai nebuvo“, - DELFI sakė teisininkas.

Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis stebėjosi tokia situacija. Pašnekovas teigė nesuprantantis šios politikos bei niekada gyvenime negirdėjęs nieko panašaus: „Išties, situacija atrodo neįprastai. Teoriškai žiūrint, notaras gali patvirtinti įgaliojimą teisiniams veiksmams atlikti. Tačiau praktiniu požiūriu, apie jūsų aprašomus atvejus Notarų rūmai nėra niekada girdėję, o Rūmų teisininkai yra gerai ir išsamiai susipažinę su visomis notarų kasdienio darbo aktualijomis“.

Kitoms parduotuvėms tokia politika irgi naujiena

Elektroninės parduotuvės varlė.lt serviso vadovas Andrius Visockis patvirtino, kad pirkėjo įgaliojimo prekės turėtojui norint pasinaudoti garantija, ši parduotuvė neprašo. Varlė.lt vadovaujasi politika, pagal kurią garantinis aptarnavimas „seka“ paskui prekę, ne pirkėją.

„Jei klientas turi pirkimo dokumentą (čekį, faktūrą, garantinę kortelę, kitus dokumentus), gali kreiptis į serviso padalinį ir remonto paslaugos bus suteiktos. Įgaliojimų ar panašių dokumentų, kurie būtų tvirtinami notaro, nereikalaujame, užtenka pateikti pirkimo dokumentą, iš kurio būtų aišku, kad prekė pirkta pas mus. Kreipiantis į serviso padalinį reikalingas pirkimo dokumentas, kitų dokumentų neprašome pateikti“, - sakė varlė.lt atstovas.

Lygiai tą patį DELFI tvirtino ir kitų el.parduotuvių atstovai. Imuperku.lt atstovas sakė, jog dažniausiai dėl garantijos į juos kreipiasi patys pirkėjai, tačiau kitu atveju prašoma pateikti tik sąskaitą faktūrą, pirkimo čekį ir pirkimo lapą.

Pasak, zemakaina.lt direktoriaus Sauliaus Majausko, įgaliojimo gali prireikti tik tuomet, jeigu prekė grąžinama, o notaro patvirtinto įgaliojimo gali prireikti įtarus, jog pirkinys – pavogtas. Esą,„pasitaiko nesažiningų asmenų, kurie norėdami sutaupyti įsigyja prekes užsienyje, o dėl garantinio aptarnavimo kreipiasi jau Lietuvoje arba tik apsimeta pirkėjo atstovais be tikrojo pirkėjo žinios, todėl visus tokius atvejus tenka vertinti atidžiai“.

V. Knyva patvirtino, jog teisinių aktų numatomas įgaliojimas turėtų būti patvirtintas notaro, tačiau tai pakankamai brangus ir laiko atimantis būdas. Pašnekovo teigimu, tokios situacijos atveju galbūt pakaktų ir paprasto rašytinio pirkėjo įgaliojimo, tačiau teisiškai toks sutikimas nebūtų tinkamas pagrindas atstovauti pirkėjui.

Gauti garantines paslaugas paprasčiau iš gamintojo

R. Strazdauskaitė tikino, kad tokia praktika yra įprasta dėl asmens duomenų apsaugos ir pigu.lt nenusižengia taisyklėms, taikydama garantiją ne prekei, o jos pirkėjui: „Bendrovė laikosi BDAR nuostatų, numatančių griežtas sąlygas asmens duomenų tvarkymui, todėl atsakant į konkrečiai šią pretenziją buvo pažymėta, jog prekę garantiniam aptarnavimui pateikęs asmuo neįrodė konkrečios prekės nuosavybės teisių turėjimo fakto (ar įgaliojimų atstovauti prekės savininkui fakto)“.

Sąsajų su asmens duomenų apsauga V. Knyva negalėjo paaiškinti. Tuo remtis būtų galima tuomet, jeigu prekės turėtojas pigu.lt prašytų pirkėjo duomenų, kurių be pirkėjo įgaliojimo suteikti negalima. „Tačiau šiuo atveju dovanos gavėjas pats pateikia tam tikrus asmens duomenis, kuriuos pigu.lt jau turi ir kurie tiesiogiai susiję su garantinio aptarnavimo paslaugų teikimu, todėl kliūčių suteikti garantines paslaugas grindžiant tai būtent Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų laikymusi aš neįžvelgčiau“, - sakė teisininkas.

Valentinas Knyva

VVTAT atstovė stebėjosi tokia el. parduotuvės politika. Jos teigimu, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria į VVTAT dėl internetu įsigytų prekių besikreipiantys vartotojai, susijusios su sutartu laiku nepristatomomis prekėmis ir negrąžinamais iš anksto sumokėtais pinigais, ikisutartinės informacijos nepateikimu, vėluojamomis pristatyti prekėmis ir pristatomomis nekokybiškomis prekėmis. Vartotojų skundų dėl internetu įsigytų prekių, kai pardavėjas atsisako taisyti dovanotą prekę, tarnyba nesulaukia.

Tad ką reikėtų daryti tada, jeigu dovanų gautam daiktui prireikia garantinio aptarnavimo, o su jos pirkėju susisiekti nebegalite? V. Knyva atsako paprastai – kreiptis ne į el.parduotuvę, o tiesiai į gamintoją, taip net būtų paprasčiau: „Galimas sprendimas būtų kreiptis į prekės gamintoją (gamintojo įgaliotąjį aptarnavimo centrą) siekiant pasinaudoti gamintojo garantija jei, žinoma, prekės turėtojas turi reikiamus dokumentus – užpildytą garantinę kortelę ir originalią sąskaitą arba pirkimo kvitą. Argumentas, kad pirkėjas ir prekės turėtojas yra skirtingi asmenys, šiuo atveju neturėtų reikšmės“.