Su žmona skyręsis vilnietis Linas sutarė, kad jam atiteks du nekilnojamojo turto objektai, o buvusiai sutuoktinei bus išmokėta piniginė kompensacija. Teismui patvirtinus skyrybų sutartį ir nutraukus santuoką, jis keliais bankiniais pavedimais atsiskaitė su buvusia žmona, tačiau po keleto metų visiškai dėl kitų priežasčių patikrinęs savo turimo NT išrašus pamatė, kad jis vis dar priklauso dviem savininkams.
„Pagalvojau, kad nekiltų problemų, reikia turtą persirašyti savo vardu. Su NT išrašu ir teismo sprendimu dėl skyrybų atvykau į Registrų centrą. Viską priėmė, atspausdino prašymą, jį užpildžiau ir gavau sąskaitą. Truputį išsižiojau, kad dviejų eilučių pakeitimas registre kainuoja 71,65 euro, bet, ką darysi, sumokėjau“, – Delfi pasakoja Linas.
Vis dėlto tuo ši istorija nesibaigė. Po kelių dienų vyras sulaukė skambučio iš Registrų centro, kurio darbuotojas pranešė, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisė užregistruota, tačiau su apribojimu – jei jis sumanytų turtą parduoti, reikėtų gauti buvusios žmonos sutikimą. Toks apribojimas buvo pritaikytas, kadangi Registrų centras neturėjo duomenų, jog su sutuoktine buvo atsiskaityta.
„Sakau, gerai, tuomet nuosavybės teisės kol kas neregistruokite, kol surinksiu visus atsiskaitymo įrodymus. Bet išgirdau, kad taip padaryti negalima, nes prašymas jau pateiktas ir praėjusios penkios dienos, numatytos jo patenkinimui. Klausiu, gal tuomet galiu pakeisti prašymą ir pateikti papildomus dokumentus. Atsakymas – ne. Valio, 71,65 euro sumokėjau visiškai už nieką, nes tą patį reikės daryti dar kartą“, – piktinasi Linas.
Paskambinusio Registrų centro darbuotojo jis dar pasiteiravo, kokia forma turėtų pateikti atsiskaitymo su buvusia sutuoktine įrodymus, ar tiks banko išrašai. Pasirodo, jie tiktų tik tuo atveju, jei pervedimų paskirties laukelyje būtų nurodyta, kad pinigai išmokėti pagal teismo sprendimą.
Kadangi pervesdamas pinigus Linas to neįrašė, Registrų centro darbuotojas nurodė, kad su buvusia žmona jam teks keliauti pas notarą ir gauti jo patvirtintą atsiskaitymo aktą.
„Klausiu, ar turite formą ar bent pavyzdį, kaip tas aktas turėtų atrodyti. Aišku, neturi, esą notaras turėtų žinoti. Dar kartą valio, reikalauja dokumento, bet patys nežino kokio. Aukščiausia kompetencija“, – valstybės įmonės darbu stebisi Linas.
Dar labiau jis pasipiktino, kai iš Registrų centro gavo dar vieną sąskaitą. Pasirodo, apribojimo registravimas taip pat kainuoja, todėl už abu nekilnojamojo turto objektus reikia susimokėti po 8,19 euro.
„Už paslaugą, kurios prašiau nedaryti, man dar ir sąskaitą išrašė. Dėl Registrų centro nekompetencijos ir kvailų vidinių taisyklių, tiesiog išmečiau 88 eurus. Ir tai tik mano vieno atvejis, bet pernai Lietuvoje buvo 7395 ištuokos, tad su panašiais turto registravimo atvejais gali susidurti nemažai žmonių“, – teigia vilnietis.
RC: viskas vyko pagal teisės aktus
Tuo metu Registrų centras Delfi nurodo, kad visos procedūros buvo vykdomos pagal galiojančios teisės aktus, o atsakomybė dėl iš karto nepateiktų dokumentų tenka pačiam vilniečiui.
„Kaip matyti iš pateiktos informacijos, klientas skambučiu buvo informuotas apie dokumentų nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teisės aktai numato pareigą klientui teikiant prašymą pateikti ir prašymą pagrindžiančius dokumentus, šiuo atveju – tiek nuosavybės teises patvirtinančius, tiek patvirtinančius, kad dokumentuose numatyti tam tikri suvaržymai, pavyzdžiui, susiję su atsiskaitymu yra pasibaigę ar įvykdyti“, – teigiama Registrų centro komentare.
Anot valstybės įmonės, jos paslaugos teikimas gali būti atidedamas ar atšaukiamas tik gavus oficialų kliento prašymą. Šiuo atveju toks prašymas pateiktas nebuvo, todėl paslauga buvo vykdoma iki galo ir už ją reikėjo susimokėti Vyriausybės patvirtintą įkainį.
„Registruojant daiktinę teisę turi būti padarytos žymos apie šios teisės suvaržymus ir juridinius faktus. Šie suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti panaikinami ir išregistruojami tik gavus tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju vien teismo nutartis dar neįrodo, kad buvo atsiskaityta. Dėl įrodančių dokumentų pakankamumo negalime tiksliai atsakyti, reiktų tikrinti konkrečius dokumentus, t.y. koks atsiskaitymo įrodymas buvo numatytas teismo nutartyje“, – pažymi Registrų centras.
