aA
Lietuvoje apsilankęs šešėlinę ekonomiką tiriantis profesorius Friedrichas Schneideris negailėjo pagyrų dėl priimtų sprendimų kovoje su šešėliu. Ypač palankiai jis vertino mokesčių amnestiją. Tačiau, kad ir kaip stipriai šalis kovotų su šešėliu, galimybes kartais – limituotos. Įtakos turi bendra ekonominė padėtis, kuri priklauso nuo mus supančių įvykių.
Profesorius Friedrichas Schneideris
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Austrų profesorius Friedrichas Schneideris jau daugybę metų tiria šešėlinę ekonomiką pasaulyje bei šalių bandymą ją pažaboti. Interviu DELFI jis teigė, kad Lietuvoje priimtos priemonės – mokesčių amnestija, galimybė susigrąžinti gyventojo pajamų mokesčio (GPM) dalį už auklių, automobilių remontininkų ir statybininkų paslaugas bei „baltųjų finansų“ verslui iniciatyva turėtų padėti pasistūmėti reikiama linkme. Tačiau šešėlinei ekonomikai didžiulę įtaką daro ir pati ekonominė aplinka. Prekybos karai, politinis neapibrėžtumas, lėtėjantis ekonomikos augimas vėl viską gali pasukti kitu kampu.

– Ką matote iš paskutinių skaičiavimų šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse?

– Turiu 2017-2018 m. jūsų šalies rezultatus. Matome, kad turime gana stiprų šešėlinės ekonomikos sumažėjimą, ypač nuo 2018 iki 2019 m. Šešėlinė ekonomika susitraukė apie 1 proc. punktą arba grubiai skaičiuojant 200 mln. eurų. Mokesčių reforma, priemonės kovoti su šešėline ekonomika – sumažėjimas yra pastebimas ir, manau, kad tai yra didelis pasiekimas. Kai turėsime naujesnius duomenis, galėsime geriau įvertinti kaip stipriai tos priemonės paveiks. Po trijų savaičių baigsis mokesčių amnestijos priemonė, bet kitos priemonės toliau tęsis, tad po metų galėsime įvertinti tiksliau kokį poveikį jos turėjo.

– Kaip mes atrodome palyginant su Latvija ar Estija?

– Šešėlinės ekonomikos sumažėjimas yra visai pastebimas. Turėčiau geresnius paskaičiavimus padaryti 2019 m., dabar skaičiavimai remiasi 2018 m. pabaiga. Šešėlinė ekonomika mažėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje didžiausias sumažėjimas. Viena to priežasčių – priemonių rinkinys siekiant sustabdyti mokesčių vengimą.

– O kaip atrodome palyginus si kitomis Europos šalimis?

– Jūs galit save palyginti su taip pat buvusiomis rytų bloko šalimis – Rumunija, Kroatija, Vengrija – jos visos turi daug didesnę šešėlinę ekonomiką. Žinoma, yra šalių kaip Slovėnija, Lenkija, bet ten keliais proc. punktais skiriasi, kad turi žemesnę šešėlinę ekonomiką. Jūs einate geru keliu. Tačiau yra ir daugiau šalių: yra 5-7 šalys, kurios turi didesnę šešėlinę ekonomiką nei jūs. Tad sakyčiau vis dar ganėtinai aukšta šešėlinė ekonomika čia, bet žinant kokią istoriją turėjote, tai nėra labai stebintina. Visi tie įrankiai, visos tos politinės priemonės, kurias turite dabar yra tarsi atgaiva. Sunku dabar padaryti tikslius skaičiavimus, kas vyksta. Sakyčiau, kad liepą-rugpjūtį bus galima pamatyti daug tikslesnį mokesčių amnestijos efektą, o metų pabaigoje ir visų kitų priemonių.

– Ar manote, kad šios priemonės padarys reikšmingą įtaką šešėlinei ekonomikai Lietuvoje?

– Tai iš tiesų tai atviras klausimas. Reikia palaukti. Iš mano patirties, matant kitų Europos šalių pavyzdį, mokesčių amnestija yra tarsi paskutinės minutės veiksmas. Daug žmonių galvoja, kad pasinaudos, tačiau nesinaudoja nes vis mano, kad dar yra laiko, o dabar žmonės prisimena, kad neliko daug laiko, iki liepos paskutinis šansas. Tad, manau, kad dabar bus postūmis, tik kokio dydžio pinigine prasme bus – atviras klausimas. Gali būtų ne tiek daug, kiek tikimasi, bet daug svarbiau yra tai, kad tai gali pakeisti žmonių nusistatymą. Žmonės mano, kad visos šios priemonės, mokesčių amnestija yra tam, kad sumažintų šešėlinę ekonomiką ir ne tik paprastu būdu baudžiant. Tai pagerina žmonių nusistatymą valdžios atžvilgiu ir valstybinių institucijų. Tokios priemonės, kurios iš esmės bando pakeisti žmonių nusiteikimą yra sudėtingos. Žmonės iš karto nori didelių skaičių, progreso, bet tai yra sunkus ir lėtas procesas. Tikriausiai apie 40 proc. šitos šalies populiacijos patyrė komunizmą, visiškai kitokią sistemą, kur vykdoma privati šešėlinė ekonomika buvo išgyvenimo strategija. Tai palieka tam tikrų pasekmių žmonių nusiteikime.

Žmonės bando išvengti mokesčių, tai yra pastebėjimas, kurį matai visoje Europoje. 158 šalyse nustačiau šešėlinę ekonomiką, tad tai nėra išskirtinis dalykas Baltijos šalims. Bet istorija buvusiame rytų blokų šalyse yra kita. Jūs neturėjote nieko, jokių teisių Sovietų okupacijoje, ir jūs neprisijungėte laisva valia. Kai tik buvo šansas palikote ir dabar matote, kokia yra rinkos ekonomika, žmonių valia transformuoti šalį. Jūs vis dar turite skurdžiai gyvenančių žmonių, bet vidutiniškai gyvenimo standartai ženkliai pagerėjo per tuos metus atgavus Nepriklausomybę.

– Mokesčių amnestijos priemonė galios iki liepos. Kaip manote, ar tokia priemonė turėtų būti nuolatos pakartojama?

– Aš esu prieš nuolatinį kartojimą, nes tai veda prie strateginio elgesio. Problema su mokesčių amnestija yra ta, kad yra vienas didžiulis trūkumas – iš principo yra apdovanojimas netinkamas elgesys, aš nemokėjau mokesčių, o dabar man taikoma mokesčių amnestija ir galiu sumokėti. Aš manau, kad tai yra tokia priemonė, kuri galėtų būti kartoja kas 15-20 metų, bet ne dažniau. Jei darai dažniau, tuomet žmonės pasiskaičiuos, kad po 5 metų bus vėl ir tada galės susimokėti ir panašiai. Kitos priemonės turėtų būti nuolatinės, bet ne ši.

Žmonėms gali kilti klausimas, kodėl šie žmonės apdovanojami, kai įprastai turėtų būti nubausti. Aš manau kad geriau pasiūlyti amnestiją, kad žmonės turėtų šansą veikti legaliai. Pavyzdžiui, vaikai perima iš tėvų verslą, nežino kaip vertėsi tėvai, ir amnestija suteikia progą tokiems žmonėms viską pradėti iš naujo.

Profesorius Friedrichas Schneideris
Profesorius Friedrichas Schneideris
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Ar žinote kitų priemonių, kurių imtųsi kitos šalys ir jos galėtų būti geras pavyzdys Lietuvai?

– Jūsų valdžia tikrai priėmė didžiulį priemonių paketą.

– Bet gal dar yra kažkas ko neišbandėme ir galėtume?

– Ne. Nemačiau nė vienos šalies, kuri vienų metu paleistų tiek daug priemonių. Tikrai manau, kad visos šios priemonės yra geros.

– Jūs taip pat paminėjote 200 mln. eurų ištrauktų iš šešėlio.

– Taip, čia yra šių metų prognozė.

– Praeitais metais, Finansų ministerijos teigimu, mums pavyko iš šešėlio ištraukti 171 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad tokia suma galėjo būti surinkta ne dėl geresnio mokesčių administravimo, o augančios ekonomikos. Tai kiek jūsų skaičiavimuose įtakos turės geresnė ekonominė aplinka, o ne konkrečios priemonės?

Tai yra problema, kurią turiu. Reikia viską perskaičiuoti dėl skirtingo oficialios ekonomikos vystymosi. Noriu izoliuoti mokesčių amnestijos ir kitų priemonių efektus. Tie 200 mln. yra labai grubūs paskaičiavimai ir praeitais metais nelabai daug priemonių jau buvo pradėjusios veikti, priešingai nei šiemet. Tai dėl to šiais metais šis skaičius daug realistiškesnis nei praeitais metais. Žinoma, šešėlinė ekonomika susitraukia, jei pati oficiali ekonomika yra auganti. Nes jei ekonomika auga, žmonės turi pakankamai galimybių dirbti papildomai savo darbe, tai kam tuomet dirbti šešėlyje ar savaitgaliais papildomai, kai kiti ilsisi. Kai oficiali ekonomika išgyvena gerus laikus, mes turime šešėlinės ekonomikos sumažėjimą.

– O krizės laikotarpiu atvirkščiai, šešėlinė ekonomika auga. Nes Finansų ministerija remdamasi jūsų skaičiavimais sako, kad per dešimtmetį šešėlis susitraukė nuo maždaug 25 iki 15 proc., tačiau ar galima duomenis lyginti su 2009 metais?

– Tai tik „žali“ skaičiai. Žinoma, kad 2008-2009 metais daug aukštesnis rodiklis buvo dėl pasaulinės ekonominės krizės. Darbas šešėlyje buvo vienintelis galimas kelias bent kažkiek užsidirbti papildomai. Tai šešėlinei ekonomikai įtakos turi bendra ekonominė aplinka, ir pritaikytos priemonės šešėliui mažinti. Lyginti grynus skaičius, ar skaičius su kitomis šalimis, visada yra rizikinga, nes gali būti kitų faktorių, kurie mažina ar didina šešėlinę ekonomiką, kurių nematome.

– Ekonomistai paskutiniu metu daug kalba apie lėtėjantį ekonomikos augimą. Konkrečiai apie Lietuvą kalbama, kad galbūt artėja stagnacijos laikotarpis, nebesugebėsime vytis kitų Europos šalių. Ar tokios prognozės reiškia, kad vėlgi galime ateityje matyti padidėjusią šešėlinę ekonomiką?

– Oficialiai šešėlinė ekonomika gali padidėti. Bet ji gali padidėti daug daug lėčiau nei, jeigu nebūtų šių priimtų priemonių. Dėl to man reikia atsargiai paskaičiuoti šių priemonių efektą, izoliuoti jas ir pasakyti, kad mokesčių amnestija turėjo tokį ir tokį efektą. Kitų metų sausį-vasarį galėsime pamatyti. Jei būtų ekonominis smukimas, nedarbas augtų, tuomet didėtų šešėlinė ekonomika. Iš tikrųjų visada turėsime tam tikrą šešėlinės ekonomikos dalį, minimaliai bent 5-6 proc. Priklausomai nuo oficialios ekonomikos vystymosi ji gali didėti arba mažėti: krizės laikotarpiu didėjimo, paskutiniais metais matėme mažėjimą dėl geros ekonominės būklės ir priimtų politinių sprendimų Europos šalyse.

– Daug kalbama apie tokias rizikas kaip politinis neapibrėžtumas, prekybos karai. Ar vertinate, kad tai ir gali paveikti šešėlinės ekonomikos dalį?

– Prekybos karai, jei šalis eksportuojanti, tikrai paveikia nacionalinę ekonomiką ir tuo pačiu šešėlinę. Jei parduodi mažiau, eksportuoji į užsienį, tau reikia mažiau žmonių arba moki jiems ne tiek, kiek mokėtum pakilimo laikotarpiu. Tada turi tą patį efektą: gerais laikais šešėlinė ekonomika mažėja, prastais – didėja.

Deja, Trumpas yra prezidentas, kuris nepriima patarimų ir šiuo metu viskas atrodo kaip tikras prekybos karas su Kinija. Reikia tikėtis, kad nebus su Europa, nes paveiktų mažas šalis, kaip Austriją ar Lietuvą. Tai gali rimtai paveikti ekonomikos augimą. Baisiau tai, kad kuriamas neapibrėžtumas: tu nežinai, ką JAV darys, ar eis į karą su Iranu ir t.t. Ir tada tokioje situacijoje daug žmonių sako, normaliai būčiau nusipirkęs naują mašiną, bet kodėl turėčiau pirkti, jei galiu prarasti darbą, reikia palaukti tada. Tada parduodama mažiau automobilių, galbūt reikia mažiau darbuotojų.

Profesorius Friedrichas Schneideris
Profesorius Friedrichas Schneideris
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Bet ar tikrai yra problema, kad žmonės neišlaidauja. Pavyzdžiui, žmonės nemano, kad krizė ateis, kad ji juos paveiks ir pinigus leidžia, tačiau jų netaupo sunkesnėms dienoms. Ar tai nėra taip pat problema, kad žmonės netaupo?

– Taupymas šiomis dienomis sudėtingas, nes gyvename neigiamų palūkanų aplinkoje. Aš tikėčiau, kad visi žmonės turi tam tikrų santaupų kritiniam atvejui. Europos Centrinis Bankas (ECB) turi permąstyti savo politiką, grįžti į teigiamų palūkanų normų aplinką. O šiaip Austrijoje 10-12 proc. žmonės atsideda nuo pajamų taupymui. Yra sudėtingas klausimas, kiek namų ūkis turi sutaupyti, ar atsidėti. Dabar praktiškai nieko negauna atsidėję taupymui.

– Ar gali pati šalis kažką padaryti? Nes atrodo, kad daug priklauso nuo išorinių veiksnių – prekybos karai, ECB politika.

– Jūs esate maža atvira ekonomika, priklausomi nuo daug veiksnių, nuo euro, kas yra ir privalumas turėti bendrą valiutą. Poveikį turi ir globalizmas – yra konkurencija tarptautiniu mastu dėl darbo rinkos. Šalis turi limituotas galimybes kažką padaryti.

– Ar gali pati bendruomenė kažkaip prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo?

– Bendruomenė gali ir, manau, turėtų labiau pasitikėti valstybe, institucijomis, vyriausybe, nes vyriausybė imasi stiprių priemonių, kad sukurtų geresnę aplinką piliečiams. Tuomet žmonės sutinka mokėti mokesčius, matydami, kad gauna kažką atgal. O valdžia surinkdama daugiau, daugiau gali ir skirti ligoninėms, švietimui.

– Mūsų pokalbio metu taip pat paminėjote skurdžiau gyvenančius ir vidurinę klasę. Ar nelygybė irgi turi įtakos šešėliui?

– Taip, nelygybė yra problema ir jai išspręsti reikia laiko, kol žmonės iš skurdžios stadijos pereitų iki vidurinės klasės stadijos. Tuo pačiu nelygybė yra ir dėl kartų problemos – švietimas dabar geresnis, yra visiškai kitų darbų. Vyriausybė taip pat turi įsiterpti, sukurti specialias programas. Geriausias dalykas prieš skurdą – švietimas. Šviečiant žmones, jie įgis gerą išsilavinimą ir susiras gerą darbą.

– Lietuvoje vis kyla diskusijos dėl naujų mokesčių – automobilių mokestis, nekilnojamojo turto mokestis. Kai kurie, manau, teigtų, kad nauji mokesčiai stumia žmones į šešėlį. Ar manytumėt taip?

– Daugiau mokesčių reiškia didesnę mokesčių naštą. Bet viskas priklauso nuo to, ko siekiama. Jei tai yra prabangos mokesčiai, pavyzdžiui prabangioms mašinoms, nesakyčiau kad tai veda prie šešėlinės ekonomikos. Bet nereikėtų manyti, kad viskas taip paprasta. Jei reikia naujų mokesčių dėl to, kad norima skatinti ekologiją, tada ir reikia taip daryti. Reikia žmonėms pasakyti, kad turėsime mokestį taršoms mašinoms, tuomet gal žmonės pirks kitokias mašinas. Ne visi papildomi mokesčiai yra blogi.

Žinoma, jei valdžia naujus mokesčius priima dėl to, kad trūksta lėšų biudžete, bet niekas nėra išsprendžiama, o tik tikimasi, kad žmonės pripras, tada kyla tam tikra reakcija. Viena reakcijų gali būti tai, kad nuspręs dirbti šešėlinėje ekonomikoje.

– Ačiū už pokalbį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.5000

Geologijos tarnyba ieško, kas Raseinių rajone gręš gręžinius arseno kilmei nustatyti (2)

Geologijos tarnyba kitą savaitę skelbs tarptautinį konkursą Raseinių rajone išgręžti kelis...

Kai kurių miško magnatų turtai – lyg po spyna: svarbūs duomenys slepiami nuo visuomenės (166)

Lietuvoje priskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško ūkio valda siekia...

Vilnietė rado būdą, kaip „Ikea“ apsipirkti per 30 minučių – tik yra viena sąlyga (139)

Vilnietė Aistė sako radusi būdą, kaip pasaulyje puikiai žinomoje ir klaidžiais koridoriais be...

Europoje 60 proc. moterų patiria seksizmą darbe, rodo tyrimas (25)

Europoje 60 procentų moterų darbe yra patyrusios smurtą dėl lyties ar seksualinį smurtą, rodo...

„Boeing 737 Max“ krizė: bendrovės direktorius Muilenburgas neteko valdybos pirmininko posto (3)

„Boeing“ išskyrė generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigybes. Anksčiau abi šias...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (137)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (4)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (168)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (4)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (68)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (51)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (164)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (49)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...