Artėjant rugsėjo 1-ajai, Gariūnų turgavietėje nei norinčių prekiauti, nei pirkėjų – netrūksta, nors šį rugsėjį prekybininkai pasitinka dirbdami pagal naująją tvarką – dabar jie privalo turėti arba kasos aparatus, arba išrašyti kvitus.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Manau, kad šiemet prieš rugsėjo 1-ąją turgus sulaukia panašaus kiekio pirkėjų kaip ir kiekvienais metais, nes ir vaikams, ir žmonėms prieš sezoną reikia apsipirkti. Kiekvienais metais pirkėjų prieš rugsėjį padaugėja, tai – normalu“, - sakė Gariūnų turgavietės plėtros vadovė Roberta Vaičiulienė.

Tačiau skaičių, kiek žmonių apsilanko Gariūnų turgavietėje, nėra.

„Prekybos centrai matuoja žmonių srautus, mes – nematuojame. Matome, kad pirkėjų yra, jeigu pirkėjų nebūtų, tuomet galbūt ir mums reikėtų matuoti pirkėjų srautus, žiūrėti, ką daryti. Šiandien matome, kad pirkėjų yra, nesiskundžiame ir pardavėjų stygiumi, pavyzdžiui, naujajam B korpusui, kuris šiuo metu dar yra statomas, sulaukėme tiek prašymų, kad galėtume užpildyti visas vietas ir dar netgi daugiau“, - dėsto R. Vaičiulienė.

Kainos Gariūnuose, kaip ir anksčiau, yra įvairios: pirkėjai gali įsigyti kuprinių, kurių kainos siekia nuo 30-40 litų iki kelių šimtų, batų, kurių kainos taip pat kyla nuo 10-15 litų, kosmetikos, kvepalų, buities reikmenų ir kitų prekių.

Nauja, tai, jog prekybininkai dengtose turgavietėse nuo šių metų gegužės turi naudoti kasos aparatus – didžiausioje sostinės turgavietėje „Gariūnuose“, pasak R. Vaičiulienės, kasos aparatus turi dauguma. Tačiau DELFI apsilankius prekybos vietoje, kasos aparatus teko pamatyti tik keliose vietose – prekybininkai gali naudotis išimtimis ir kurį laiką vietoje kasos čekių privalomai išduoti kvitus.

„Nuo šių metų gegužės yra nauja tvarka, kad prekiautojai turi būti su kasos aparatais ir visi pardavėjai tai žino: lauke juos turėti neprivaloma, o viduje jau turi būti kasos aparatai arba išrašomi kvitai“, - sakė R. Vaičiulienė.

Pasak jos, kasos aparatus turguje dirbantys pardavėjai vertina kaip papildomą finansinę naštą, tačiau žmonėms nori dirbti, todėl ir laikosi naujų reikalavimų.

„Iš pradžių, aišku, pardavėjams nauja tvarka nelabai patiko, bet ką darysi – prieš vėją nepapūsi. Žmonės turi dirbti, kad parneštų į šeimas pinigų, tad jie dirba su kasos aparatais, - teigia R. Vaičiulienė. - Tiesa, yra numatytos lengvatos, bet jos yra sunkiai suprantamos. Kiek esu apžiūrėjusi prekyvietę, visi yra arba su kasos aparatais, arba išrašo kvitus.“

Išimtys - trumpalaikės

Mokesčių inspekcijos numatytos išimtys skelbia, jog kasos aparatų dengtose turgavietėse galima nenaudoti pirmus 6 mėnesius, kai asmuo pradeda veiklą, arba nusprendžia keisti veiklos rūšį, pavyzdžiui, imasi individualios veiklios užuot dirbęs su verslo liudijimu. Tokia išimtis numatyta tam, kad žmogus nepatirtų papildomų išlaidų pirkdamas kasos aparatą, jei po pusmečio nuspręs atsisakyti nepasiteisinusios veiklos. Lengvatų yra ir daugiau, tačiau net ir besinaudojantys išimtimis turi visiems pirkėjams išrašyti pirkimo kvitus, nepriklausomai nuo to, ar asmuo jų paprašo.

Lauko turgavietėje arba lauko sąlygomis dirbantiems prekybininkams kasos aparatų turėti nereikia, tačiau pirkėjams paprašius, jiems turi būti išrašomi kvitai.

„Gyventojai, negalėdami pasinaudoti nei viena iš lengvatų, tačiau manantys, kad yra konkrečių aplinkybių, dėl kurių kasos aparato jie negalėtų naudoti, turi teisę kreiptis į vietos Mokesčių inspekciją, kuri įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes“, - sako Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Kasos aparato taip pat nereikia, prekybininkams, kurie išsiima verslo liudijimą dienai – dviems ar prekiauja savo pagamintais produktais, tautinio paveldo gaminiais.

Smulkieji ir didieji nesutaria

Kasos aparatų naudą prekybininkai vertina skirtingai: smulkiųjų atstovai pyksta, jog padidėjo administracinė našta ir kasos aparatai nedavė prognozuotos naudos, o didieji sako, jog kasos aparatai užtikrina konkurenciją.

“80-90 proc. Lietuvos turgaviečių yra lauko sąlygos. Žmonės ten apyvartos, kuri yra leidžiama ne PVM mokėtojui, niekada nesuprekiaus. Nežinau, kam reikėjo turgavietėse kasos aparatus įvesti - pasekmių analizės nėra. Kol kas kasos aparatų duotas rezultatas yra toks, kad arba turgavietės palaipsniui nyksta, arba į jas ateina stambesnis verslas. Su mėsa taip ir atsitiko – verslo liudijimus pakeitė įmonės ir beveik 30-40 proc. verslo liudijimų turėtojų, prekiavusių mėsa, išėjo iš turgaviečių. O juk ir iki šiol įmonės galėjo eiti ir dirbti į turgavietes, jeigu ten tokie pyragai – pamatytų, kaip yra iš tiesų“, - vardija Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Ji teigia sutinkanti, jog kasos aparatų reikia stambiesiems prekybininkams, tačiau esą smulkiuosius tokia administracinė našta verčia atsisakyti verslo.

„Žmonės išvažiuoja, nebeišsilaiko, nesuprekiauja. Kasos aparatai buvo išmonė, kuri pakenkė smulkiesiems. Dėl didmenininkų nieko nesakau, manau, jiems kasos aparatai yra reikalingi“, - dėsto Z. Sorokienė.

Tačiau kitokios nuomonės laikosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

„Kasos aparatai turgavietėse yra būtini užtikrinti sąžiningą prekybą ir tuo pačiu sąžiningą konkurenciją tarp prekybininkų. Ne paslaptis, kad turguose tos pačios prekės pigesnės nei šalia esančiose parduotuvėse tik dėl to, kad turgaus prekeiviai “sutaupo” mokesčių sąskaita.

Atsižvelgiant į smulkaus verslo specifiką, Mokesčių inspekcija yra nustačiusi išimtis kada kasos aparatų nereikia, kad nesusidarytų per didelė mokestinė našta. Tad, šiai dienai kasos aparatų priešininkai jau nebeturi jokių svarių argumentų, išskyrus asmeninį interesą išsaugoti nesąžiningą konkurenciją prieš sąžiningus prekybininkus bei interesą nemokėti valstybei mokesčių. Mes palaikome, tikimės ir laukiame daug rimtesnio darbo iš kontroliuojančių institucijų užtikrinant skaidrią apskaitą turgavietėse“, - sako jis.

Mokesčių inspektoriai tikrina

Nuo gegužės Mokesčių inspekcija Lietuvos turgavietėje iš viso atliko daugiau kaip 900 patikrinimų ir juos planuoja vykdyti toliau.

„Atkreipiame dėmesį, kad visų pirma jie buvo atliekami, siekiant informuoti prekeivius apie naujus reikalavimus bei paaiškinti jų taikymą. Šis darbas tęsiamas iki šiol, tad turgavietės tikrai nestokoja mokesčių administratoriaus dėmesio. Pavyzdžiui, Gariūnų verslo centre vizitavimų metu prekeiviams buvo aiškinama apie norminių aktų pasikeitimus dėl Elektroninių kasos aparatų naudojimo, dokumentų išrašymo, buvo pildomi Individualią prekybos veiklą turgavietėse vykdančių gyventojų kontroliniai klausimynai. Vizitavimų metu iš viso bendrauta su 501 prekeiviu, su kai kuriais prekeiviais ir ne vieną kartą, nustatytos 150 prekybos vietų, kurios nuolat uždarytos“, - dėsto A. Klerauskas.

Pasak jo, prekybininkams, kurie neįsiklausė į Mokesčių inspektorių įspėjimus, gresia baudos.

„Remiantis pasirinktinai stebėtų prekeivių apskaitos duomenimis, galima daryti išvadą, jog pradėjus pajamų apskaitai naudoti kasos aparatus apskaitomos pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu“, - skaičiuoja A. Klerauskas.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet per I pusmetį atliktų 1,907 tūkst. operatyvių patikrinimų turgavietėse metu, už nustatytus pažeidimus surašyti 580 administracinių teisės pažeidimų protokolai, iš jų 184 – dėl kasos kvito neišdavimo, 139 - dėl neregistruotos veiklos vykdymo, 132 - dėl nepateiktų prekių įsigijimo dokumentų. 51 protokolas surašytas dėl apskaitos taisyklių pažeidimo ir nustatytas 41 atvejis kai asmenys prekiavo be kasos aparato. Taip pat mokesčių inspektoriai nustatė 6 asmenys, kurie turėjo registruotis PVM mokėtojais, taip pat buvo surašyti 9 protokolai dėl nelegalaus darbo.

Už prekybą be kasos aparato numatyta piniginė bauda nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt, už kasos aparato kvito neišdavimą – įspėjimas arba bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt, o už gautų pajamų neapskaitymą – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Trimatės hologramos 2020 metų olimpines žaidynes priartins prie televizijos žiūrovų (2)

Japonijos telekomunikacijų bendrovė NTT tikisi, kad 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes galės...

Apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo namas (41)

Praėjusią naktį apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro...

Komisija: Latvijoje nėra bankų krizės (13)

Latvijoje nėra bankų krizės, šeštadienį per spaudos konferenciją pabrėžė Latvijos finansų...

ECB: bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus (59)

Bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus, nes jo gelbėjimas neatitinka visuomenės...

Konstatavo Latvijos banko ABLV indėlių nepakankamumą: tai reiškia likvidavimo pradžią (11)

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas indėlių...

Top naujienos

Siaubas Šiauliuose: įtariama, kad moteris iš balkono išmetė savo vaiką ir iššoko pati (365)

Šiauliuose iš balkono (ketvirtas aukštas) iškrito 6 metų mergaitė. Pirminiais duomenimis, po...

Nemaloni staigmena emigrantams Jungtinėje Karalystėje: per vieną dieną gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis (388)

Pastaruoju metu vis dažniau nuskamba istorijos apie iš Jungtinės Karalystės (JK) deportuojamus...

Rimvydas Valatka. Kriptovaliutos dėsnis – jauni meilužiai meta seną tautą (24)

Dienos po Šv. Valentino šimtametei tautai išpuolė kaip reta sunkios. Šalčių pakąstos rožės...

Lietuvoje pagimdė rekordiškai jauna mergaitė (795)

Šiais metais sausio mėnesį Lietuvoje naujagimio susilaukė vos 12 metų sulaukusi mergaitė. Tai...

Už lietuvio kariškio ištekėjusiai etiopei dėl savo laimės teko pakovoti: turi patarimų ir lietuviams (232)

Daugiau nei prieš dešimtmetį iš Etiopijos atvykusi Eskedar Maštavičienė prisimena nelengvą...

Sparčiai populiarėjanti kombučia: vieniems – panacėja nuo įvairių ligų, kitiems – tiesiog skanus gėrimas (34)

Kai paprastą pasaulyje nuo seno žinomą arbatos grybą visi pradėjo vadinti egzotiškai...

Gyvai / Lietuvos kyokushin karatė čempionato finalai

Lietuvos kyokushin karatė čempionato finalai. Tiesiogiai iš Vilniaus.

Rado pelningą būdą išnaudoti automobilius: jau pritraukė milijonus

Izraelyje įsikūrusi sparčiai besiplečianti įmonė savo pavyzdžiu įrodė, kaip užsitikrinti...

Tikroji išdykėlė kratosi senojo pseudonimo ir išgyvena aukso amžių ne tik scenoje, bet ir asmeniniame gyvenime (62)

Nors pastaruoju metu Aušrinę Gerikienę televizijos ekranuose ar naujienų portaluose matome...

Unikalaus žaidimo autorius: sėkmingo verslo taisyklės pasikeitė (8)

Izraelyje gyvenantis Ronen Gafni dirbo programuotoju, vedė mokymus, su žmona augino du vaikus, bet...