Kiekvienas save gerbiantis lietuvis puikiai žino Gariūnų vardą ir bent į metus kartą atvyksta čia apsipirkti. Į Gariūnus vedami ir turistai, įsigyti pigesnių prekių atvyksta ir lenkai, latviai. Gariūnai – didžiausias Lietuvoje esantis turgus, šiandien moderniai vadinamas verslo parku. Tačiau ši turgavietė ir savo prekes siūlantys prekiautojai – ne paprasti.
Čia vyrauja savos taisyklės, o būti prekiautoju ne taip ir paprasta.

Vakarai.us apsilankė prekybininkų Meka vadinamoje prekyvietėje ir pabandė sužinoti, kuo gyvena ten žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį prekiaujantys pardavėjai, ką mąsto atėjusieji čia apsipirkti, galų gale, kokie Gariūnai yra šiandien?

Merkiant pavasario lietui stoviu stotelėje ir laukiu autobuso su užrašu „Gariūnai“. Už dešimties minučių išlipu stotelėje, kurioje jau lūkuriuoja apsipirkusi minia. Priėjusi prie moters, turėjusios didžiausią krepšių kiekį, pasiteirauju: „Kaip turgus?“ Ši keistai pažiūrėjusi atsako: „Geras, tik šiandien oras blogas, purvynas labai“.

Ką gi, įeinu pro didžiuosius vartus, virš kurių šviečia užrašas „Sveiki atvykę“. Iš to suprantu, jog Gariūnai šiandien kitokie nei prieš kokius penkerius metus. Permainų čia tikrai būta. Tarp kaip visada chaotiškos minios pražvelgusi paviljonų masę, purvinu ir šiukšlinu asfaltu žengiu į prekėmis nukabinėtų kioskelių labirintą.

Nuo vandens čiaupų iki žvejo reikmenų

Prasibrovus pro didžiulį žmonių srautą atsiveria mažyčiai prekybininkų kioskeliai, kurie vis kitokie, bet kartu ir panašūs. Norint apeiti visą turgavietę, reikėtų sugaišti nemažai laiko. Vis dėlto ryžtuosi ir bandau bent pusei minutėlės stabtelėti prie kiekvieno prekystalio.

Apsidairius pamatau, kad čia siūlomų prekių asortimentas tikriausiai pats didžiausias ir plačiausias, prilygstantis net „Akropoliui“. Iš Baltarusijos atvykę prekeiviai siūlo kiek neskoningus, tačiau nebrangius spalvingus frotinius rankšluosčius, chalatus, iš kurių į pirkėjus žvelgia ryškiaspalvės papūgos ar pusnuogės damos.

Jei atėjus pavasariui sumanei nusipirkti dviratį, trauk į Gariūnus – jų čia pasirinkimas didelis, o ir kainos toli gražu „nesikandžioja“.

Spalvingoje, didžiausioje Baltijos šalyse Gariūnų turgavietėje galima rasti ir kilimų, ir santechnikos prekių. Nenusivils ir žvejai. Žūklei skirtų prekių čia taip pat nemažai. Stabteliu ir prie virtuvės rakandų. Prekeivis Gintaras už penkių įvairaus dydžio puodų rinkinį prašo 125 litų.

Dar truputį pažingsniavusi pamatau keletą buitinę techniką siūlančių prekystalių. Televizoriai, virduliai, mikrobangų krosnelės – klausk ko tik nori, prekybininkas norimą prekę klientui visada suras ar net palydės iki kito kioskelio, kuriame galėsi įsigyti tai, ko tau reikia.

Garsiausių firmų vardai – Gariūnuose

Visi, norintys būti stilingi, mėgstantys puikuotis tegul ir netikrais garsių firmų rūbais, žino, jog Gariūnuose rasi visko, ko tik širdis geidžia. Dėmesį atkreipiu ir aš, stengdamasi akimis ieškoti „Gucci“, „Versace“ ir kitokių garsių firmų vardų. Tiesa, ieškoti labai ir nereikėjo, užteko tiesiog pasukioti galvą – tokių firmų rūbai kabo pačiose matomiausiose vietose.

Prabangių drabužių kopijos, kitaip dar vadinamos „padielkėmis“, čia bene paklausiausia prekė. Iš kitų Lietuvos miestų atkeliaujantys pirkėjai dažniausiai Gariūnuose ieško madingų rūbų, kurių neįstengia nusipirkti parduotuvėse. Žinoma, tokie drabužiai nėra kokybiški, nors visi prekybininkai kaip vienas tvirtina – originalas, tiesiai iš gamyklos Italijoje ir pan.

Tiesa tai ar netiesa išsiaiškinti paprasta. Užtenka pasižiūrėti į etiketę, kurioje dažniausiai puikuojasi užrašas: „Made in China“. Vis dėlto kai kur galima atrasti ir užrašus, bylojančius, jog prekė pagaminta Anglijoje ar Italijoje, tačiau tai klastotė.

Užklumpu ir akinius siūlančią moterį. Ant akinių puikuojasi lipdukas „Versace“. Klausiu kainos. Pardavėja rusišku akcentu atsako: „Dzvydešimt litas“. Matuojanti raudonus ir gana stilingus akinius, pardavėja net neprašyta rusiškai beria komplimentus, esą man jie labai tinka.

Visai šalia akinių kioskelio – kosmetika. Čia irgi už „garsios“ firmos parfumeriją paklosi kur kas mažiau nei firminėje parduotuvėje.

Priėjau ir prie kioskelio, prekiaujančio rankinėmis. Šalia sėdėjusi moteris, pamačiusi, kokių rankinių dairausi, net neprašyta vyriškiui suriko: „Ištraukt tą naują, parodyk, gal patiks“. Naujoji rankinė buvo iš tiesų nebloga, tačiau pardavėjo pateiktas faktas, jog ji - tikros odos, manęs nesužavėjo.

Jei daugelis dar prisimena vėjo perpučiamas, perlyjamas prekeivių palapines, tai šiandien Gariūnuose jų beveik ir nelikę. Dauguma prekybininkų turi savo kioskelius, turgus apdengtas stogu. Taip pat baigiami statyti angarai, kuriuose prekybininkai ir pirkėjai galės jaustis komfortabiliau.

Ateityje žadama dar labiau plėsti Gariūnų infrastruktūrą. Šiam reikalui Vyriausybė paskyrė 50 milijonų litų. Verta paminėti, kad Gariūnuose yra motelis, veikia vietinė radijo stotis, kitoje kelio pusėje - automobilių centras.

Prekybininko duona – karti

Gariūnai, turgus
S.Buzaitės nuotr.

Daugelis prekybininkų – tai samdomi pardavėjai, parduodantys ne savo, o savininkų prekes. Jau praėjo tie laikai, kai patys prekybininkai prekių važiuodavo į Turkiją. Dabar prekės atgabenamos stambesnių verslininkų, o smulkesni jas įsigyja ir perparduoda. Vis dėlto su Gariūnais susiję apie 25 tūkstančius žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie šio turgaus egzistavimo.

Kai visi dar miega, Gariūnai jau bruzda – prekybininkai pakuoja savo prekes, juokauja ir nusiteikia dar vienai darbo dienai. Apie dešimtą valandą prasideda didysis klientų antplūdis, kai reikia pastebėti kiekvieną bent akimirkai stabtelėjusį prie prekystalio.

Nenoriai kalbantys ir nė už ką nesutinkantys pasakyti savo pavardės, prekybininkai užsimena, kad toks darbas ne iš lengvųjų. „Čia galioja savos taisyklės, kurių kiti nesupras. Reikia gyventi Gariūnų gyvenimą“, - sako vienas iš nedaugelio prekybininkų, sutikusių tarti keletą žodžių apie savo darbą.

Matyt, jis teisus. Juk ne veltui viena belgų mokslininkė, pastebėjusi Gariūnų fenomeną, pati keleriems metams tapo prekeive vien tam, kad parašytų knygą „Gariūnų marginalijos“.

Į klausimą apie pelną atsakyti nesiryžo nei vienas prekiautojas. Visi vieningai į šalis kraipė galvas, leisdami suprasti, kad tai - tik jų „kastos“ reikalas.

„Kaip sekasi verslas?“, - kreipiuosi į, matyt, vyrą ir žmoną, pardavinėjančius batus. Abu susižvalgo. Vyras atsako: „Kaip čia gali sektis, jau ne tie laikai“. Ištaręs šiuos žodžius vyriškis pirštu rodo į „Maksima bazės“ reklamą. Šis prekybos centras įsikūręs visai netoli Gariūnų turgavietės, todėl konkuruojama dėl klientų.

Traukia kelių litų nuolaida ir prekių įvairovė

Supratusi, jog iš prekiautojų neišgausiu daugiau informacijos, imuosi kalbinti į turgų apsipirkti užsukusius žmones.

Indiškas prekes apžiūrinėjančios moters klausiu, ką ji mano apie Gariūnus, ką šiandien pirko? Dovile prisistačiusi moteris atsako, kad Gariūnai jai susižavėjimo nekelia, tačiau čia galima rasti pigesnių, kartais net originalesnių prekių. „Šiandien pirkau džinsus, žvalgiausi patalynės, bet kol kas neišsirinkau“, - neslėpė Dovilė.

Vyras, vardu Romas, sakėsi ketinąs pirkti vandens čiaupą. „Kažkur dar po turgų vaikšto žmona, tikriausiai užstrigo kur nors prie striukių“, - sakė Romas, nutylėjęs, kiek pinigų ketina išleisti Gariūnuose.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Alkoholio prekyba Latvijos pasienyje paveikė estus (45)

Estijos valdžia dėl smarkiai pagyvėjusios alkoholio prekybos Latvijos pasienyje priversta perpus...

Pareigūnas: ES iš „juodojo“ mokesčių rojų sąrašo pašalins 8 šalis (2)

Europos Sąjunga per kitą savaitę įvyksianti finansų ministrų susitikimą iš savo...

„Kelionių akademija” perėmė kelionių pardavimų portalą „TopTravel.lt” (1)

Nuo pirmadienio kelionių prekių ženklas Lietuvoje „ TopTravel .lt” perėjo naujiems...

Prašoma skelbti kredito unijos Centro taupomoji kasa bankrotą (13)

Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui...

„Maxima“ iki 15 proc. mažina sviesto kainas (56)

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė mažinantis sviesto kainas. Skirtingų prekės...

Top naujienos

Kova dėl LRT vadovo kėdės: Jakilaitis žada revoliucingas permainas (23)

Kovą paaiškės naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius....

Tyrimas nustatė, kur Lietuvoje – pigiausias prekių krepšelis (18)

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje gali įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „...

„Vyšnios“ Aistės Karanauskytės šeimoje – skaudi netektis: liga ją visiškai suvalgė, bet tyrimai rodė, kad mama sveika (41)

Merginų grupės „Vyšnios“ narė Aistė Karanauskytė pirmą šių metų savaitę Anapilin...

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl Karbauskio koncerno valdomų žemių papildyta  (831)

Generalinė prokuratūra antradienį nusprendė pradėti tyrimą įvertinti žiniasklaidos...

Medikų pasakojimai glumina: dar nėra nė 18-kos, o geria iki komos ir psichozės (23)

Kol visas dėmesys nukrypęs į 18-mečius ir 19-mečius, kuriems nuo sausio 1 d. uždrausta pirkti,...

Vilniuje pasikėsinta nužudyti Lietuvos fitneso čempionę: suimtas garsus sportininkas (558)

Pragaras tęsėsi metų metus, tačiau Lietuvos ir Europos fitneso čempionė Ilona Kokoš taip ir...

Alkoholio prekyba Latvijos pasienyje paveikė estus (45)

Estijos valdžia dėl smarkiai pagyvėjusios alkoholio prekybos Latvijos pasienyje priversta perpus...

Per Rusijos televiziją „netyčia“ parodytos naujo ginklo schemos atkreipė Pentagono dėmesį (113)

Rusijos torpedos kelia grėsmę pakrantėje esantiems NATO valstybių miestams ir rajonams, rašo...

Mažesnių nei numatyta butų Vilniuje pardavimu kaltinami statytojai pasiaiškino (1)

Vilniaus valdžiai kreipusis į prokurorus dėl daugiabučio Pašilaičiuose statybų, statytojai...

Trečiadienį spręsis Eriko Bėronto likimas (11)

Apie naujai paskirtą Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą pasisakė...