aA
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ istoriją geriausiai apibūdina sportinis terminas – bėgimas su kliūtimis. Nepaisant jų ir nuolatinio kojų kaišiojimo, įmonė atsidūrė finišo tiesiojoje − netrukus prasidės pirmieji bandymai. Apie įveiktus barjerus ir ateities perspektyvas „Savaitraštis Kaunui“ kalbėjosi su „Pienas LT“ valdybos pirmininku Nagliu Narausku.
Gandais apipinta gamykla pasiekė finišo tiesiąją
© R.Guigos nuotr.

− Idėja buvo sveikinama, o pradžia − viltinga...

− Kooperatyvo „Pienas LT“ veiklos pradžia sutapo su ekonomikos krize. Vyriausybė tada palankiai žiūrėjo į tai, kad pieno gamintojai patys turėtų perdirbimo pajėgumus, ir priėmė labai drąsų sprendimą. Atrodė, kad su tokiu palaikymu, turėdami žaliavų ir protingų žmonių, lengvai gausime bankų finansavimą.

Iki 2008 m. pinigai lengva ranka buvo dalijami bet kam. Juokaujant buvo sakoma, jei tik kas teigdavo, kad pradeda statybas, užtekdavo įbesti kastuvą į žemę, ir bankininkai jau siūlydavo pinigų. Kai kreipėmės mes, pamatėme, kad situacija kitokia – išgirsdavome vienodą atsakymą: „Bet mes tokio verslo modelio neturime!“ Sužinojus, kad esame kooperatyvas, bankininkų reakcija būdavo vienoda – tai yra schema pinigams plauti, susibūrėme tam, kad juos gautume ir nieko nedarytume. Mums nuolat tenka įrodinėti, kad turime gerų tikslų.

− Gamyklai statyti pasirinkote Kauno rajoną. Ar neabejojate sprendimo teisingumu?

− Mums buvo siūloma kurtis Panevėžio r., Ramygalos pramonės parke. Jam vystyti buvo gauta ES lėšų, tačiau ir šiandien ten nematau nė vienos investicijos. Kėdainių rajono savivaldybė siekė, kad gamykla būtų statoma šiame mieste. Būti „Lifosos“ pašonėje mums pasirodė nejauku. Nors valdyboje gerokai kryžiavome ietis, Kauno LEZ teritorija buvo įvertinta kaip realiausia. Pasirinkti Kauno rajoną buvo geras sprendimas.

Šiandien mes esame lengvai pasiekiami, kaimynystė saugi ir verčianti stiebtis – klasterio ypatybės sukuria tam tikros sinergijos. Kitas dalykas – LEZ‘ą valdo privati struktūra, kuri priversta konkuruoti, todėl derantis stengiasi būti lankstesnė.

2013 m. gegužę įkasėme kapsulę ir pradėjome statybas.

Ši pradžia taip pat buvo apipinta legendomis, kad tai bus tik... sandėlis. Teko įrodinėti visam pasauliui, kad čia bus įdiegtos technologijos, vyks perdirbimas. Susidūrėme su fenomenu, kai 100 kartų pakartota netiesa tampa... tiesa. Tuo patikėjo ir dalis šalies pieno gamintojų. O 200 ūkių, kurie šį projektą velka ant savo nugarų, tebėra šios idėjos patriotai.

Jau galime pasidžiaugti, kad gruodį baigėme pirmosios technologinės dalies montavimą. Ji jau sureguliuota, netrukus pradėsime pirmuosius bandymus.

Pasak laboratorijos viršininkės Loretos Golubovienės, jau pasirengta atlikti žaliavos ir produktų kokybės tyrimus
Pasak laboratorijos viršininkės Loretos Golubovienės, jau pasirengta atlikti žaliavos ir produktų kokybės tyrimus
© R.Guigos nuotr.

Ekspertai turi patvirtinti, kad mūsų produktai pagaminti saugiai ir kokybiškai. Visa produkcija bus eksportuojama. Privalome išlaikyti ir ritualinius standartus – „Pienas LT“ gaminiai keliaus ir į musulmoniškus kraštus. Jis bus skirtas ir funkciniam maistui – kūdikių mišinukams – gaminti, todėl vyksta griežtas sertifikavimas.

Manau, kad balandį jau turėsime dokumentus, leidžiančius mūsų pagamintus produktus gabenti į judaizmą ir islamą išpažįstančias šalis.

− Kūrimosi ir statybų etapo sėkmės istorija nepavadinsi...

− Tai buvo nuolatinis bėgimas su kliūtimis. Buvo bankų barjeras, peršokome. Buvo technologijos tiekėjo parinkimas, įveikėme. Tiekėją ištiko bankrotas, susitvarkėme.

Teko padaryti du tarptautinius konkursus per pusantro mėnesio ir pasirinkti naują tiekėją, tai − jau už nugaros. Buvo laikas, kai su keliais komandos nariais gyvenome lėktuve ir lakstėme iš vienos įmonės į kitą. Iki 2015 m. pabaigos privalėjome pasirinkti kitą technologijos tiekėją ir pasirašyti sutartį. Žemės ūkio ministerija spaudė į kampą, nes norėjo turėti laiko, jei ES pinigus tektų perskirstyti.

Spaudimas buvo didžiulis, o laikotarpis – labai sudėtingas. Galop dar vienas barjeras – sumontuoti įrangą ir pateikti kitą mokėjimo prašymą. Suderinti visas dedamąsias buvo sunku. Žiūrėdami atgal džiaugiamės, kad įveikėme tuos iššūkius.

− Kooperatyvo veikla, gamyklos statybos apipintos legendomis ir gandais. Kam skersai kelio stovi „Pienas LT“?

− Akivaizdu, kad vanduo drumsčiamas dėl pragmatiškų interesų − noro status quo ir tokią rinkos situaciją išlaikyti kuo ilgiau. Kai susibūrėme į kooperatyvą, pienas neturėjo ratų, todėl supirkėjas ūkininkui galėjo pasakyti: „Man tavo pienas nereikalingas.“ Jo niekas nenorėjo pilti į griovį, todėl pieną tekdavo atiduoti ir savikainą. Gandų ir šmeižto kampanija kilo, kai įsigijome pienovežių ir pradėjome pieną eksportuoti. Užsakomuosius straipsnius priimi kaip popierinį karą, kuriame taip pat turi dalyvauti kitoje barikadų pusėje.

Pieno perdirbėjai nori kontroliuoti rinką ir gauti pajamų. Vienas euro centas nuo viso Lietuvoje pagaminamo pieno kiekio per dieną sudaro 40 tūkst. eurų. Padauginus iš 365 dienų, tai − 15 mln. eurų. Pieno supirkimo kaina pastaraisiais metais sumažėjo ne centu ar dviem...

Šis verslas sudarytas piramidės principu ir jos apačioje – vargingiausi ir sunkiausiai dirbantys, kuriantys masę, iš kurios galima gauti pajamų. Kažkas virvę užspaudė tiek, kad pieno gamintojas tik šiek tiek kvėpuotų ir nemirtų. Mes esame tie, kurie plaukia prieš srovę, ir drąsiai sakome, kad tokia tvarka nepatinka.
Naglis Narauskas

Šis verslas sudarytas piramidės principu ir jos apačioje – vargingiausi ir sunkiausiai dirbantys, kuriantys masę, iš kurios galima gauti pajamų. Kažkas virvę užspaudė tiek, kad pieno gamintojas tik šiek tiek kvėpuotų ir nemirtų. Mes esame tie, kurie plaukia prieš srovę, ir drąsiai sakome, kad tokia tvarka nepatinka. Manome, kad pridėtinės vertės grandinė turi būti perdaryta, tai, kas sukuriama, − sąžiningiau pasidalijama.

N. Narauskas
N. Narauskas
© R.Guigos nuotr.

Pripažįstame, kad turime stiprią pieno perdirbimo pramonę, neginčijame jos poveikio ir naudos visuomenei, šalies ekonomikai. Tačiau ji oligopolinė – diktuoja tarpusavyje suderintas kainas ir neatsižvelgia į tuos, kurie yra piramidės apačioje.

Mes ne už tai, kad tie penki pieno perdirbimo rinkos žaidėjai būtų pašalinti už rinkos ribų, siekiame, kad su pieno gamintojais būtų atsiskaitoma sąžiningiau.

Tam ir reikalinga vertikaliai integruota kooperacija: pieno gamintojai turi galimybę perdirbti žaliavą ir konkuruoti. „Pienas Lt“ − galimybė gauti realią kainą už žaliavą ne tik tiems 200 kooperatyvo narių, bet ir visiems pieno gamintojams.

Vasario 18 d. visuotiniame susirinkime atidarėme duris visiems lengvatinėmis sąlygomis. Visada sakėme, kad jaučiamės atsakingi ir dabar atėjo laikas pasakyti: „Prašau, mes dalijamės su visais tuo, ką sukūrėme.“ Mums dažnai sakoma: „Gavote 15 mln. eurų ES paramą. Tai − tokio paties dydžio suma, kuri būtų vienu euro centu sumažinus Lietuvos pagaminto pieną per metus.“

− Ar kooperacijos egzaminas buvo lengvas?

− Man tai buvo įdomi patirtis, eksperimentas ir galimybė prisidėti formuojant valstybę. Visada galvojau, kad mano namai yra čia, Lietuvoje. Nors turėjau galimybių, niekada neplanavau išvykti gyventi kitur. Noriu, kad mano vaikai augtų Lietuvoje. Mums reikia gyventi savo žemėje. Davė mums istoriją, likimas ir Dievas stebuklą – Kovo 11-ąją. Turime galimybę savo rankomis kurti šią šalį, todėl kiekvienas turime prie to prisidėti.

Ir, neduok Dieve, jei su „Pienu LT“ dėl kokių nors priežasčių įvyktų nesėkmė, − kooperacijos idėja Lietuvoje būtų galutinai diskredituota. Todėl turime dar vieną įsipareigojimą − neleisti tam įvykti.

− Ne už kalnų diena, kai paspausite gamybos paleidimo mygtuką. Ar nesibaiminate, kad galite pritrūkti žaliavos?

− Situacija išties sudėtinga. Baltijos šalys ir Suomija labiausiai nukentėjo nuo Rusijos embargo. Šiandien Lietuvos pieno ūkiai pinigų neuždirba, jei šalia pieno gamybos neužsiima kitokia veikla. ES vis patarė ir tebepataria mažinti pieno gamybą, ir mes mindžikavome vietoje, kai buvo paskelbta apie kvotų naikinimą.

Tai − jaunos valstybė patirties, Žemės ūkio ministerijos darbuotojų kvalifikacijos stygius. Kalbėjome šūkiais ir lozungais, bet nieko nedarėme, o senoji Europa intensyviai ruošėsi. Lietuvoje per 10 praėjusių metų mėnesių karvių skaičius ūkiuose sumažėjo 4,11 proc., pieno gamybos apimtys − 0,1 procento.

N.Narauskas
N.Narauskas
© R.Guigos nuotr.

Airija po kvotų panaikinimo pieno gamybą padidino 12 proc., Olandija ir Belgija – 7 proc., Lenkija – 3 proc. Mes pralaimime konkurencinę kovą. Iš dalies taip atsitiko ir dėl oligopolinės rinkos, nes ūkininkai nemato prasmės toliau dirbti be pelno.

Nors perdirbėjai garsiai pripažįsta, kad be pieno gamyklos tėra metalo krūva, tačiau jiems trumpalaikiai tikslai svarbesni nei ilgalaikė strategija.

Jie nežino, ar dar ilgai turės žaliavos, nori pinigų uždirbti čia ir dabar. Šiandien žaliava nevertinama. Pieno galima atsivežti, bet nėra prasmės to daryti, labiau apsimoka statyti gamyklą ten, iš kur jį atsivežame. Kol pieno gamintojai neturės garantijos, kad situacija gali būti stabili, žaliavos kiekis nedidės.

„Savaitraštis Kaunui“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kontrabandinių rūkalų sulaikoma daugiau, nes išaugo jų gamyba Baltarusijoje (7)

Baltarusijoje jau kurį laiką didinamos cigarečių gamybos apsukos, tad sulaikyti daugiau...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Šiauliuose ir Palangoje nustatytas koronavirusas (33)

Penktadienį, spalio 30 dieną, nustatyti 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

LB analitikas: žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų (10)

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo...

Lietuvos metinis ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES (11)

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt...

„Ignitis grupės“ pajamos šiemet augo 9 proc. iki 874 mln. eurų (2)

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ per tris šių metų ketvirčius gavo 874,1 mln. eurų pajamų...

Top naujienos

Kremliaus ruporai – apie Seimo rinkimus: rauda dėl rezultatų, o vienas pabėgo į Rusiją

Rinkimai be pasirinkimo. Politinis alkoholizmas. Laimėjo Vakarų kapitalo palaikomas landzbergizmas....

Vyro pinigai liko įkalinti banke: sąskaitą užblokavo, bet mokesčius skaičiuoja (30)

Verslininkas Gytautas papasakojo apie situaciją, kurioje atsidūrė jo banko sąskaitoje laikomi...

Profesorius Kasiulevičius išvardijo 9 punktus, kaip Airija kovoja su koronavirusu: rezultatai kalba patys už save (246)

Gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo Feisbuko paskyroje šeštadienį pasidalino...

VRK nagrinėjo LLRA-KŠS skundą dėl Tapino iniciatyvų: leidinį pripažino neigiama politine reklama (98)

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį vertino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų...

Naujas rekordas: Lietuvoje – 1001 koronaviruso atvejis, 8 žmonės mirė papildyta (808)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

2 daktarai teigia: tikroji širdies ligų priežastis – ne cholesterolis (7)

Leidykla „Briedis“ pristato dviejų garsių daktarų – sertifikuoto mitybos specialisto Jonny...

Kaunas imasi ypatingų priemonių: prie kapinių budės pareigūnai, bus tikrinamas ir verslas (19)

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai drauge su...

Dėl mįslingų susirgimų galvas kraipo net geriausi JAV mokslininkai: pėdsakai veda į Kremlių (351)

Pradedant 2016 metais JAV diplomatai ir CŽA agentai, dirbantys užsienyje, įskaitant Kubą ir...

„Žalgiris“ – saviizoliacijoje, koronavirusas nustatytas Jokubaičiui (138)

Šeštadienį Kauno „Žalgirį“ pasiekė žinia, kad Roko Jokubaičio COVID-19 testo rezultatas...

Gyventojai nerimauja dėl šildymo sąskaitų: radiatoriai „pleška“, administratoriaus neprisišauksi (41)

Nesklandumai pradedant šildymo sezoną gali pasireikšti ne tik nešylančiais, bet ir pernelyg...

|Maža didelių žinių kaina