Gamykla Šiauliuose prisideda prie biurų revoliucijos

Technologijų plėtra vis labiau skverbiasi į žmogaus gyvenimą. Išmaniaisiais tampa ne tik telefonai, šaldytuvai ar skalbimo mašinos, bet ir stalai.

DELFI jau rašė apie lietuvių išradimą „TableAir“ - išmanųjį stalą, kuris leidžia reguliuoti jo aukštį vos pirštų paspaudimu.

Išmanieji stalai gaminami ir Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje. Bendrovės „Rol/Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis pasakoja, kad besikeičiančią biuro koncepciją diktuoja naujas požiūris į darbo vietą.

Apie 300 darbuotojų turinčioje įmonėje šiemet žadama pagaminti apie 200 tūkst. stalų. Dar pernai šis skaičius siekė 120 tūkst. vnt. Prieš pusmetį gamykla pradėjo gaminti naujo tipo – išmaniuosius stalus, kurie ne tik ergonominiai (galima reguliuoti stalo aukštį), bet ir integruoti į viso biuro sistemą.

D. Urlakis pasakoja, kad protingos darbo vietos „iDrive“ koncepcija pradėta vystyti analizuojant skirtingus darbuotojų vaidmenis darbo vietoje.

„Darbuotojai pagal savo darbo turinį skiriasi: vieni gali būti „inkarai“ (buhalteriai, inžinieriai, projektuotojai), kurie nuolat sėdi darbe, kiti – „skrajojantys olandai“, kurie didžiąją dalį praleidžia su klientais, konsultacijose“, – kalbėjo pašnekovas.

Taigi, remiantis šiais pastebėjimais pradėta kurti darbo biurus pagal tai, kokio turinio darbą atlieka darbuotojas.

„Taigi, yra įmonių, kur dalis darbuotojų nuolat būna ne darbo vietoje. Kyla klausimas – ar verta turėti tiek darbo vietų, kiek yra žmonių biure, - retoriškai klausė D. Urlakis. - Pavyzdžiui, jei yra 100 darbuotojų, gal užtenka nuomoti patalpas 80-čiai ir tiek įrengti darbo vietų?“

Remiantis šia idėja į Šiaulius ir atkeliavo protingos darbo vietos koncepcija iš įmonės savininkės švedės „Rol Gruop“. Idėja – biure įkurti prie konkrečiam darbuotojui nepriskirtas darbo vietas. Į darbą atėjęs darbuotojas prisiregistruoja, informaciniame ekrane pamato, kuris stalas yra laisvas ir priėjęs prie jo ir panaudojęs savo kortelę prisijungia prie kompiuterio, kuriame interneto debesų pagalba randa visą sau reikalinga informaciją.

Prisijungus prie protingosios darbo vietos, stalas taip pat susireguliuoja aukštį pagal darbuotojo ūgį. Monitoringas leidžia sekti, kiek darbuotojas išdirbo stovėdamas. Stalviršyje įmontuotas ekranas leidžia reguliuoti apšvietimą, garso ir vaizdo aparatūrą, užuolaidas.

D. Urlakis neatskleidžia, kiek darbdaviui gali kainuoti vienas toks stalas. Pasak jo, tariamasi individualiai.

Vis dėlto prieš pusmetį Lietuvoje pradėtais gaminti stalais jau įrengtas vienas audito ir konsultacijų bendrovės biuras Bergene (Norvegija).

98 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos iškeliauja į Švediją, iš kurios pasklinda po visą pasaulį.

Keičiasi biuro samprata

Pokyčius darbo vietoje galima stebėti jau kuris laikas. Ypač naujo biuro koncepcijos galima semtis iš didžiųjų technologijų kompanijų („Google“, „Apple“, „Facebook“), kurių biurai nuolat rodomi kaip interjero lyderių.

Naujuose biuruose dažnai nepamirštama daug vietos skirti poilsio zonoms, kurios ne tik naudojamos pailsinti galvas, bet kartu tampa ir produktyvių susitikimų pokalbių kampeliais.

Atrodytų, kad tokiomis biuro interjero idėjomis pasekė ir į naujas patalpas išsikėlęs britų BBC. Kaip rašo „The Guardian“, nors bendrovės naujame pastate dirba 5600 darbuotojų, įrengta vos 3500 darbo vietų. Idėjos koncepcija – mobilumas ir darbo vietų keitimasis bei poilsio zonų užimtumas turi sukelti „pozityvios minios“ įspūdį.

Norvegų telekomunikacijų kompanija „Telenor“ taip pat išbandė sukurti biurą, kuriame darbuotojai neturi savo pastovios darbo vietos. Taip darbuotojai priversti nuolat dirbti kitų žmonių apsuptyje, tai leido žmonėms greičiau priimti sprendimus.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!