Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji pasakojo susidūrusi su absurdiška situacija, kai mėgino gauti paskolą būstui įsigyti.
„Mano vyras serga I tipo cukriniu diabetu, nusipirkome neseniai būstą ir nei bankas, nei jokia kita draudimo įmonė nedraudžia jo gyvybės. Bandėme apdrausti bent nuo kaulų lūžių ir traumų – tokių dalykų, kurie tiesiogiai nesusiję su šia jo turima liga, bet irgi niekas nedraudžia.
Dabar tikrai baisu daryti bet ką, net gyventi, nes jei, neduok Dieve, mano vyrui kažkas atsitiks, man lieka visa paskola, kurios aš viena pati tikrai nesugebėčiau išsimokėti. Nejau sergant cukriniu diabetu XXI amžiuje neįmanoma turėti jokios apsaugos? Realiai šiuo atveju lieka tik kaupiamasis taupymas, bet patys suprantate, kiek spėsi sutaupyti, tiek turėsi“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja maždaug nuo 4,1 iki 6,1 mmol/l.
„Mano vyras prašyme parašė, kad dažniausia jo cukraus keikis kraujyje būna 6 mmol/l., o draudimo bendrovės rizikos vertintojai pasakė, kad tai yra per didelis cukraus kiekis! Kaip taip gali būti? Be to, deklaravo faktą: „kadangi vyras diabetu serga virš 20 m., liga yra įsisenėjusi ir invaliduojanti.“
Tarsi kokie raupsuotieji jaučiamės, nes vyrui nesuteikiamos paprasčiausios draudimo paslaugos. Prieš tai tokių įvykių nebuvo, jis nėra linkęs susižaloti, taigi kokios problemos? Kodėl diabetu sergantis asmuo negali turėti pilnaverčio gyvenimo?“, – piktinosi moteris ir svarstė, kad veikiausia ir kiti bankai reikalauja gyvybės draudimo iš tų, kurie nori gauti paskolą.
Tiesa, skaitytoja pripažino, kad būsto paskola buvo suteikta po to, kai gyvybę apsidraudė ji viena. Vis dėlto, anot jos, paskola liko neapsaugota.
Cukriniu diabetu arba cukralige laikoma visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Šia liga serga daugiau kaip 5 proc. arba 103 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje šis skaičius išaugs du kartus.
Pasilieka teisę paslaugos neteikti
„Gyvybės draudimas nėra būtinas reikalavimas klientams, norintiems gauti būsto paskolą „Swedbank“. Kita vertus, visada atkreipiame klientų dėmesį, jog būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, ir klientams rekomenduojame apsvarstyti gyvybės draudimo pasirinkimą, taip išvengiant finansinių nemalonumų ir apsaugojant savo turtą nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar atsitikus nelaimei.
Visais atvejais palūkanos nustatomos individualiai kiekvienam klientui, ir jos priklauso nuo daugelio kriterijų, pavyzdžiui, kokia pageidaujama skolinimosi suma, ar skolinamasi su bendraskoliu ar be jo ir pan.“
S. Abraškevičiaus teigimu, reikšmingą įtaką kredito kainai gali turėti kliento įsipareigojimų mokėjimo istorija ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse, jo finansinė situacija, šios stabilumas ir perspektyva. Tačiau paskolos palūkanos esą nepriklauso nuo to, ar klientas yra pasirašęs gyvybės draudimo sutartį, ar ne.
„Draudžiant gyvybę draudimo bendrovė atlieka įvairius rizikos vertinimus, ir pasilieka teisę nesuteikti draudimo paslaugos“, – paaiškino banko atstovas.
Draudikai vertina ne tik sveikatą
„Gyvybės draudimo sutartys dažniausia sudaromos ir draudimo rizika prisiimama ilgam laikotarpiui – 10 metų ir ilgesniam, todėl kartu vertinama tikimybė įvykti įvykiui per atitinkamą laikotarpį. Kuo ilgesnis sutarties laikotarpis, tuo didesnė yra ir tikimybė įvykti įvykiui“, – aiškino asociacijos vadovas.
Jo teigimu, sergant diabetu, galutinis sprendimas priklauso ne tik nuo gliukozės koncentracijos kraujyje ir ligos trukmės, bet ir nuo kitų faktorių – kliento amžiaus, svorio, diabeto tipo, lipidų frakcijų (cholesterolio, triacilgliceridų) kiekio kraujyje, kardiovaskulinės sistemos ir inkstų funkcijos įvertinimo (kraujospūdis, krūvio elektrokardiograma, bendras šlapimo tyrimas), kitų sveikatos sutrikimų (pvz., diabetinė neuropatija, nefropatija, kt. ligos).
„Jeigu gliukozės kiekis svyruoja nurodytose ribose ir nėra nei vieno iš paminėtų papildomų rizikos faktorių, draudimo suteikimo tikimybė yra. Tačiau net ir tokiu atveju ši tikimybė yra minimali dėl iš tiesų ilgos ligos trukmės“, – nurodė A. Bakšinskas.
Anot jo, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad diabetas tiesiogiai nesusijęs su traumų rizika. Pati liga esą gal ir neturi daug didesnės įtakos galimybei įvykti nelaimingam atsitikimui, tačiau ji gali lemti didesnes patirtos traumos pasekmes. Draudimo išmoka traumos atvejui yra mokama ne dėl paties traumos fakto, bet būtent dėl traumos pasekmės: kuo rimtesnės pasekmės, tuo didesnė yra išmoka.
„Teorinė galimybė apsidrausti net ir turint tam tikrų nepagydomų ligų yra, tačiau tokiu atveju draudimo įmoka būtų labai didelė, dėl ko draustis ko gero neapsimokėtų.
Todėl norime dar kartą pabrėžti, kad gyvybės draudimu, kritinių ligų draudimu reikėtų pasirūpinti kuo anksčiau, kol dar ketinantis draustis asmuo neturi rimtesnių sveikatos problemų. Draudimo bendrovė jį apdraus pagal duomenis, kurie yra pateikiami draudimo sutarties sudarymo metu.
Jeigu žmogus draudimo sutarties galiojimo metu susirgtų nepagydoma liga, draudimo bendrovė privalės vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Draudimo sutarties galiojimo metu draudimo bendrovė galės peržiūrėti draudimo rizikos vertinimą tik tuo atveju, jeigu bus keičiamos draudimo sutarties sąlygos“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbu draudimo bendrovei pateikti visus turimus duomenis ir informaciją apie savo sveikatos būklę. Įvykus įvykiui ir paaiškėjus, kad svarbi informacija nebuvo pateikta, draudimo bendrovė turi teisę mažinti draudimo išmoką arba net atsisakyti ją mokėti.
