Profesinės sąjungos siūlo, kad minimali alga turėtų kilti ne simboliškai, o bent iki 500 eurų, tačiau Finansų ministerija pripažįsta, kad valstybė yra pajėgi tik iki 400 eurų kilstelėti minimalų darbo užmokestį.
Kai kurie ekonomistai patiems regionams siūlo leisti nusistatyti minimalią algą, skirtingą ją mokėti atskirų šakų ar amžiaus darbuotojams.
Ekonomika auga, bet ne atlyginimai
Kaip „Sekundei“ teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas ekonomistas Ričardas Garuolis, dar pavasarį Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad minimalią algą Lietuvoje kelti būtina. Kad yra prielaidos atlyginimų kėlimui, patvirtino ir Lietuvos banko atstovai.
Visi ekonominiai rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika stabiliai kyla į viršų. Lietuvos BVP, sukuriamas vienam gyventojui, yra didesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Graikijoje, darbo našumas labai panašus, kainos taip pat.
Statistiškai atlyginimai per pastaruosius metus visoje Lietuvoje kilo 8 proc., tačiau jie nekilo gaunantiesiems minimalią algą, kurią gauna maždaug kas penktas šalies gyventojas – daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų. „Europos Sąjunga rekomenduoja, kad minimalus atlyginimas turėtų sudaryti maždaug 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Pagal visus ekonominius rodiklius Lietuvoje vidutinis atlyginimas turi būti toks kaip Estijoje – 1200 eurų, tad tokiu atveju minimalus atlyginimas turėtų siekti apie 600 eurų, tačiau visi supranta, kad tai būtų per didelis šuolis, todėl profesinės sąjungos siūlo kompromisinį variantą – 500 eurų“, – sakė R. Garuolis.
Nenori dalytis pelnais
Jo teigimu, didžioji dalis darbdavių neprieštarauja minimalios algos kėlimui, nes ir dabar dalis darbuotojų gauna didesnį nei minimalų atlygį.
Tiesa, yra ir tokių, kurie teigia, kad atlyginimų kėlimas skaudžiai atsilieps kai kuriems verslams. Tačiau R. Garuolio turimi Mokesčių inspekcijos duomenys rodo visai ką kita – Lietuvoje įmonių pelnai išaugo net 18 proc., nes tiek išaugo surenkamų mokesčių iš dividendų.
O kalbant apie atlyginimų kėlimą, matyti, kad daugiausia jie kilo ne eiliniams darbuotojams, o vadovams ir direktoriams. „Eurostato“ duomenys rodo, kad Lietuvos darbdaviai pasiėmė apie 50 proc., Estijos – 35 proc., o ES darbdaviai – 15 proc. sukurtos prekės vertės.
„Mane šiek tiek stebina smulkiųjų verslininkų išprusimo trūkumas, nes jie bando priešintis tam, kas juos išgelbėtų. Smulkios įmonės paprastai turi po kelis darbuotojus. Atlyginimams pakelti jiems reikėtų papildomai kelių šimtų eurų, bet pakėlus algas visiems dirbantiesiems, gerokai išaugtų perkamoji galia, vadinasi, patys verslininkai gautų daugiau pajamų“, – aiškino R. Garuolis.
Jo teigimu, iš krizės Lietuva išbrido tik tada, kai buvo baigta kova su krize, karpant darbo užmokesčius, pensijas, išmokas.
Tik pradėjus kelti minimalią algą, pradėjo kilti ekonomika, BVP, darbo našumas ir kiti ekonominiai rodikliai.
Ir dabar dalis verslininkų nenori mažintis pelnų ir visas viltis deda į darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tačiau imigrantai neprisidės prie Lietuvos ekonomikos kilimo, mat didžioji dalis jų uždirbamų pinigų iškeliaus šeimoms, likusioms gimtinėje.
Ekonomikos variklis – vidaus vartojimas, tad reikia siekti, kad čia gyvenantys ir dirbantys lietuviai uždirbtų kuo daugiau.
„Negalima kirsti šakos, ant kurios sėdi pats verslas. Nekeliant atlyginimų, žmonės ir toliau masiškai emigruos.
O atvykėliai iš trečiųjų šalių čia savo uždirbtų pinigų neleis. Didžiausia kliūtis investicijoms – per maža perkamoji galia, tad jeigu mūsų žmonių algos ir toliau liks tokios mažos, iš kur bus tų investicijų. Minimalios algos kėlimas yra ekonomikos variklis, deja, kai kurie žiūri labai trumparegiškai“, – teigė R. Garuolis.
Vietos valdžios sprendimas
Tačiau akivaizdu, kad skirtingų regionų ekonominis pajėgumas nevienodas, todėl minimalios algos kėlimas jiems atsilieps nevienodai.
Jo teigimu, negalima visiems ta pačia liniuote nubrėžti minimalios algos ribų, nes po to tenka spręsti tokias problemas kaip auganti atskirtis tarp regionų.
Todėl jis siūlo, kad kiekvienas regionas nusistatytų minimalią algą pagal savo galimybes.
„Matome, kad tarp Vilniaus ir provincijos – akivaizdūs nelygumai, todėl siūlau daugiau teisių suteikti savivaldoms, nes tik vietos politikai žino, kaip gyvena ir su kokiomis problemomis susiduria jų regionas.
Netikiu, kad vietos politikai piktnaudžiautų ir nustatytų pernelyg mažą minimalią algą, tikrai neskriaus savo žmonių, ypač artėjant rinkimams.
O kaip saugiklis galėtų būti Vyriausybės nustatytos minimalios grindys, kurių žemiau nuleisti jau nebūtų galima“, – „Sekundei“ aiškino G. Nausėda.
Sveika konkurencija
Anot ekonomisto, tokia tvarka sudarytų sveiką konkurenciją tarp regionų. Puikiai būtų matyti, ką meras ir taryba pasiekė per savo kadenciją ir ko nesugebėjo padaryti, kad minimali alga tame regione didėtų. Tai būtų ženklas, kad valdžios išrinktieji nesusitvarko su savo pareigomis, deda per mažai pastangų pagerinti verslo aplinką, pritraukti investicijoms.
Tokiu atveju rinkėjai atitinkamai įvertintų jų veiklą.
„Tokia konkurencija, kaip ir daugelyje sričių, yra geras dalykas. Jungtinėse Amerikos Valstijose net didieji miestai nustato, kokia turi būti minimali alga. Pavyzdžiui, Sietlas labai radikaliai pakėlė minimalų darbo užmokestį ir, visų nuostabai, rezultatai buvo itin teigiami. Ši patirtis visam pasauliui parodė, kad keliant minimalią algą galima užvesti ekonomiką, nuo ko visi tampa tik laimingesni“, – teigė G. Nausėda.
Tiesa, Lietuvoje minimalios algos reguliavimo atidavimas savivaldybėms galėtų būti tik vienas iš įrankių. Deja, iki šiol yra taip, kad kuo savivaldybės geriau dirba, tuo mažiau dotacijų gauna iš valdžios. Pasak ekonomisto, savivaldybės turi būti suinteresuotos siekti kuo geresnių darbo rezultatų, tad reikia reguliuoti ir santykius tarp centrinės ir vietos valdžių, kad šios būtų skatinamos, o ne demotyvuojamos.
„Šiems pokyčiams reikia pirmiausia subręsti, savivaldybės turi pasirengti ir žinoti, kuo gali baigtis pernelyg spartus atlyginimų kėlimas ir ko tikėtis, jeigu minimali alga kils pernelyg mažai. Savivaldybės turi gauti specialistų paramą, kaip teisingai naudotis šiuo instrumentu, o kokia verslo finansinė situacija jų regione, jie ir taip geriau žino nei centrinėje valdžioje sėdintieji“, – pabrėžė G. Nausėda.
Ne tuo keliu einama
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad minimalios algos kelti kol kas nereikėtų. Pasak jo, akivaizdu, kad už tokią algą pragyventi sunku, o kartais net neįmanoma.
Jis sutinka, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje turi didėti, tačiau minimalios algos kėlimas nėra tinkama priemonė šito siekti. Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad minimalaus atlygio kelti kol kas nereikėtų, nes ir taip minimali alga kai kuriuose regionuose beveik nesiskiria nuo vidutinės, kuri mokama kvalifikuotiems specialistams.
„Čia tas pats, kas laikrodį tvarkyti plaktuku. Tai neveiksmingas, o kai kada net žalingas įrankis. Minimali alga negali atspindėti žmogaus poreikių, nes jie labai skirtingi. Juk miestų gyventojų poreikiai didesni nei kaimo, o turinčių vaikų – nuo bevaikių. Tokiu atveju kiekvienam dirbančiajam minimalią algą reikėtų nustatyti skirtingą, o tai jau būtų absurdas“, – „Sekundei“ sakė Ž. Šilėnas.
Žvelgiant iš ekonominės pusės, vidutinė alga rodo verslo galimybes mokėti, o minimali – politikų norą.
O norai ir galimybės turėtų atitikti. Nors minimali alga Lietuvoje yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje, tačiau žvelgiant į vidutinės ir minimalios algos proporcijas – gana aukštoje pozicijoje. „Jau dabar kai kuriuose Lietuvos regionuose minimalus darbo užmokestis sudaro 70 proc. vidutinės algos, tad praktiškai nebėra skirtumo.
Minimalios algos pakėlimas pelningoms įmonėms, kuriančioms aukštą pridėtinę vertę, tikrai neturės įtakos, nes jos ir taip savo darbuotojams moka didesnius darbo užmokesčius. Tačiau smulkios įmonės, ypač regionuose ir išgyvenančios ne pačius geriausius laikus, kur daug dirbančiųjų mažai kvalifikuotą darbą, tokios naštos nepakels.
Turės arba bankrutuoti, arba tą naštą perkelti ant vartotojų pečių“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto vadovas. Jo teigimu, nė viena šalis nesuklestėjo todėl, kad dirbantieji gauna didelę minimalią algą. Kaip ir nė vienoje šalyje gerai negyvena žmonės tik iš minimalaus darbo užmokesčio.
Vienintelis kelias – investicijos, aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamyba. O kuo daugiau bus tokių įmonių, tuo daugiau reikės darbuotojų, jiems bus mokamos didesnės algos. „Dabar, kai ekonomika kyla, ir pakelti minimalią algą lengviau.
Tačiau akivaizdu, kad ne ji yra ekonomikos variklis. Statistika rodo, kad šiemet atlyginimai didėjo tiems, kurie gauna daugiau nei minimalią algą – net 7,8 proc., bet tik 1,5 proc. to augimo sudarė minimalios algos pakėlimas. Vadinasi, jeigu ji nebūtų didinama, atlyginimai Lietuvoje vis tiek augtų“, – teigė Ž. Šilėnas.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.
