Tokias mintis Delfi TV laidoje „Iš esmės“ dėstė ekspertai, pabrėžę, jog kainų mažėjimo būtų galima tikėtis tik dviem atvejais, bet abu jie – gana drastiški.
Maistui – trečdalis pajamų
Lietuvių apklausa parodė, kad šiuo metu, kai infliacija siekia rekordines aukštumas, savo išlaidas jau apribojo apie 50 proc. gyventojų. Jei sumažino išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms, o senjorai ir bedarbiai yra priversti taupyti net maistui.
„Kainos tikrai kyla, nes kasoje turime sumokėti gerokai brangiau, nei mokėjome prieš tai. Iš principo sunkiai išskirtume kažkokius produktus, kurie rodytų stabilumą, kol kas daugelis iš jų brangsta. Kai kurie produktai brangsta intensyviau, yra pasikeitimų ir 50 centų, ir euras prie kainos, yra produktų, kurie kas mėnesį pabrangsta po 10-15 centų. Jei anksčiau buvo tokia statistika, jog lietuviai maistui kas mėnesį išleisdavo 21 proc. savo pajamų, dabar dar nėra naujausios statistikos, bet manau, kad tas procentas paaugęs 10 proc.“, – laidoje kalbėjo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Jis tvirtino, jog parduotuvėje tikrai nesunku pastebėti, jog kainos auga kaip ant mielių, nes bent 2-3 produktai tikrai bus brangesni nei prieš savaitę. Tačiau A. Vizickas pabrėžė, jog kainų augimas prasidėjo ne dabar, o pernai rugsėjį.
„Tiesa, tada kainos augo nuosaikiau, kai kurį laiką mes stebėjomės, kad nebrangsta pigieji produktai. Nuo sausio kainų šuolis startavo pakankamai stipriai. Labiausiai brango prekinių ženklų krepšelis, jo augimas siekia apie 30 proc., o pigiausių prekių krepšelis – 21 proc. Jei skaičiuotume eurais, tai tas brangimas yra apie 10 eurų pigiausių prekių krepšeliui ir gerokai virš 10 eurų prekės ženklų krepšeliui“, – skaičius vardijo A. Vizickas.
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog išties derėtų panaikinti mitą, jog visiems labai sunku gyventi ir sudurti galą su galu.
