DELFI pasidomėjo ir sudarė žemėlapį, kur Lietuvoje galima rasti padangų atliekų perdirbimo (naudojimo) gamyklų.
Iš 13 tikrinimų įmonėje 10 – su pažeidimais
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atstovai, portalo DELFI prašymu, pateikė padangų atliekų perdirbėjų (naudotojų) sąrašą, kurie 2017–2019 m. vykdė veiklą Lietuvoje. Iš viso jame – 10 įmonių, jos įsikūrusios Zarasų ir Jonavos raj., Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Elektrėnuose, Alytuje, Gargžduose ir Kaune bei Kauno raj.
Pirmoji sąraše – Zarasuose, Valstiečių g. 35, esanti padangų perdirbimo įmonė UAB „Torgita“. Remiantis įmonės puslapyje pateikta informacija, įmonė veikia jau daugiau nei 20 metų, o joje, „Sodros“ duomenimis, šių metų spalio 23 dieną dirbo 12 apdraustų darbuotojų.
Apie šią įmonę DELFI rašė jau kiek anksčiau. Dar gegužę kalnai nenaudojamų padangų aplink perdirbimo gamyklą supykdė vieną apylinkės gyventoją. Vyras pasakojo esąs susirūpinęs dėl bet kada galinčios kilti katastrofos – gaisro, mat padangų kalnai buvo užfiksuoti ne tik įmonės teritorijoje, tačiau ir aplinkui.
Ar situacija išties nepažeidžia įstatymų, tada DELFI teiravosi ir AAD atstovų. Jų teigimu, problemų būta, mat atliekos buvo laikomos ant žalios vejos bei ant teritorijos, kur nėra įrengta vandeniu nelaidi danga.
Tada po kiek laiko AAD atlikus neplaninį įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad institucijos nurodymas pašalinti pažeidimus įvykdytas nebuvo, o padangos pradėtos sandėliuoti ir kaimyninėse teritorijose.
Dar kartą patikrinus nustatyta, kad nurodymai ignoruojami. Vėliau buvo kreiptasi ir į teismą, šis patenkino ieškinį ir įpareigojo įmonę įvykdyti privalomus nurodymus.
Dar gegužę pats įmonės vadovas Ričardas Suslavičius DELFI tvirtino, kad situacija yra kontroliuojama, daugiau padangų krovinių tikrai nebepriimama, o senuosius, nepaisant baudų, teko priimti, nes buvo vykdomi pasirašyti įsipareigojimai.
Dabar kalbinti AAD specialistai DELFI teigė, kad iš viso ši įmonė buvo tikrinta 13 kartų ir 10 kartų buvo nustatyti pažeidimai.
„Pažeidimai įmonėje pradėti fiksuoti nuo 2015 metų. Atsižvelgiant į tai, buvo duoti privalomieji nurodymai pažeidimams pašalinti.
Dalis jų yra įvykdyta, vienu metu didžiausias leistinas laikyti padangų kiekis nebeviršija Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatyto padangų kiekio, padangų atliekos pašalintos iš įmonei nepriklausančių teritorijų, sutvarkyta atliekų apskaita Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS))“, – teigė AAD atstovai.
Tiesa, paskutinis neplaninis patikrinimas buvo atliktas šių metų rugpjūtį, jo metu nustatyta, kad įmonė netinkamai tvarko apskaitą GPAIS. Tada, AAD duomenimis, už atliekų tvarkymo apskaitos pažeidimus įmonei surašytas įspėjimas ir nustatytas terminas pašalinti pažeidimus iki rugsėjo vidurio, o įmonė dar iki termino informavo juos pašalinusi.
„Taip pat per patikrinimą užfiksuota, kad bendrovė vis dar nėra įvykdžiusi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų įpareigojimo per kiek įmanoma trumpesnį terminą imtis priemonių ir užtikrinti, kad laikomos padangos būtų sandėliuojamos, kaip numatyta Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente“, – informavo AAD specialistai.
Skyrė baudų
Dar viena su padangomis dirbančių įmonių – AB „Akmenės cementas“, įsikūrusi Naujojoje Akmenėje, adresu J. Dalinkevičiaus g. 2.
Ji, tiesa, nėra padangų perdirbėja. AAA nurodo, kad įmonė naudotas padangas cemento pramonėje naudoja kaip alternatyvų kurą, jas degina.
AB „Akmenės cementas“ puslapyje nurodoma, kad 2017 m. ji iš viso sudegino 1530, o 2018 m. – 3832 t padangų; nebetinkamas naudoti padangas įmonei suveža patys gyventojai, dalis atkeliauja iš atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių.
Remiantis AAD informacija, iš viso įmonė buvo tikrinta 6 kartus, 2 kartus nustatyti pažeidimai.
Paskutinį kartą jie užfiksuoti 2017 m. birželį atlikus planinį įmonės patikrinimą. Tada buvo nustatyta, kad nevykdomas privalomasis nurodymas ir Atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo techninio reglamento reikalavimų pažeidimai. Už pažeidimus įmonei taikytos administracinio poveikio priemonės ir duotas privalomasis nurodymas.
Elektrėnuose, Obenių g. 38, yra ir dar vienas naudotų padangų perdirbimo cechas, priklausantis įmonei UAB „Ekobazė“. Nors jos padaliniai pasiskirstę visoje Lietuvoje, naudotos padangos atvežamos į Elektrėnų perdirbimo gamyklą.
„Ekobazės“ verslo strategijos vadovas Marius Kubilius DELFI pasakojo, kad įmonė turi visus veiklai verstis reikalingus dokumentus, bei užsiminė, jog anksčiau įmonė padangas taip pat perdirbdavo Alytuje.
„Turime ir dabar leidimą ten (Alytuje – red.), tačiau nei patalpos, nei infrastruktūra nebuvo tinkama plėtoti padangų perdirbimo verslui. Beje, tose pačiose patalpose, kuriose ir įvyko gaisras“, – užsiminė vadovas ir pridūrė, kad šiandien įmonė taip pat skaičiuoja gaisro padarinius, nes tame pačiame pastate yra įsikūręs jų atliekų rūšiavimo cechas.
AAD duomenimis, Elektrėnuose iš viso įmonė buvo tikrinta du kartus, per atliktus tikrinimus pažeidimų nenustatyta.
Degė jau dukart
Šiauliuose, Pakruojo g. 44, yra dar viena įmonė – UAB „Metaloidas“. Ji, kaip skelbiasi, užsiima gumos granulių, jų trinkelių ir kitų gumos gaminių iš automobilių padangų gamyba.
Įdomu tai, kad 2016 m. naujienų portalas etaplius.lt skelbė apie šioje įmonėje kilusį gaisrą, kuris tąkart nusiaubė padangų perdirbimo cechą.
Kaip buvo teigiama portale, tada ugniagesiams gelbėtojams atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad dega maždaug 6 metrų pločio, 40 metrų ilgio ir 5 metrų aukščio padangų rietuvė. Buvo teigiama, kad tada ugniai numalšinti prireikė ir vandens patrankos.
Ir tai buvo ne vienintelis kartas, kada liepsnojo šiai įmonei priklausantis turtas. Šių metų rugpjūčio pradžioje degė ir įmonės patalpų stogas. Apžiūrėjus buvo nustatyta, kad smilksta pastato apšiltinimo medžiaga. Visgi tąkart viskas baigėsi laimingai, po keleto valandų ugnis buvo numalšinta.
AAD patikino, kad ši įmonė iš viso buvo tikrinta 18 kartų, o per 12 iš patikrinimų nustatyta pažeidimų.
„Paskutinį kartą pažeidimų nustatyta 2018 m. spalį. Per neplaninį įmonės patikrinimą užfiksuoti Atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo techninio reglamento reikalavimų pažeidimai. Už pažeidimus taikytos administracinio poveikio priemonės“, – tikino AAD atstovai.
Kaune, Savanorių pr. 271, AAA teigimu, veikia dar viena padangų perdirbėja – UAB „Energija“.
Nors apie šią įmonę informacijos skelbiama nedaug, kaip nurodė AAA, 2017 metais įmonė išties perdirbo naudotų padangų atliekas, tačiau ar veiklą vykdė ir 2018 bei 2019 m., AAA duomenų neturėjo. Visgi remiantis „Sodros“ duomenimis, šių metų spalio 23 dieną įmonėje dirbo 23 apdraustieji.
Paskutinį kartą ši įmonė AAD buvo tikrinta 2019 m. kovo mėnesį, per patikrinimą aplinkosaugos pažeidimų nenustatyta.
Jonavos rajone, Rukloje, Karaliaus Mindaugo g. 13, įsikūrusi įmonė UAB „Trys A“. Tiesa, šiai įmonei teismo sprendimu yra iškelta bankroto byla, įmonė užsiėmė padangų atliekų perdirbimu. „Sodros“ duomenimis, spalio 23 d. įmonėje nebuvo nė vieno apdrausto darbuotojo.
UAB „Trys A“ AAD iš viso buvo tikrinta 9 kartus, iš jų 5 kartus buvo nustatyta pažeidimų.
Paskutinis patikrinimas, AAD duomenimis, buvo atliktas šių metų vasario pabaigoje. Tada nustatyta, kad įmonė pažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimus.
Naudotų padangų perdirbimu užsiima ir UAB „RE-notas“, įsikūręs Zarasų raj. sav., Sabalunkų k. 11b.
AAA duomenimis, perdirbti padangas įmonė pradėjo nuo 2019 m. Nuo 2018-ųjų, kaip teigiama įmonės puslapyje, įmonė įsirengė naudotų padangų perdirbimo fabriką, kuris pajėgus per metus perdirbti 5 tūkst. tonų padangų atliekų, iš jų vėliau gaminami įvairūs gaminiai iš gumos. UAB „RE-notas“, „Sodros“ duomenimis, spalio 23 dieną dirbo 8 apdraustieji.
Ši įmonė kartą taip pat buvo tikrinta AAD. Patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.
Dar viena perdirbėja – UAB „Landista“, veiklą vykdanti Statybininkų g. 5, Gargžduose. Pačios įmonės puslapyje informacijos nedaug, nurodoma, kad ji užsiima naudotų padangų perdirbimu.
AAD teigimu, įmonė iš viso buvo tikrinta 9 kartus, užfiksuotas 1 pažeidimas.
„Pažeidimas nustatytas 2019 m. kovą atliekant planinį įmonės patikrinimą, – užfiksuotas viršytas susidariusių tekstilės kordo atliekų didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis. Už tai taikytos administracinio poveikio priemonės“, – teigė AAD.
Įmonėje UAB „Ekobaltika“, esančioje Kauno raj., Vandžiogaloje, Parko g. 56, 2018 m. birželį taip pat buvo atliktas planinis tikrinimas, tačiau, kaip teigė AAD, įmonė tuo metu veiklos dar nevykdė.
Pasekmės bus juntamos dešimtmetį
Galiausiai AAA sudarytame sąraše minima ir pastarąsias savaites spaudoje dėl kilusio gaisro vis įvardijama įmonė UAB „Ekologistika“, įsikūrusi Alytuje, Pramonės g. 1.
Kaip žinoma, įmonės patalpose spalio 16 dieną kilęs gaisras padangų perdirbimo gamyklą niokojo 10 dienų. DELFI jau anksčiau rašė, kad vos prieš dvi savaites iki gaisro minėtoje įmonėje lankėsi AAD kontrolieriai ir rado daugybę pažeidimų.
„Iš viso įmonė buvo tikrinta 9 kartus, 4 kartus buvo nustatyta pažeidimų.
Paskutinis patikrinimas buvo atliktas šių metų spalio pradžioje. Atlikus patikrinimą nustatyti atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos reikalavimų pažeidimai bei atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų atliekų laikymo zonų neatitikimas.
Paaiškėjo, kad įmonė nustatyta tvarka nėra atlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos“, – komentavo AAD specialistai bei pridūrė, kad pirmadienį, spalio 28 dieną, įmonėje buvo pradėtas ir neplaninis patikrinimas.
„Ekologistikos“ atstovas, vadybininkas Romualdas Varanauskas, kiek anksčiau DELFI teigė, kad šiemetinis, spalio 7-osios, patikrinimo aktas dar nereiškia, kad įmonėje buvo nustatyta pažeidimų.
„Mes savo pastabas ir skundus turėjome pateikti iki lapkričio 4-os dienos. Tik tada paaiškės, ar būsime pripažinti pažeidę galiojančius įstatymus“, – anksčiau sakė „Ekologistikos“ atstovas.
Lietuvoje yra išduoti 3 tūkst. Taršos leidimų
AAA atstovė ryšiams su visuomenė Lina Gaidžiūnaitė DELFI pasakojo, kad leidimai verstis atliekų perdirbimo veikla yra išduodami po to, kai įmonė su paraiška kreipiasi į AAA.
Pasak jos, paraiškoje taršos leidimui gauti įprastai nurodoma informacija apie veiklos vykdytojo eksploatuojamus ar planuojamus eksploatuoti įrenginius, galinčius sukelti teršalų išmetimą (išleidimą), įrenginių techniniai parametrai, didžiausias numatomas laikyti atliekų kiekis, informacija apie atliekų paruošimą, jų naudojimo ar šalinimo būdus ir kt. su planuojama veikla susijusi informacija.
Gavusi paraišką Taršos leidimui gauti AAA per 15 darbo dienų nuo gavimo dienos priima sprendimą priimti paraišką, jei ji atitinka nustatytus reikalavimus. Jei paraiška reikalavimų neatitinka, AAA priima sprendimą jos nepriimti, pateikia pastabas ir išsiunčia pareiškėjui, nurodžiusi jam prievolę patikslinti paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus.
L. Gaidžiūnaitė pasakojo, kad aplinkosaugos leidimai būna dviejų tipų: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK leidimai), jie perkelia Pramoninių teršalų direktyvos 2010/75/ES nuostatas, ir Taršos leidimai.
Šie leidimai daugiausia skiriasi tuo, kad TIPK yra integruoti, juose įvertintas viso įrenginio poveikis, nustatant sąlygas tiek aplinkos oro taršos, tiek atliekų tvarkymo, tiek nuotėkų srityje ir pan., o Taršos leidimai išduodami tam tikrai specialiajai daliai ar dalims, tarkime, dėl aplinkos oro teršalų išmetimo paviršinėms nuotėkoms tvarkyti ir pan.
TIPK leidimų, anot specialistės, Lietuvoje yra išduota 225 vnt., o Taršos – apie 3 tūkst. vnt.
„Įmonė, atliekanti padangų, kurios laikomos atliekomis, perdirbimą, privalo turėti Taršos leidimą, jis išduodamas teisės aktuose nustatyta tvarka“, – patikslino L. Gaidžiūnaitė.
Ji tikino, kad Taršos leidimą sudaro ir specialioji dalis „Atliekų apdorojimas“, joje nustatomi tokie dalykai, kaip didžiausias numatomas laikyti nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekis, numatomos naudoti nepavojingosios ir pavojingosios atliekos, numatomos šalinti nepavojingosios ir pavojingosios atliekos ir kt. Tiesa, tiek TIPK, tiek Taršos leidimai neturi galiojimo terminų ir yra išduodami neterminuotai.
„Tačiau teisės aktai numato atvejus, kada turi būti peržiūrėtos leidimo sąlygos“, – pridūrė AAA specialistė ir sakė, kad leidimai gali būti ir panaikinti
Leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš sąlygų, kai AAA priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti leidimą leidimo turėtojas nepateikia paraiškos taršos leidimui pakeisti, kai teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimui gauti ir pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis nustatytos leidimo sąlygos, kai yra neįvykdytas priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą ir kt.
Gali užtraukti baudą
Kol AAA leidimus išduoda, AAD prižiūri, kaip jų laikomasi.
AAD viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė DELFI pasakojo, kad tikrinimų metu žiūrima, ar laikomasi visų leidimo sąlygų, atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų, būna vertinami atliekų tvarkymo apskaitos ir ataskaitų duomenys bei vykdoma kitų teisės aktų, nustatančių atliekų tvarkymo reikalavimus, priežiūra.
Paklausta, kokių pažeidimų užfiksuojama dažniausiai, specialistė tikino, kad tai – leidimo sąlygų bei apskaitos reikalavimų nesilaikymai.
Jei reikalavimų nesilaikoma, pasak I. Krikštopaitytės, taikomos baudos nuo 300 iki 1700 Eur.
„Atkreipiame dėmesį, kad baudos yra taikomos pagal pažeidimo pobūdį, o pažeidimai gali būti ir kitokie, ne tik leidimo sąlygų nesilaikymas“, – pabrėžė ji.
Paaiškino, kas kiek laiko tikrina ir kur žiūri
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Šmigelskienė DELFI pasakojo, kad valstybinė priešgaisrinė priežiūra objektuose yra vykdoma pagal metinius objektų patikrinimo planus, o PAGD iš viso kontroliuoja apie 27 tūkst. objektų visoje šalyje.
„Per metus šalyje atliekama daugiau kaip 7 tūkst. planinių objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų.
Visi tikrinami objektai pagal rizikingumą suskirstyti į 4 grupes. I grupės objektai priskiriami didžiausiai rizikai, o IV – mažiausiai, todėl, priklausomai nuo objekto grupės, skiriasi patikrinimų periodiškumas“, – sakė ji. Kaip paaiškino, patys pavojingiausi objektai tikrinami kartą per metus, o esantys IV grupėje – tik gavus skundų.
Specialistė teigė, kad I grupės objektams priskiriami ne tik dideli gamybos, pramonės pastatai, bet ir gydymo, mokslo, viešbučių pastatai. Tokių Lietuvoje – kiek daugiau nei 2 tūkst.
Pasak V. Šmigelskienės, norint naudotas padangas laikyti atvirose teritorijose, taip pat turi būti laikomasi specialių reikalavimų.
„Padangos turi būti laikomos rietuvėse, kurių ilgis ir plotis neturi viršyti 10 m., aukštis – 3 m. Tarpai tarp rietuvių – ne siauresni kaip 10 m., o nuo rietuvės iki sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m.
Šie reikalavimai skirti apriboti galimą gaisro plitimą ir sudaryti galimybes atlikti gesinimo ar kitus darbus“, – aiškino ji.
Taip pat, pasak jos, teritorijos, kuriose laikomos gumos atliekos ar padangos, turi būti aptvertos ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora, kad nepatektų pašalinių asmenų, o per išorinį sklypo perimetrą turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 1,5 m pločio mineralizuotos juostos, kad į teritoriją nepersimestų atvirų teritorijų gaisrai.
Be to, teritorijose, kuriose laikomos gumos atliekos ar padangos, draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą ugnį, turi būti pakabinti tai nurodantys ženklai.
Kalbant apie padangų sandėliavimą pastatuose, čia, anot specialistės, jau yra taikomi bendrieji sandėliavimo reikalavimai, o, kitaip tariant, padangoms galioja tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms degioms medžiagoms.
„Sandėliuose draudžiama užkrauti vartus ir duris, rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. Medžiagos laikomos ne lentynose turi būti sudėtos į rietuves, sandėliavimo vietos turi būti sužymėtos juostomis ant grindų ir šio ženklinimo turi būti laikomasi. Tarpai tarp rietuvių turi būti ne siauresni kaip 1,2 m, o skersinės praeigos tarp stelažų, rietuvių turi būti įrengtos kas 40 m“, – aiškino V. Šmigelskienė ir pridūrė, kad aukščiau išvardytas reikalavimų sąrašas nėra baigtinis.
„Visose įmonėse turi būti organizuojami darbuotojų gaisrinės saugos mokymai, instruktavimai. Darbuotojai turi žinoti veiksmus kilus gaisrui ir mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, o visos gaisrinės saugos sistemos pastatuose turi būti tvarkingos ir veikiančios“, – papildė ji.
