Štai prieš metus bendrovei Šiaulių miesto valdžia neleido kurtis Zoknių oro uoste, kur dislokuoti NATO lėktuvai, nes buvo gauta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie G. Žiemelio bendradarbiavimą su Rusijos vadovui artimais verslininkais.
G. Žiemelio pavardė žiniasklaidoje pasirodo nedažnai, tačiau kai pasirodo, dažnai jo ryšių su Rusijos verslininkais kontekste. Maskvoje jau kurį laiką gyvenantis lietuvis retai bendrauja ir su Lietuvos žurnalistais. Atsitiktinai ar ne, ilgesnį interviu su „Avia Solutions Group“ ir „Žia Valdą“ sukūrusiu verslininku žiniasklaidos priemonės gauna vos ne kartą per metus.
Visą diskusijas keliančią informaciją apie verslininką sunku rasti ir internete. Pavyzdžiui, puslapis apie G. Žiemelį „Vikipedijoje“ yra karts nuo karto „sutvarkoma“ ir, pavyzdžiui, šiuo metu jokios informacijos apie nenusisekusias investicijas į „Lietuvos avialinijas“ („FlyLAL“) nėra likusios.
Interviu DELFI G. Žiemelis sutiko atsakyti visus klausimus. Beveik visus. Daugiau nei valandą užtrukusiame pokalbyje verslininkas pasakoja apie skandalus kėlusias praeities investicijas, vykdomus darbus bei ateities planus Rusijoje.
- Jau kurį laiką gyvenate Maskvoje. Kodėl ten išvykote ir kokiomis nuotaikomis dabar gyvena žmonės Rusijos sostinėje?
- Nuo 2011 m. beveik nebegyvenu Lietuvoje. Dvejus metus gyvenau Lenkijoje, atvedžiau tris įmones į Varšuvos vertybinių popierių biržą. Natūralu, kad pradėjus oro uosto statybą Maskvoje persikėliau gyventi į Maskvą.
Kokia geopolitinė situacija ir kaip žmonės gyvena? Beveik visos didelės šalys, kurios turi tarptautinių ambicijų, pažiūrėjus iš vidaus jos gyvena pakankamai vienodai.
Neseniai grįžau iš daugiau nei 10 dienų kelionės Kinijoje. Kinijoje niekas nekalba nei apie Turkiją, nei apie Ukrainą, nei net apie Rusiją nekalba. Jie kalba apie Šiaurės Korėją ir pačią Kiniją. Turkijoje – kalba apie Rusiją, bet nieko nekalba apie Ukrainą. Rusijoje, kaip ir Kinijoje, Turkijoje ar Lietuvoje, televizijos kanalai rodo tą, ką reikia rodyti toje šalyje.
Nelabai norėčiau plėstis dėl vienos paprastos priežasties: kas ką besakytų, mūsų verslas turi būti apolitiškas. Čia, Lietuvoje, gal viskas labai sureikšminama, nes esame taškas tarp Rusijos ir Europos ir tas jautrumas dėl projekto Maskvoje (ketvirto Maskvos oro uosto statybos – red.)...
Taip sutapo, kad ėmėmės projekto ir kaip tik pablogėjo geopoliltinė situacija ir tuomet projektas tapo apkalbų šaltiniu, bet turime ne mažiau svarbių projektų ir kitose šalyse.
Ne mažiau svarbu, kad daugiau nei 40 proc. mūsų pajamų gaunama ne Rusijoje, o Lenkijoje. Kad ir kaip provokuotų, stengiamės ir tokios politikos laikysimės, kad toje šalyje, kur gyveni, laikaisi tos šalies kultūrinių ir politinių reikalavimų. Tai yra visiškas apolitiškumas.
- Tai kurios šalies rezidentas šiuo metu esate?
- Mokestinis rezidentas Rusijoje nesu, esu kitoje šalyje, bet ir ne Lietuvoje.
- O kur - paslaptis?
- Taip.
- Visuomenėje išgarsėjote privatizavęs nacionalines „Lietuvos avialinijas“, jas pervadinus „FlyLAL“ bandėte išsukti verslą, bet viskas baigėsi bankrotu ir Generalinės prokuratūros pradėtu tyrimu, kuriame tiriami įtarimai dėl įmonių skaidymo ir dėl galimo turto „išpumpavimo“ į naujai įsteigtas įmones. Vis dar negirdime jokių naujienų šio tyrimo klausimu. Kaip manote viskas baigsis?
- Šis tyrimas - mažo kaimo sindromas, kai viešoji nuomonė gali lemti įvairius procesus. „FlyLAL“ buvo pirmas verslas, kai mes susidūrėme su valstybe ir aš asmeniškai.
Pirmas dalykas, pasitikėjimas šiek tiek pakišo koją. Pastangos, kurių reikia sutvarkyti verslą, kartais nepamatuojamos. Mes su verslo partneriais, privatizavę „Lietuvos avialinijas“, kuriose buvo labai daug neefektyvumo, galvojome susitvarkysime ir dirbsime pelningai.
Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė oro erdvė, o oro linijas prižiūrinčios institucijos liko valstybinės (Vilniaus oro uostas, Oro navigacija). Čia atėjo privatininkas ir sako, kad reiks dirbti kitaip. Šiuo atveju derybos buvo, kaip žirnis į sieną. Ateini ir sakai, kad Latvijoje keleivio mokestis yra 22 Lt, o kodėl mums taikote 60 Lt, o tau sako: nenori, neskraidyk.
2008 m. „FlyLAL“ oro uosto mokesčio sumokėjo 29 mln. Lt. Jei ji būtų šiandien skraidžiusi ir mokėjusi tokį patį keleivių mokestį, kurį turi „Ryanair“ ar „Wizzair“, būtų sumokėjusi - 3 mln. Lt.
Pagal privatizavimo sutartį turėjome įnešti į aviakompaniją 10 mln. Lt, padidinami įstatinį kapitalą. Iki pat bankroto mes, akcininkai, įdėjome 85 mln. Lt. „FlyLAL“ bankrutavo, kai naftos kainos buvo rekordinės – 147 JAV doleriai už barelį.
Taip pat tuo metu dar Latvijos Vyriausybė neteisėtais oro uosto mokesčiais Rygoje vienuolikoje krypčių finansavo „FlyLAL“ tiesioginę konkurenciją.
Aišku, klaida, mano asmeniškai buvo, kad mes bėgome paskui traukinį ir niekada civilizuotai nepristatėme visuomenei, ką mes darome su avialinijomis: nuolatinės kovos su oro uostu, gaisrų gesinimas.
- Kai 2014 m. buvo pranešta, kad statysite ketvirtąjį Maskvos oro uostą Ramenskoje, žiniasklaida netruko pastebėti, kad šis projektas vyks kartu su Rusijos prezidentui V. Putino aplinkai artimais verslininkais, pavyzdžiui, „Rostec“ vadovu Sergejumi Čemezovu, kuris pateko į JAV „juodąjį“ sankcijų sąrašą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
Ar jus sieja ryšiai su V. Putinui artimais verslininkais?
- Kaip čia atsakyti, kad Jūs patikėtumėte.
- Tiesą, tikriausiai.
- Be pažinčių versle nieko nepadarysi, bet pažintis tu įgyji. Kuo aviacija yra unikali ir kuo man ji patinka, kad tai – labai globalus verslas.
Antra, aviacijoje tu vis tiek kalbi su labai aukšto rango žmonėmis. Pavyzdžiui, Rytų Europoje visada bus prezidentinis lėktuvas, tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje, tiek Armėnijoje, Azerbaidžano ir taip toliau. Natūralu, kad tu dirbi su tais žmonėmis ir užmezgi ryšius.
Šiandien pas mane kontaktų ateina prašyti įvairūs kiti Lietuvos verslininkai.
Kai mes pradėjome dirbti su „Suchoj Superjet“ lėktuvais (S. Čemezovas nuo 2007 m. yra civilių ir karinių lėktuvų bendrovės „Suchoj“ direktorių tarybos narys), natūralu, kad mes susipažinome su to oro uosto valdytojais. „Suchoj” valdytojai daug metų nežinojo, kaip komercializuoti stovinčią brangią infrastruktūrą (Ramenskoje oro uoste „Suchoj“ išbando savo lėktuvus). Mes atėjome su idėja, o nenorėtumėte, kad mes jums padėtume. Tas oro uostas ir liko eksperimentinis, kur liko „Suchoj“ angarai, o dalyje teritorijos pradėjome vystyti keleivinę dalį ir gavome išėjimą į nusileidimo takus, sutartus langus. Štai visa istorija.
Šiaip Rusijoje yra tūkstančiai oro uostų, bet, išskyrus Maskvą, jie yra neįdomūs.
- Bet ar tikrai kiekvienas gali?
- Žiūrėkite, tėvas Žiemelis (Vidmantas – red.) ir sūnus Žiemelis (Gediminas – red.) yra du skirtingi dalykai. Mano tėvas neturi žalio supratimo versle, o aš nenoriu turėti nieko bendro su politika. Kad G. Žiemelis atvedė tris kompanijas į Varšuvos akcijų biržą, tai niekas nepasako. Niekas nesako, kad galbūt jis talentingas ir turi sugebėjimus, bet kai G. Žiemelis tomis pačiomis savybėmis gauna projektą pastatyti keleivinę dalį oro uoste (Ramenskojė oro uostas, šalia Maskvos – red.), tai jau kažkas kitaip.
Aišku, kažkiek nemalonu, kad tas projektas kenkia ir kitiems mūsų verslams, pavyzdžiui neleido statyti angaro Šiauliuose Zoknių oro uoste dėl mistinių priežasčių.
- Bet tos priežastys nėra mistinės. Šiaulių miesto valdžia argumentavo šį savo sprendimą, nes teigė gavusi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie G. Žiemelio ryšius su V. Putino aplinkos verslininkais. Norite likti apolitiškas, bet Lietuvoje nepavyksta?
- Man to ir nereikia: kas yra trijų milijonų rinka. Aš manau, kad Lietuvai reikia labiau prisitraukti verslių žmonių į šalį. Jei mes stumsime tuos žmones į šalį, tai tuos žmones priims Liuksemburge, Dubajuje, Honkonge, Singapūre – verslui palankios valstybės.
Aš labai myliu Lietuvą. Pažiūrėjęs į Lietuvą matau, kad čia labai gera geopolitinė situacija. Tik man gaila, kad per 25 metus mes nepadarėme nė dešimtadalio, ką Singapūras padarė per 50 metų.
- Kai pasklido žinia apie Jūsų planus statyti oro uostą šalia Maskvos, užsiminėte, kad esate susidomėjęs dar 2-4-ių oro uostų plėtra Rusijoje. Ar situacija nepasikeitė?
- Pasikeitė ir dėl labai paprastos priežasties. Mes turime giliausią krizę Rusijoje ir nėra galimybės iš tokių investicijų lengvai išeiti. Europoje kiekvieno oro uosto koncesija parduodama greitai, o su Rusijoje dabar to taip greit nepadarysi.
- Kada pradės veiklą naujai pastatytas, ketvirtasis Maskvos oro uostas?
- Pirmas etapas jau užbaigtas, vyksta pasienio punktų įrengimas. Planuojame, kad vasario antroje pusėje prasidės skrydžiai.
- Šiemet buvo skelbta, kad taip pat šiais metais turėtų pradėti veikti farmacijos fabrikas Baltarusijoje, kurį vystant vienas iš bendradarbių yra ir „Žia Valda“. Kodėl ėmėtės veiklos šiame sektoriuje?
- Yra ratas verslo partnerių, vadovų, idėjų. Mes ieškome nišų. Farmacijos verslo projektą mums pristatė ratas žmonių, su kuriais mes bendraujame ir dirbame. Projektas yra įdomus, todėl ir darome.
- Šio projekto partneris ir Rusijos bendrovė „Biocad“, siejama su Rusijos oligarchu Romanu Abramovičiumi. Ar jį pažįstate asmeniškai?
- Neatsakysiu į šitą klausimą.
- Aviacijos versle esate jau daug metų. Ką įvardytumėte didžiausia padaryta savo klaida?
- Visada vengiau viešumo, o verslai išaugo iki tokio dydžio, kad negali pasislėpti ir būti neviešas, nes tada neigiama informacija visada laimės. Tai buvo didžiausia klaida. Turi suprasti, kad verslas yra sisteminė visuomenės dalis ir tam turi skirti laiko.
- Ar grįšite gyventi į Lietuvą?
- Taip.
- Kada?
- Kai nebebūsiu versle.
- Paskutiniais metais įvyko labai daug įvykių, turinčių didelę įtaką aviacijos verslui: rekordiškai kritusios naftos kainos, teroristiniai išpuoliai, geopolitinė įtampa. Kokiomis nuotaikomis artimiausiu metu gyvens aviacijos sektorius?
- Aviacijos mes nevertiname lokaliai. Pasaulyje lėktuvų skaičius ne vieneri metai nemažėjo. Aviacija turi savybę, kad jei vienoje vietoje yra krizė, kitame pasaulio kampe gali būti augimas. Mes tuo iš dalies ir naudojamės.
Praėjusiais metais visos aviakompanijos uždirbo pelną. Pirmiausia tai yra susiję su naftos kainų kritimu. Kai naftos kaina siekia 100 dolerių už barelį kuras sudaro apie 32 proc. visų kaštų. Kuro kainos krito, o bilietų – ne, todėl tos įmonės, kurios nebankrutavo per paskutinę krizę, atsiima tai, ką prarado. Kalbant bendrai, oro bendrovės dėl sumažėjusių degalų kainų jaučiasi labai gerai.
Ateityje didės lėktuvų skaičius ir pervežimo oru galimybės, tuomet vėl galimas pelno mažėjimas, nes sumažės konkurencija.
2010-2012 m. kai kurios įmonės išėjo dėl nuostolių, o tos, kurios liko, dabar pasiima pelnus, bet kažkuriuo metu vėl pradės kurtis naujos įmonės, o tai leis kainoms kristi. Žinoma, jei vėl pakils naftos kainos ar bus netikėtų įvykių (terorizmo išpuoliai, ugnikalnių išsiveržimai ir pan.), vėl viskas gali virsti aukštyn kojom. Matau potencialą ketvirtai, penktai, šeštai pigių skrydžių kompanijai.
Reikėtų kalbėti atskirai apie skirtingas rinkas. Europoje maždaug vienam gyventojui tenka trys keleiviai, o Azijoje – nesiekia vieno. Azijoje plėtros galimybių pabaigos nematyti.
- Visai neseniai „Avia Solutions Group“ nusprendė investuoti į kelionių organizavimo veiklą ir įkūrė į Turkiją siūlysiančias keliones „Kidy Tour“. Žinant, Lietuvos istoriją su kelionių organizatorių bankrutavimu, neramumais Turkijoje, „Novaturo“ ir „Tez Tour“ dominavimą rinkoje, kodėl ėmėtės tokių investicijų?
- Dvi pagrindines priežastis pasakėte – rinką užkariavę dviese, o ne keturiese ir geopolitinė situacija, nes yra nukritusios kainos (atostogų vietose - DELFI). Mums šis verslas – nedidelė dalis ir daug dėmesio tam neskirsime.
Esame verslo platforma naujiems ir esamiems verslams vystyti. Jei rinkoje matome nepakankamą konkurenciją, o turime labai gerus tarptautinius ryšius, mes bandome. Estijoje šiame sektoriuje yra keturi dalyviai, Latvijoje – taip pat, Lietuvoje – du, tai mūsų tikslas atsiriekti 10-15 proc. rinkos, kaip nedidelį indėlį į bendrą krepšelį.
- Per pastaruosius dvejus metus „Avia Solutions Group“ akcijos Varšuvos akcijų biržoje atpigo apie 60 proc. Dalis analitikų tai siejo su Jūsų verslo orientavimusi į Rusijos rinką. Kaip Jūs tai vertinate?
- Nemanau, kad čia yra kažkas bendro. Pirmiausia pati Varšuvos birža išsisėmė po pensijų reformos, kai pensijų fondai galėjo investuoti jau ne tik Lenkijos biržoje.
Pinigų masė biržoje sumažėjo. Be to, patys investiciniai fondai susiduria su pinigų praradimu, privačių investuotojų srautas irgi mažėjo.
Investuotojai kiekvieną ketvirtį sako, kad kažkas yra blogai, reikia maksimalaus pelno, bet tada tu turi atsisakyti esminio dalyko , nes negali daryti agresyvios plėtros ir maksimalaus pelno vienu metu.
Jei pažiūrėtume į mūsų grupės sandarą, daugybė įmonių yra startuoliai, kurie veiklos pradžioje yra nuostolingi. Kažkuriuo metu investuotojams pasakėme, kad mes norime pažiūrėti kitaip į listinguojamą bendrovę.
Mes padarėme penkerių metų planą, kuris baigiasi 2018 m. visi deklaravome, kad iki tada vadovai liksime šioje grupėje, o paskui arba pradėsime visi naują etapą, arba kartu darysime tą patį. Mes neaukojame verslo plėtros vardan momentinio pelno.
Galų gale ir tas pats „Small Planet Airlines“ pardavimas buvo nulemtas investuotojų. Jo balansas buvo nuostolingas dėl vystymosi, o dar išsiveržė Islandijos vulkanas, Egipto revoliucija, bet matėme, kad ilgesniu laikotarpiu šis verslas galėjo vystytis.
