„2017 m. V. Putino režimui gresia bankrotas, kai ateis laikas padengti reikšmingą dalį iš užsienio gautų paskolų“, - įspėja milijardierius G. Sorosas tekste, išpublikuotame Project-sindycate.org. Finansininko teigimu, V. Putino populiarumas grįstas „kontaktu su visuomene“, pagal kurį jis privalo užtikrinti finansinį stabilumą ir nenumaldomą (nors ir lėtą) gyvenimo lygio gerėjimą, rašo rbc.ru.
„Dėl Vakarų taikomų sankcijų, o taip pat ir staigaus naftos kainų smukimo Rusijos valdžia nepajėgia tesėti nė vieno iš šių pažadų. Rusijos biudžeto deficitas siekia 7 proc. BVP, o valdžiai jį teks sumažinti iki 3 proc. tam, kad infliacija netaptų nekontroliuojama. Šie ir kiti dalykai turės neigiamų padarinių gyvenimo lygiui ir rinkėjų nuomonei rudenį vyksiančių parlamentinių rinkimų išvakarėse“, - teigia G. Sorosas.
Jo teigimu, padėti V. Putinui išsilaikyti valdžioje galėtų ES griūtis, nes tada Rusija būtų išvaduota bent jau iš dalies jai taikomų sankcijų. „Maža to, V. Putinas dėl Europos padalijimo gautų ženklios ekonominės naudos ir galėtų pasinaudoti ryšiais su kruopščiai auginamomis antieuropietiškomis partijomis“, - pabrėžia G. Sorosas.
Milijardieriaus teigimu, būtent siekis pastūmėti ES į pražūtį paaiškina dabartinę Rusijos politiką Sirijoje, kurioje vykdomi kariniai veiksmai didina į Europą plūstančių pabėgėlių srautą. G. Sorosas mano, kad migrantų antplūdis gali sugriauti ES, kuriai šiuo metu tenka kovoti su penkiomis ar šešiomis krizėmis vienu metu, o V. Putinas, būdamas „genialiu strategu“, negalėjo praleisti progos pasinaudoti galimybe paspartinti ES žlugimą.
G. Soroso teigimu, dabartiniai ES šalių narių lyderiai daro siaubingą klaidą manydami, kad V. Putinas yra potencialus sąjungininkas kovoje su „Islamo valstybe“. Šios teroristinės organizacijos keliamą pavojų G. Sorosas vadina perdėtu, o Rusiją įvardija kaip ES varžovę lenktynėse dėl išlikimo. „V. Putino Rusija ir ES dalyvauja lenktynėse su laiku, lieka klausimas, kuri iš jų žlugs pirma. Sudėtinga kovoti su V. Putino Rusijos keliamu pavojumi, o negebėjimas pripažinti pavojaus užduotį dar labiau apsunkina“, - teigia G. Sorosas.
Centrinio banko pateikiamais duomenimis, 2017 m. rugsėjo mėn. Rusijai teiks padengti ne mažiau 60 mlrd. JAV dolerių (52,88 mlrd. eurų) užsienio skolų. 2015 m. lapkričio mėn. Rusijos generalinė prokuratūra pripažino nepageidaujamais G. Soroso įsteigtus „Atviros visuomenės“ ir „Paramos“ fondus. Generalinės prokuratūros dokumente teigiama, kad šių organizacijų veikla kelia pavojų Rusijos Federacijos konstitucinės tvarkos ir valstybės saugumo pagrindams.
„Forbes“ ekspertai G. Soroso turtus vertina 24,9 mlrd. JAV dolerių (21,94 mlrd. eurų). Pastaruoju metu milijardierius aktyviai kritikuoja Rusijos veiksmus, o taip pat ir ES vykdomą politiką. Jis patarė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Francois Hollande’ui „pasimokyti iš V. Putino“. 2015 m. rudenį G. Sorosas pareiškė, kad viena iš migrantų krizės priežasčių ta, kad ES šalys narės egoistiškai sutelkė dėmesį į savo interesus. Taip pat G. Sorosas yra pareiškęs, kad Trečiojo pasaulinio karo kaltininke gali tapti Kinija, kuriai taip pat gresia žlugimas. Jo manymu, jei Kinijai nepavyks perorientuoti ekonomikos šalies vidaus paklausos, o ne eksporto patenkinimui, egzistuoja tikimybė, kad šios šalies vadovai pradės užsienio konfliktą, kad išvengtų šalies griūties ir išsilaikytų valdžioje. 2016 m. pradžioje G. Sorosas įspėjo dėl neišvengiamo Kinijos ekonomikos „nepatogaus nusileidimo“, pasibaigsiančio kotiruočių smukimu pasaulio fondų rinkose ir globaliniu defliacinio spaudimo sustiprėjimu.
