Primename, kad 2016 m. sausio 1 d. MMA buvo padidinta iki 350 Eur, o, artėjant Seimo rinkimams, nuo liepos 1 d. ji buvo padidinta dar kartą – iki 380 Eur.
Praėjusį pavasarį kalbėdamas LRT radijui SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė pritariantis tuometinei Tarptautinio valiutos fondo pozicijai, kad MMA didinimą reikėtų pristabdyti, nes jos augimas viršija šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo tempus.
„Ateityje tokios skubos tikrai nebereikėtų leisti. Be to manau, šitas pasiūlymas turbūt nereiškia, kad MMA didinimą siūloma neribotam laikui įšaldyti“, – kiek daugiau nei prieš metus sakė G. Nausėda ir patikslino, kad šį dydį būtų galima kelti tik po to, kai padidės ir vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje.
Tačiau dabar ekonomistas laikosi kitokios nuomonės ir teigia, kad MMA reikia didinti iki 420 Eur.
„Klasikinė ekonomikos teorija teigia, kad padidinus prekės kainą sumažėja jos paklausa. Ši tiesa galioja ir darbo jėgos kainai. Visgi pasaulis tuo ir įdomus, kad jis nėra toks nuobodus, kaip norėtų matyti teorija“, – antradienį feisbuke svarstė G. Nausėda.
Iliustruodamas šią mintį jis pasitelkė minimumo didinimą Sietlo (JAV) mieste, tai buvo aprašyta žurnale „The Economist“. Nuo 2014 m. iki 2017 m. čia minimalus valandinis atlygis padidintas daugiau nei du kartus – nuo 7,25 JAV dolerių iki 15 JAV dolerių, o per tą laiką nedarbo lygis čia sumažėjo nuo 4,3 proc. iki 3,3 proc.
Patarėjo teigimu, po pasaulinės ekonomikos krizės 2009–2010 m. daugiau didinti MMA Lietuvoje būtų buvę daugiau nei pavojinga. Tačiau 2011 m. jau buvo matyti tiek eksporto, tiek vidaus rinkos atsigavimas ir jau tada esą buvo galima drąsiau didinti minimumą. Vėlesnė A. Butkevičiaus Vyriausybė tai padarė jau 2012 m.
„2016 m. buvo priimti du gana radikalūs sprendimai ir tuo metu, mano nuomone, bent kurį laiką buvome išsėmę spartaus MMA didinimo rezervą. Nuo to laiko dabar atstovauju pozicijai, kad turi būti užtikrintas protingas santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir MMA didėjimo. Kitaip tariant, MMA reikėtų didinti, bet tai neturėtų gerokai pranokti VDU didėjimo tempo“, – DELFI sakė ekonomistas.
Anot jo, kadangi 2017 m. susilaikome nuo MMA didinimo, 2018 m. yra visos sąlygos padidinti MMA bent 10 proc., ir tai būtų maždaug 420 Eur. Regiono mastu tai nebūtų daug, nes tą patį daro ir mūsų kaimynai latviai, nuo kitų metų ketinantys didinti MMA iki 430 Eur.
„Mano tikslas buvo atkreipti dėmesį, kad ne viskas taip paprasta ir kad padidinus MMA galima sulaukti tam tikrų teigiamų antrinių efektų, kurie susiję su gyventojų motyvacija grįžti į darbo rinką. Ne paslaptis, kad darbo jėgos trūksta ir tam tikru mastu, matyt, darbo jėgos didesnę pasiūlą galėtų užtikrinti oresnis atlyginimas už nekvalifikuotą darbą.
Kitas aspektas – tai bet kuriuo atveju sustiprintų vidaus rinką, nes didesnės algos reikštų didesnį vartojimą. Ypač tuose regionuose, kuriose tokio dydžio algos uždirbamos. Vilniuje tai nėra tiek aktualu, bet provincijoje skundžiamės, kad paslaugų sektoriui nėra šansų išsiplėtoti ir net mažoms parduotuvėlėms nėra galimybių nuveikti ką nors reikšmingo, nes žmonės tiesiog neturi pinigų. Jeigu tose vietose MMA būtų padidinta, atitinkamai ten papildomi pinigai ir būtų išleisti. Nesakau, kad tai panacėja, bet iš dalies – kaip vienas iš elementų; tai padėtų spręsti regionų problemas“, – aiškino G. Nausėda.
Jis pripažino, kad MMA padidinimas pareikalautų daugiau išlaidų ir iš valstybės biudžeto, nes dalis mažiausią algą gaunančių darbuotojų dirba valstybės sektoriuje. Vis dėlto privačiame sektoriuje gaunančiųjų tokias algas kur kas daugiau. Todėl matematiškai valstybė esą nepralaimi.
„Žinoma, jeigu neapmokestinamasis pajamų dydis būtų prilygintas MMA ir ši būtų padidinta, tada bent jau gyventojų pajamų mokesčio požiūriu praradimas būtų. Tačiau įvertinus didesnį vartojimą ir su juo susijusius pridėtinės vertės mokestį bei akcizus praradimas nebūtų toks didelis“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau, jo manymu, kur kas svarbiau, kad darbo rinkai reikia sprendimų, kurie sustiprintų žmonių motyvaciją grįžti į ją:
„Jei žmogus paskaičiuoja savo pašalpas, pažiūri į MMA ir pamato, kad jam iš lovos keltis nereikia – tai yra problema.“
Paklaustas apie MMA didinimo pasekmes verslui, ekonomistas kalbėjo:
„Verslui tai yra privalumas bent jau ta prasme, kad žmonės neemigruos ir už tokią darbo jėgos kainą verslininkai ras daugiau darbuotojų. Žinoma, tai reikš ir mažesnes galimybes mokėti atlyginimus vokeliuose, bet mes turbūt nesiekiame kad jų būtų.“
Primename, kad vienas iš dabartinės Vyriausybės mokestinių pasiūlymų yra nustatyti, kad visai minimaliai algai nebūtų taikomas gyventojų pajamų mokestis.
Visai neseniai šalies profesinės sąjungos pasiūlė MMA didinti iki 500 Eur. Tačiau Trišalė taryba, kurią sudaro ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių bei valstybės institucijų atstovai, kol kas tokiam pasiūlymui nepritarė.
„(Trišalės tarybos – BNS) posėdyje Darbo užmokesčio komisija pasisakė, jog prielaidų MMA didinti yra, tačiau mes nusprendėme, kad prie MMA didinimo klausimo sugrįšime vasaros pabaigoje, nes nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančiame naujame Darbo kodekse yra nuostata, jog MMA bus mokama tik už nekvalifikuotą darbą, tad turime pasižiūrėti, kaip viskas pasikeis“, – BNS po Trišalės tarybos posėdžio birželio 20 d. sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
