aA
Išmintingi sprendimai – tai laiku priimti sprendimai. Galime džiaugtis, kad gyvename istoriškai labai žemų palūkanų eroje, ir skaičiuoti trumpalaikę naudą, tačiau tuo pat metu turime suvokti, kad ši era kada nors baigsis. Istorinis palūkanų vidurkis siekia 4,5–5 proc., todėl jau gana ilgai tebesitęsianti palūkanų sausra dar gali trukti dvejus ar trejus metus, bet tik prasidėjus tvaresniam ne tik JAV, bet ir Europos atsigavimui situacija gali keistis. Kada tiksliai tai įvyks, atsakyti nelengva, bet tai nereiškia, kad apie tai neverta galvoti ar bent jau pabandyti apsidrausti.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Visų pirma tai aktualu valstybės lygmeniu. Nors šiandien Lietuvos užsienio skolos administravimo sąnaudos mažėja, ateityje jos ir vėl augs. Vienas būdų išvengti didelio smūgio – mėginti palankią skolinimosi aplinką priversti veikti savo naudai, tai yra perfinansuoti esamą skolą iš trumpesnių terminų į ilgesnius. Tada Lietuva gautų garantijų, kad, pasikeitus palūkanų normų tendencijoms, galės ilgą laiką naudotis tokiomis palūkanų normomis, dėl kokių ji sutarė ar dėl kokių buvo išleisti vertybiniai popieriai. Valstybei reikalingas racionalus valdymo principas, nes ji pati gali daryti įtaką savo skolinimosi sąnaudoms. Nors palūkanų pokyčiai bendri visai pasaulinei rinkai, yra veiksnių, galinčių pagerinti mūsų, kaip skolininkų, mokumo būklę. Patys esame savo likimo kalviai: Lietuvos atsakinga finansų politika lemtų mažą biudžeto deficitą arba subalansuotus valstybės finansus. Natūralu, kad kreditoriai į tokią valstybę žiūrėtų kur kas palankiau ir būtų pasirengę skolinti pigiau. Geriausias pavyzdys šioje situacijoje yra Graikija. Jos problemos dėl išbalansuotų viešųjų finansų neleidžia pasinaudoti žemų palūkanų rojaus pranašumais.

Žvelgiant į ateitį, biudžetą planuojantiems politikams norėtųsi palinkėti suvokti, kad mažėjant palūkanų normoms paskirstyti pinigus, sutaupytus dėl pingančio valstybės skolos administravimo, daug lengviau nei rasti pinigų biudžete, kai palūkanos pradeda augti. Todėl jau šiandien žvelgiant į ateitį būtų išmintinga numatyti resursus ir sukurti tam tikrą finansinį buferį, kad palūkanų augimas netaptų nemaloniu netikėtumu. Tai, kad kalbame apie gana didelius skaičius, akivaizdu iš Lietuvos valstybės skolos – Finansų ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje ji sudarė 53,774 mlrd. litų (15,586 mlrd. eurų). Taigi, 2 proc. išaugusios ar sumažėjusios palūkanos didina išlaidas arba leidžia sutaupyti per 1 milijardą.

Ne mažiau įžvalgūs turėtų būti ir Lietuvos piliečiai, nes ateityje turėtų brangti ir tipinės nekilnojamojo turto (NT) paskolos finansavimo išlaidos. Ir nors daugeliui būdinga mėgautis tuo, kas yra šiandien, ir negalvoti apie tolesnę ateitį, dažniausiai ta ateitis ateina su naujais ekonominiais ciklais ir pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl būtent tada, kai palūkanos yra istorinėse žemumose, ir yra geriausias metas galvoti apie paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis. O šiandien būtent tokios paskolos labai nepopuliarios. Ir tai galima paaiškinti – bent kol kas palūkanos mažėjo. Tačiau tuo pat metu reikia atsakyti į kitą klausimą – kiek dar jos gali mažėti, jei jau paniro žemiau nulio? Ir kiek dar laiko tokia situacija gali tęstis?

Taigi, šiandien situacija yra tokia, kad ateitį prognozuoti sunku, bet veikiausiai 2015–2017 m. gyvensime labai žemų palūkanų laikais. Europos centrinis bankas (ECB) naudosis visais svertais, kuriais tik įmanoma, kad atgaivintų kreditavimą ir ekonomikos plėtrą euro zonoje. Bet pasikliauti žemomis palūkanomis ir tikėtis, kad taip ilgą laiką, yra neprotinga. Juk ekonomika plėtojasi pagal verslo ciklus, ir šiuo metu esame tokiame verslo cikle, kai žemos palūkanos yra užprogramuotos. Tačiau tai nereiškia, kad neateis tokia stadija, kai atsigaunant ekonomikai ECB imsis veiksmų ir gana staigiai pradės kelti palūkanų normas. Toks veiksnys darys įtaką tarpbankinėms palūkanų normoms ir galop – paskolų normoms. Būtų gerai, kad Lietuvoje tokia situacija netaptų nemaloniu netikėtumu verslui ir žmonėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

LLRI tyrimas: pablogėjus finansinei situacijai pusė šalies gyventojų svarstytų trauktis į šešėlį (2)

Nepaisant ekonomikos augimo, šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja lėtai, o net pusė Lietuvos...

Mirkė: nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (5)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

LRT tyrimas. Registrų centras padovanojo lietuvišką mobilųjį parašą estams – užnugaryje šmėžuoja skandinavų bankai (55)

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad šią vasarą Registrų centras tiesiog padovanojo...

Seimas apsispręs dėl naujų alkoholio rinkos reguliavimų (10)

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siekiama uždrausti „vaikišką šampaną“ bei...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (178)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Top naujienos

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (19)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (178)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Grasinimų sulaukusi Šakalienė raginama išsklaidyti jai metamus kaltinimus (6)

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė , dirbdama...

Kaip tvarkyti savo pinigus, kad užtektų ne tik duonai: keli būdai, kurie tinka daugeliui (19)

Demografinė Lietuvos padėtis verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kad orios senatvės tik...

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (380)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

Traukiasi JK „Brexit“ derybų sekretorius Dominicas Raabas pildoma

Ketvirtadeinio rytą apie savo pasitraukimą pranešė Jungtinės Karalystės „Brexit“ derybų...

Kaip į pirmąjį kalėdinį vakarėlį puošėsi sostinės stileivos (7)

Trečiadienio popietę mados ir grožio viešųjų ryšių agentūra „ Polhem PR “ stilingąją...

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (494)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Linas Adomaitis pristato Čilėje nufilmuotą vaizdo klipą „Vandenynai“ (4)

Ketvirtadienį 11 val. DELFI TV Gyvai studijoje muzikos prodiuseris ir dainininkas Linas Adomaitis...

„Lietkabeliui“ į kompaniją: išsinerti iš senos odos panoro ir Prienų klubas (2)

Panevėžio „Lietkabelis“ nėra vienintelis klubas, siekiantis perkelti veiklą į naują...