Išmintingi sprendimai – tai laiku priimti sprendimai. Galime džiaugtis, kad gyvename istoriškai labai žemų palūkanų eroje, ir skaičiuoti trumpalaikę naudą, tačiau tuo pat metu turime suvokti, kad ši era kada nors baigsis. Istorinis palūkanų vidurkis siekia 4,5–5 proc., todėl jau gana ilgai tebesitęsianti palūkanų sausra dar gali trukti dvejus ar trejus metus, bet tik prasidėjus tvaresniam ne tik JAV, bet ir Europos atsigavimui situacija gali keistis. Kada tiksliai tai įvyks, atsakyti nelengva, bet tai nereiškia, kad apie tai neverta galvoti ar bent jau pabandyti apsidrausti.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Visų pirma tai aktualu valstybės lygmeniu. Nors šiandien Lietuvos užsienio skolos administravimo sąnaudos mažėja, ateityje jos ir vėl augs. Vienas būdų išvengti didelio smūgio – mėginti palankią skolinimosi aplinką priversti veikti savo naudai, tai yra perfinansuoti esamą skolą iš trumpesnių terminų į ilgesnius. Tada Lietuva gautų garantijų, kad, pasikeitus palūkanų normų tendencijoms, galės ilgą laiką naudotis tokiomis palūkanų normomis, dėl kokių ji sutarė ar dėl kokių buvo išleisti vertybiniai popieriai. Valstybei reikalingas racionalus valdymo principas, nes ji pati gali daryti įtaką savo skolinimosi sąnaudoms. Nors palūkanų pokyčiai bendri visai pasaulinei rinkai, yra veiksnių, galinčių pagerinti mūsų, kaip skolininkų, mokumo būklę. Patys esame savo likimo kalviai: Lietuvos atsakinga finansų politika lemtų mažą biudžeto deficitą arba subalansuotus valstybės finansus. Natūralu, kad kreditoriai į tokią valstybę žiūrėtų kur kas palankiau ir būtų pasirengę skolinti pigiau. Geriausias pavyzdys šioje situacijoje yra Graikija. Jos problemos dėl išbalansuotų viešųjų finansų neleidžia pasinaudoti žemų palūkanų rojaus pranašumais.

Žvelgiant į ateitį, biudžetą planuojantiems politikams norėtųsi palinkėti suvokti, kad mažėjant palūkanų normoms paskirstyti pinigus, sutaupytus dėl pingančio valstybės skolos administravimo, daug lengviau nei rasti pinigų biudžete, kai palūkanos pradeda augti. Todėl jau šiandien žvelgiant į ateitį būtų išmintinga numatyti resursus ir sukurti tam tikrą finansinį buferį, kad palūkanų augimas netaptų nemaloniu netikėtumu. Tai, kad kalbame apie gana didelius skaičius, akivaizdu iš Lietuvos valstybės skolos – Finansų ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje ji sudarė 53,774 mlrd. litų (15,586 mlrd. eurų). Taigi, 2 proc. išaugusios ar sumažėjusios palūkanos didina išlaidas arba leidžia sutaupyti per 1 milijardą.

Ne mažiau įžvalgūs turėtų būti ir Lietuvos piliečiai, nes ateityje turėtų brangti ir tipinės nekilnojamojo turto (NT) paskolos finansavimo išlaidos. Ir nors daugeliui būdinga mėgautis tuo, kas yra šiandien, ir negalvoti apie tolesnę ateitį, dažniausiai ta ateitis ateina su naujais ekonominiais ciklais ir pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl būtent tada, kai palūkanos yra istorinėse žemumose, ir yra geriausias metas galvoti apie paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis. O šiandien būtent tokios paskolos labai nepopuliarios. Ir tai galima paaiškinti – bent kol kas palūkanos mažėjo. Tačiau tuo pat metu reikia atsakyti į kitą klausimą – kiek dar jos gali mažėti, jei jau paniro žemiau nulio? Ir kiek dar laiko tokia situacija gali tęstis?

Taigi, šiandien situacija yra tokia, kad ateitį prognozuoti sunku, bet veikiausiai 2015–2017 m. gyvensime labai žemų palūkanų laikais. Europos centrinis bankas (ECB) naudosis visais svertais, kuriais tik įmanoma, kad atgaivintų kreditavimą ir ekonomikos plėtrą euro zonoje. Bet pasikliauti žemomis palūkanomis ir tikėtis, kad taip ilgą laiką, yra neprotinga. Juk ekonomika plėtojasi pagal verslo ciklus, ir šiuo metu esame tokiame verslo cikle, kai žemos palūkanos yra užprogramuotos. Tačiau tai nereiškia, kad neateis tokia stadija, kai atsigaunant ekonomikai ECB imsis veiksmų ir gana staigiai pradės kelti palūkanų normas. Toks veiksnys darys įtaką tarpbankinėms palūkanų normoms ir galop – paskolų normoms. Būtų gerai, kad Lietuvoje tokia situacija netaptų nemaloniu netikėtumu verslui ir žmonėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Europos bankininkystės institucija po „Brexit“ įsikurs Paryžiuje (3)

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos , Europos bankininkystės institucija...

Europos vaistų agentūra po „Brexit“ įsikurs Amsterdame (2)

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos, Europos vaistų agentūra (EMA)...

Valdantieji dėl esminių pokyčių 2018 metų biudžeto projekte dar nesusitarė (4)

Pirminiai 2018 metų biudžeto svarstymai Seimo komitetuose rodo, kad projektas neturėtų keistis,...

Teismas panaikino „MG valdos“ ir Telecentro sandorį dėl teritorijos Viršuliškėse (8)

Teismas panaikino koncernui „MG Baltic“ priklausančios įmonės „MG valda“ ir valstybės...

Siūlo proveržį Klaipėdai: naudoti jūrų uostą (33)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus siūlo...

Top naujienos

Darbo imigrantus išnaudojantis vergvaldys – nepažabojamas (181)

Važiuodamas į Vokietiją tolimųjų reisų vairuotojas Aleksandras Šeško tikėjosi užsidirbti,...

Dešimtmečio byla gali pasikartoti: gudrūs žaidimai pakišo vienus ir atrišo rankas kitiems (22)

Nesenoje parlamentinių tyrimų istorijoje yra pavyzdžių, kai teisėsaugos tyrimus dubliuoti sumanę...

Skvernelis: mes negalime vien tik didinti atlyginimus (79)

Dabar taip sutapo, kad visiems visuomenės sluoksniams nuo sausio 1 d. reikia kelti atlyginimus, lyg...

Antradienį vykstančių į Lenkiją laukia patikros (105)

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ( VSAT ) pareigūnai antradienį prie sienos su Lenkija surengs...

Penki dalykai, kurių nekartosiu naujuose namuose – asmeninė patirtis (104)

Prieš dvejus metus įsigijau pirmuosius savo nuosavus namus ir teko išspręsti nemažai jų...

Ką galime kiekvienas mūsų padaryti, kad nesusirgtume storosios žarnos vėžiu genetika lemia tik 10 proc. (15)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad pagal Higienos instituto duomenis,...

Mįslingas incidentas Rusijoje: patvirtino smarkų radiacijos padidėjimą (108)

Rusijos meteorologinė tarnyba patvirtino Europos agentūrų kiek anksčiau perduotą informaciją...

Hakerių išrengta Norvegijos rankinio žvaigždė puolė į depresiją – nežino, ar atsigaus iki čempionato (4)

26-erių metų Noros Mork gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Pasaulio ir Europos čempionė, Rio de...

Prognozuoja, kokia bus žiema: Kalėdas gali išgelbėti tik stebuklas (10)

Vasaros pabaiga ir ruduo šiemet pažėrė staigmenų, kurias klimatologai aiškina vis stiprėjančia...

Tiksinti bomba: dar vienam Europos regionui gresia katastrofa (40)

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas nori, kad Serbų Respublika trauktųsi iš Bosnijos ir...