Pristatydamas SEB banko makroekonomikos prognozes ekonomistas skyrė dėmesio ir mokestinei naštai.
„Kas pasikeitė po naktinės mokesčių reformos ir kokie sprendimai naujos valdžios buvo padaryti, kad ta našta būtų panaikinta?“, - retoriškai klausė G. Nausėda.
Pasak jo, tik du mokestiniai valdžios sprendimai sumažino mokesčių naštą – PVM lengvata viešbučiams (-8,7 mln. eurų 2013-2015 m. biudžeto pajamoms) ir NPD padidinimas (-49,2 mln. eurų).
Vis dėlto mokesčių naštą daug labiau išaugino kiti du sprendimai – akcizų padidinimas (70,2 mln. eurų) ir fizinių asmenų NT mokesčio neapmokestinamojo dydžio sumažinimas (3,6 mln. eurų).
„Taigi, mokestinė našta nė gramu nepalengvėjo, net šiek tiek išaugo“, - prie išvados priėjo ekonomistas.
Skaičiuojama, kad BVP šiemet augs 2,6 proc., 2016 m. - 3,5 proc. SEB ekspertai prognozuoja, kad šiemet valstybės deficitas sudarys 1,5 proc., kitais metais – 0,5 proc. Vis dėlto dėl energetinių išteklių kainų tendencijos sumažinta infliacijos prognozė. Ji nuo ankstesnės 0,4 proc. sumažinta iki -0,4 proc., 2016 m. - nuo 0,7 proc. iki 0,3 proc.
Augsime greičiau nei latviai ar estai
Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad iki šiol nuo kaimynių Latvijos ir Estijos BVP augimu atsilikusi Lietuva išsiveržė į priekį.
Dar 2013 m. Lietuvos BVP augimas siekė 3,2 proc., kai Latvijoje – 4,2 proc. Pernai Lietuva jau sugebėjo sparčiau augti nei Latvija (3 proc. ir 2,4 proc.). Estiją Lietuva BVP augimu pralenkė dar 2013 m. - 3,2 proc. ir 1,6 proc.
Šiemet prognozuojama, kad Latvijos BVP augs 2,4 proc., Estijoje – 2,2 proc.
„Mūsų atsigavimas buvo kitoks – mes pradėjome atsigauti nuo eksporto, o vidaus rinka liko ganėtinai silpna ir tik 2013 m. pabaigoje pajutome teigiamą postūmį vartojimo rinkoje“, - vieną iš priežasčių, kodėl iki šiol atsilikome ekonomikos augimu nuo Latvijos ir Estijos, įvardijo G. Nausėda.
Kalbant apie pagrindines praėjusių metų priežastis, kurios augino Baltijos šalių ekonomiką, G. Nausėda įvardijo statybas Lietuvoje (15,5 proc.) ir Latvijoje (8,1 proc.). Estijoje sparčiausiai (6,6 proc.) augo profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektorius.
Svarbus „trečiojo“ lango kirtimas
Kalbėdamas apie Lietuvos eksporto perspektyvas, G. Nausėda užsiminė apie alternatyvių rinkų paieškas atšiauresne tapus Rusijos rinkai.
Ekonomistas pastebėjo, kad eksportuotojai trečiųjų rinkų pradėjo ieškoti dar neprasidėjus didžiosioms problemoms su Rusija.
G. Nausėda teigia, kad eksporto dalis į trečiąsias šalis (be Rusijos ir Europos Sąjungos) pradėjo augti dar 2012 m. Pastebima, kad tai lėmė sumažėjęs eksportas į Europos Sąjungą.
„Manau, kad to priežastimi buvo dar ne Rusija, bet Europos Sąjunga. Jos prasta makroekonominė situacija lėmė eksportuotojų sprendimą ieškoti alternatyvių rinkų dar 2012 m.”, - kalbėjo ekspertas.
Dabar, pasak jo, tas paieškas dar labiau skatina ir Rusijos situacija. G. Nausėda išsakė viltis, kad per artimiausius 4-5 metus jau bus galima matyti apčiuopiamus rezultatus.
Analizuodamas, kaip eksportuotojams sekasi ieškoti naujų rinkų, ekonomistas pastebėjo, kad pernai 225 mln. eurų išaugo eksportas į JAV ir 85 mln. eurų į Kanadą, tačiau šis augimas buvo nulemtas padidėjusios „Orlen Lietuva“ produkcijos srauto geografinio pasikeitimo.
Galbūt džiugiau galima žiūrėti į eksporto augimo srautus į Turkiją (44 mln. eurų, geležis, javai, chemijos pramonės produktai), Šveicariją (33 mln. eurų, mediena ir jos dirbiniai), Norvegiją (30 mln. eurų, baldai ir plastikai).
SEB ekonomistai, skaičiuodami 2015 m. eksporto perspektyvų indeksą, prognozuoja eksporto augimą į JAV 25,1 proc., Kiniją – 9,1 proc., Lenkiją – 8,5 proc., Latviją – 3,5 proc., Estiją – 3,1 proc., Vokietiją – 2,1 proc.
ECB kiekybinis skatinimas Lietuvos gali ir nepaliesti
Kol Europa su nekantrumu laukia Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio skatinimo rezultatų, Lietuvai G. Nausėda siūlo per daug nesitikėti.
Pasak jo, ECB politika automatiškai pinigų į realųjį Lietuvos ekonomikos sektorių „nepripūs“. Ekonomistas vardijo šios tendencijos priežastis. Pirmiausia, G. Nausėdos teigimu, ši programa yra labiausiai orientuota į problemines euro zonos valstybes, kurios patiria skolos aptarnavimo sunkumų.
Taip pat nėra garantijos, kad papildomos lėšos „neužstrigs“ pusiaukelėje ir pasieks realųjį ekonomikos sektorių.
Be to, ekonomistas primena, kad skandinaviškam kapitalui priklausantys Lietuvos bankai ir taip turi didelį likvidumo lygį, todėl poreikio jį didinti neturi.
