aA
2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė Lietuvos ekonomiką užklupo ne itin gerai pasirengusią. 2004–2007 m. nekilnojamojo turto rinkoje formavosi kainų burbulas – jis ir lėmė hipertrofuotą statybos sektoriaus aktyvumą. Į šios rinkos dalies skatinimą orientuota bankų kreditavimo politika lėmė labai didelį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempą, tačiau prasidėjus krizei daug namų ūkių ir įmonių nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Valdas Kopūstas

Rinkimų ciklas tik dar labiau padidino ekonominės politikos procikliškumą (išlaidumą) – prieš pat 2008 m. parlamento rinkimus buvo priimtas populistinis sprendimas padidinti senatvės pensijas, po kelių mėnesių jį teko atšaukti ir apkarpyti socialines išmokas. Buvo prarasta ne tik brangaus laiko reformai įgyvendinti, bet ir investuotojų bei gyventojų pasitikėjimas socialinės apsaugos sistema.

Jau krizės išvakarėse valdžia ėmėsi tam tikrų žingsnių, kad atvėsintų nekilnojamojo turto rinką, pavyzdžiui, panaikino mokesčių paskatas įsigyjant naują būstą. Vis dėlto esminius ekonomikos stabilizavimo sprendimus jai teko priimti 2009–2010 metais. Buvo pakelti mokesčiai ir sumažintos viešosios išlaidas. Nors ši politika ir šiandien vertinama prieštaringai, ji padėjo sumažinti valstybės priklausomybę nuo paskolų ir sudaryti tvirtą makroekonominį pamatą šalies verslo plėtrai.

Pasibaigus krizei, BVP kilimą iš pradžių garantavo daugiausia eksporto sektorius. Nemažos viltys išjudinti statybos ir nekilnojamojo turto verslą buvo dedamos į masinį daugiabučių namų renovavimą, tačiau dėl koncepcinių trūkumų jis neatliko savo vaidmens ir šios programos įgyvendinimą teko atidėti keleriems metams. Aukštas nedarbo lygis lėmė realaus darbo užmokesčio mažėjimą, o tai ribojo perkamąją galią vidaus rinkoje.

Stringant vidaus rinkos atsigavimui, į eksportą orientuotos įmonės pademonstravo nepaprastus gebėjimus ir tikrąją šalies verslo jėgą. Daugelis jų sugebėjo didinti pardavimo rinkos dalį sąstingio apimtose Vakarų Europos šalyse, o eksportas į kylančią Rusijos rinką kelerius metus iš eilės augo po keliasdešimt procentų per metus. To nebūtų pavykę padaryti be radikalių gamybos ir darbo organizavimo pertvarkų, kurios garantavo verslo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

2013 m. pirmą pusmetį pasiektas santykinis eksporto ir vidaus rinkos balansas, kuriant šalies BVP. Viena vertus, euro zonos nuosmukis ir Rusijos ekonomikos problemos lėmė natūralų Lietuvos eksporto augimo lėtėjimą. Kita vertus, šalies viduje sustiprėjo užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio kilimo tendencijos.

Žvelgiant į artimiausios ateities Lietuvos ekonomikos perspektyvą, lemtingas tampa investicijų proveržio klausimas. 2012 m. ir 2013 m. pradžioje verslo investicijų procesas beveik sustojo, bendrovės laukė naujų optimistinių rinkos signalų.

Akivaizdu, kad tęsti tokią lūkuriavimo politiką nebėra prasmės. Pirma, gamybos pajėgumai jau naudojami beveik tokiu pačiu intensyvumu kaip prieš krizę. Antra, bręsta investicijų į technologinį atnaujinimą poreikis. Kelerius metus iš eilės šalies įmonės garantavo savo konkurencingumą, mažindamos gamybos sąnaudas, tačiau, žvelgiant į ateitį, šis verslo plėtros modelis tampa neperspektyvus. Būtina investuoti į naujus įrenginius bei technologijas ir taip mažinti sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos verslas neišsivers be užsienio investicijų, nes jos ne tik suteikia finansinę paspirtį, bet dažniausiai atneša ir neįkainojamą praktinę patirtį.

Valdžios priedermė esant tokiai situacijai – garantuoti verslo sąlygas, kurios viliotų ne investicijų plaštakes, tai yra simbolinio dydžio kapitalą investuojančias bendroves, siekiančias pasinaudoti specialiai joms suteiktomis privilegijomis, o ilgalaikius plėtros planus puoselėjančias šalies ir užsienio bendroves. Šiame kontekste potencialūs investuotojai turėtų stebėti politikų veiksmus darbo rinkos ir mokesčių srityje (pirmiausia tiesioginių mokesčių – gyventojų pajamų ir įmonių pelno – pokyčius).

Euro įvedimas 2015 m. yra ne tik būdas dar labiau padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą, bet ir galimybė pasitikrinti, kaip nuosekliai gebame siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, Mastrichto konvergencijos kriterijų laikymasis yra savaiminė vertybė, atspindinti tvirtą šalies makroekonominę sveikatą. Svarbu, kad jų vykdymas nebūtų proginis, tai yra kad įvedus eurą jie nebūtų nublokšti į šoną kaip nereikalingas suvaržymas.

G. Nausėda. Lietuvos ekonomika: krizės pamokos išmoktos
© .
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Biotechpharma“ pradeda antikūnų gamybą kovai su koronavirusu

„Northway“ įmonių grupei priklausanti biofarmacinių produktų vystymo paslaugas tiekianti...

Ryškėja Kauno Silicio slėnio kontūrai (5)

Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje S. Dariaus ir S....

„Daimler“ dėl „dyzelgeito“ skandalo JAV sumokės 2,2 mlrd. dolerių baudų ir kompensacijų (3)

Vokietijos autopramonės milžinė „ Daimler “ pasiekė susitarimus dėl 2,2 mlrd. dolerių (apie...

SAM įspėja dėl tinklinių kaukių: tokias dėvintiems gresia bauda nuo 500 eurų (212)

Feisbuke plintant skelbimams apie parduodamas skylėtas kaukes iš tinklelių ar kitų medžiagų...

Mačiulis kritikuoja valstybės dalijamas išmokas: taškome pinigus į kairę ir dešinę įspėja dėl ekonomikos perkaitimo (189)

Vėl daugėjant sergančių koronavirusu skaičiui, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia,...

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2020: popkultūros sąrašuose garsieji influenceriai įtaka pasigirti negali

Naujienų portalas „Delfi“, kaip ir kasmet, skelbia naujausius šalies pramogų pasaulio...

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: nepaklūstantiems išrašys baudas (147)

Kai kurių daugiabučių gyventojų laukia nemaži pokyčiai. Jie turės pamiršti butuose esančius...

Iš izoliatoriaus Minske paleidinėjami žmonės pasakoja apie žiaurų smurtą, dalį jų išsiveža greitosios (28)

Iš Minsko izoliatoriaus, esančio Okrestino gatvėje, pradėti paleidinėti per protestus...

Rusijos COVID-19 vakcinai – PSO verdiktas (161)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje šią savaitę...

Istorinis Valančiūno vakaras: surinkęs trigubą dublį išgelbėjo „Grizzlies“ sezoną (79)

Vienas geriausių karjeros rungtynių sužaidęs Jonas Valančiūnas užfiksavo savo pirmąjį...

Populiarus pasaulyje testas nustato, koks darbas žmogui tinka labiausiai: išbandykite ir jūs (4)

Į klausimą, kodėl dirba tai, ką dirba, žmonės paprastai atsako, kad jie visuomet domėjosi ta...

Gydytojas Morozovas atsakė į visus klausimus apie relfiuksą – sau padėti galite ne tik vaistais (24)

Kas penktas mūsų jaučia tą simptomą bent kartą per savaitę, o vienas iš penkiolikos –...

Adam Tooze

Štai jums ir Naujoji Europa – jei tik pavyks ją išsaugoti (5)

Europai pavyko žengti didžiulį žingsnį – tačiau ji vis dar gali suklupti.

Lillardas ant savo pečių išnešė „Trail Blazers“ iš kryžminės ugnies lauko Vakaruose

NBA „burbule“ Orlande lygių neturintis gynėjas Damianas Lillardas nulėmė galutinę Vakarų...

Jei rasite raidę F, vadinasi, esate pavydėtinai pastabūs (68)

Šis galvosūkis – dėmesingumo, pastabumo ir atkaklumo patikrinimas.

|Maža didelių žinių kaina