2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė Lietuvos ekonomiką užklupo ne itin gerai pasirengusią. 2004–2007 m. nekilnojamojo turto rinkoje formavosi kainų burbulas – jis ir lėmė hipertrofuotą statybos sektoriaus aktyvumą. Į šios rinkos dalies skatinimą orientuota bankų kreditavimo politika lėmė labai didelį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempą, tačiau prasidėjus krizei daug namų ūkių ir įmonių nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Valdas Kopūstas

Rinkimų ciklas tik dar labiau padidino ekonominės politikos procikliškumą (išlaidumą) – prieš pat 2008 m. parlamento rinkimus buvo priimtas populistinis sprendimas padidinti senatvės pensijas, po kelių mėnesių jį teko atšaukti ir apkarpyti socialines išmokas. Buvo prarasta ne tik brangaus laiko reformai įgyvendinti, bet ir investuotojų bei gyventojų pasitikėjimas socialinės apsaugos sistema.

Jau krizės išvakarėse valdžia ėmėsi tam tikrų žingsnių, kad atvėsintų nekilnojamojo turto rinką, pavyzdžiui, panaikino mokesčių paskatas įsigyjant naują būstą. Vis dėlto esminius ekonomikos stabilizavimo sprendimus jai teko priimti 2009–2010 metais. Buvo pakelti mokesčiai ir sumažintos viešosios išlaidas. Nors ši politika ir šiandien vertinama prieštaringai, ji padėjo sumažinti valstybės priklausomybę nuo paskolų ir sudaryti tvirtą makroekonominį pamatą šalies verslo plėtrai.

Pasibaigus krizei, BVP kilimą iš pradžių garantavo daugiausia eksporto sektorius. Nemažos viltys išjudinti statybos ir nekilnojamojo turto verslą buvo dedamos į masinį daugiabučių namų renovavimą, tačiau dėl koncepcinių trūkumų jis neatliko savo vaidmens ir šios programos įgyvendinimą teko atidėti keleriems metams. Aukštas nedarbo lygis lėmė realaus darbo užmokesčio mažėjimą, o tai ribojo perkamąją galią vidaus rinkoje.

Stringant vidaus rinkos atsigavimui, į eksportą orientuotos įmonės pademonstravo nepaprastus gebėjimus ir tikrąją šalies verslo jėgą. Daugelis jų sugebėjo didinti pardavimo rinkos dalį sąstingio apimtose Vakarų Europos šalyse, o eksportas į kylančią Rusijos rinką kelerius metus iš eilės augo po keliasdešimt procentų per metus. To nebūtų pavykę padaryti be radikalių gamybos ir darbo organizavimo pertvarkų, kurios garantavo verslo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

2013 m. pirmą pusmetį pasiektas santykinis eksporto ir vidaus rinkos balansas, kuriant šalies BVP. Viena vertus, euro zonos nuosmukis ir Rusijos ekonomikos problemos lėmė natūralų Lietuvos eksporto augimo lėtėjimą. Kita vertus, šalies viduje sustiprėjo užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio kilimo tendencijos.

Žvelgiant į artimiausios ateities Lietuvos ekonomikos perspektyvą, lemtingas tampa investicijų proveržio klausimas. 2012 m. ir 2013 m. pradžioje verslo investicijų procesas beveik sustojo, bendrovės laukė naujų optimistinių rinkos signalų.

Akivaizdu, kad tęsti tokią lūkuriavimo politiką nebėra prasmės. Pirma, gamybos pajėgumai jau naudojami beveik tokiu pačiu intensyvumu kaip prieš krizę. Antra, bręsta investicijų į technologinį atnaujinimą poreikis. Kelerius metus iš eilės šalies įmonės garantavo savo konkurencingumą, mažindamos gamybos sąnaudas, tačiau, žvelgiant į ateitį, šis verslo plėtros modelis tampa neperspektyvus. Būtina investuoti į naujus įrenginius bei technologijas ir taip mažinti sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos verslas neišsivers be užsienio investicijų, nes jos ne tik suteikia finansinę paspirtį, bet dažniausiai atneša ir neįkainojamą praktinę patirtį.

Valdžios priedermė esant tokiai situacijai – garantuoti verslo sąlygas, kurios viliotų ne investicijų plaštakes, tai yra simbolinio dydžio kapitalą investuojančias bendroves, siekiančias pasinaudoti specialiai joms suteiktomis privilegijomis, o ilgalaikius plėtros planus puoselėjančias šalies ir užsienio bendroves. Šiame kontekste potencialūs investuotojai turėtų stebėti politikų veiksmus darbo rinkos ir mokesčių srityje (pirmiausia tiesioginių mokesčių – gyventojų pajamų ir įmonių pelno – pokyčius).

Euro įvedimas 2015 m. yra ne tik būdas dar labiau padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą, bet ir galimybė pasitikrinti, kaip nuosekliai gebame siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, Mastrichto konvergencijos kriterijų laikymasis yra savaiminė vertybė, atspindinti tvirtą šalies makroekonominę sveikatą. Svarbu, kad jų vykdymas nebūtų proginis, tai yra kad įvedus eurą jie nebūtų nublokšti į šoną kaip nereikalingas suvaržymas.

G. Nausėda. Lietuvos ekonomika: krizės pamokos išmoktos
© .
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tikrina prekiaujančius alkoholiu: jau pričiupo prasižengusių papildyta (43)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų (9)

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus...

„Coca-Cola“ kelia ambicingus perdirbimo tikslus (1)

Jungtinių Valstijų gėrimų pramonės milžinė „ Coca-Cola “ pradeda kampaniją, kuria...

Susipliekė dėl lengvesnio užsieniečių įdarbinimo (232)

Ką daryti, kad kai kurių specialybių darbuotojų Lietuvoje netruktų – didinti atlyginimus ir...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (671)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Top naujienos

Pagalbos viešai paprašyti išdrįso pirmą kartą: trūksta tiek nedaug, kad gyvenimas pasikeistų (44)

Nataša niekada nesvajojo apie didelę šeimą, tačiau šiuo metu mama ją šaukia net septyni vaikai.

„Coca-Cola“ Europai pristatė naują gėrimą, tačiau Lietuvoje gėrimo sudėtis bus kitokia (53)

Šią savaitę Ciuriche, Šveicarijoje bendrovė „ The Coca-Cola Company “ pristatė naują...

Mia iškrito iš atrankų į „Euroviziją“ (304)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (87)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Į prekybos centrą „Mandarinas“ sulėkė gausybė pareigūnų (39)

Šeštadienio vakarą Vilniuje esančiame prekybos centre „ Mandarinas “ įsikūrusioje...

Orai: teks prisiminti, ką reiškia tikras šaltis (1)

Ateinančios naktys bus itin žvarbios, kitos savaitės pradžioje gali atšalti ir iki 16 laipsnių...

Kad nevaikiški žaisliukai gerai tarnautų (5)

Jūsų mėgstamas sekso žaisliukas ką tik padėjo jums pabuvoti devintame danguje – o kas toliau?...

Geriausi visų laikų maisto ruošimo patarimai: mažos gudrybės padės išsaugoti ir ryškias produktų spalvas (2)

Ar norėtumėte savo virtuvėje jaustis tikru profesionalu, laisvai žongliruoti įvairiausiais...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (175)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (163)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...