aA
Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, kitaip socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos, o ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune ir galbūt Klaipėdoje. Taip antradienio DELFI TV konferencijoje teigė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.

Jis pristatė SEB banko analitikų sudarytą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, kurioje pateikiama Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozė, emigracijos ir regionų politika bei kiti svarbiausi pasaulio ekonomikos pokyčiai.

Padėtų progresiniai mokesčiai

Žmonių grupių pagal uždirbamas pajamas grafikas atskleidė, kad Lietuvoje beveik pusė dirbančiųjų uždirba 400–700 eurų. Nors G. Nausėda pabrėžė, kad mažiausių pajamų grupė sumažėjo net 62 tūkst., grafikas rodo akivaizdžius faktus – vyrauja dvi Lietuvos.

„Taip, ir tos dvi Lietuvos atsiskirs dar labiau viena nuo kitos, jeigu mes viską paliksime savieigai. Dabar tai yra absoliučiai neišvengiama. Jeigu nieko nedarysime, po 2–3 metų išvis nieko nereikės daryti, nes ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune, gal Klaipėdoje, todėl aktyvios regioninės politikos reikia dabar“, – sakė jis.

Atlyginimai mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje galėtų padidėti dėl progresinių mokesčių įvedimo.

G. Nausėda lietuvišką progresinių mokesčių modelį įsivaizduoja taip: progresinio mokesčio tarifas galėtų būti sumažintas tiems, kurie uždirba iki 2500–3000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o paliktas tokio pat lygio kaip dabar arba net šiek tiek padidintas tarifas galėtų būti uždirbantiesiems daugiau nei 3000 eurų prieš mokesčius.

„Taip, aš nebuvau visą laiką progresinių mokesčių šalininkas, tačiau šiuo metu matau labai mažai kitų svertų, kaip galima būtų pereiti nuo kalbų, kad socialinė atskirtis didėja ir nieko nedarant ji tik didės, prie darbų. Jeigu būtų sujungimas, jis sukurtų didesnę masę ir tokiu atveju būtų daugiau erdvės šitam diferencijavimui (mokesčio – DELFI)“, – sakė jis.

Tačiau konkrečius skaičius vardyti sunku, nes nėra aišku, koks bus gyventojų pajamų mokestis, jei bus sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos „Sodros“ įmokos. Pasak ekonomisto, jeigu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas liktų 15 proc., tai uždirbantieji mažiau galėtų mokėti 10 proc. GPM, o nuo didesnių pajamų būtų skaičiuojamas dabartinis 15 proc. GPM. Jeigu būtų sujungtos „Sodros“ įmokos ir prie GPM būtų prijungti 6 proc. sveikatos draudimo, tai nuo mažesnių pajamų būtų galima skaičiuoti 16 proc., o nuo didesnių – 21 proc. GPM.

Apskritai jis teigė nežinantis, ar pats mokesčių sujungimas yra tikrai vertingas ir ar paskatins užsibrėžtą tikslą – sumažinti šešėlinę ekonomiką.

Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Neva būtų labiau suinteresuotų, kad tie mokesčiai nebūtų slepiami. Bet išmokos nuo to nesikeičia, neto atlyginimas nesikeičia, jo darbdaviui irgi niekas nesikeičia. Tačiau neapgaudinėkime savęs: algalapyje darbuotojas mato, kiek jis dabar gauna, mato, kiek apmoka darbdavys. Tai, kad jis algalapyje pamatys kitokį skaičių, vargu ar taip suklaidins, kad pasakytų: o, dabar turiu už save pastovėti, pakovoti.

Jeigu darbuotojas patikėtų, kad štai šiandien, kiek jis sumoka į „Sodrą“, tikrai lems nemažą pensijų skirtumą ir jis tikrai turės daugiau pajamų senatvėje, tada atsirastų motyvacija. Bet tai vargu ar susiję su mokesčių sujungimu“, – svarstė ekonomistas.

Vien NPD kėlimas nepadės

Paklaustas, ar mažiausiai dirbančiųjų pajamas padėtų padidinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas ir ar tai atneštų naudos, G. Nausėda teigė, kad tuomet atsirastų daugiau erdvės, tačiau neišspręstų problemos:

„Vis dėlto nesame iki galo nuoširdūs vieni kitų atžvilgiu. NPD ilgus metus buvo traktuojamas kaip progresinių mokesčių tarifų idėjos savotiškas pakaitalas, kai susikaupdavo garas katile, visi kalbėdavo apie tai, kad mokesčių skirstymas yra netolygus, tuomet būdavo išmetama kaip panacėja NPD kėlimas.

Progresinių mokesčių tarifai galėtų pasiekti tą patį tikslą ir sustabžius NPD kėlimą, sakykime, užfiksavus jį ar padidinus, tarkime, iki 380 eurų. Ir jeigu matome, kad nebepasiekiame to efekto vien tik keldami NPD, galime diskutuoti, kad sumažiname GPM tarifą mažesnes pajamas gaunantiesiems.“

Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Nuo „Dviejų Lietuvų“ reiškinio valstybę galėtų apsaugoti kitų ekonomikos centrų stiprinimas, jų iškėlimas.

G. Nausėda teigė, kad Lietuvoje galėtų būti bent 10–12 tokių ekonomikos centrų, parinktų pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, ar turi profesinio rengimo mokyklą, kokio profilio specialistai yra rengiami.

„Jeigu pažiūrėtume į Lietuvą, turime egzistuojančius LEZ'us (laisvąsias ekonomines zonas – DELFI), jų yra 10–12, bet toli gražu ne visi veikia vienodai efektyviai. Pavyzdžiui, yra Kauno LEZ'AS, bet yra Panevėžio LEZ'as, kur ekonominio gyvenimo kur kas mažiau. Turime Tauragės pramonės parką, pritraukiantį užsienio investuotojus, numatyta jį plėsti, bet yra tokie prekybos parkai kaip Ramygalos, jie praktiškai žemės ūkio paskirčiai naudojami, ten karvės ganosi, o ne investuotojai ateina.

Tai yra problema. Turi būti kryptinga informacinė politika, kuo išsiskiria regionas, puoselėjama elektros, transporto infrastruktūra, palanki mokestinė politika. Šiuo metu LEZ'uose vis dar negalima įsigyti žemės. Tai labai aiški ir konkreti kliūtis, trukdanti investuoti į regionus“, – sakė jis.

Vis dėlto, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, reikia kalbėti pirmiausia apie socialinius santykius, jų puoselėjimą.

„Mes kalbame apie Darbo kodeksą, socialinį modelį, suteikiantį daugiau lankstumo, bet kartu pasisakau už didesnę profsąjungų teisę atstovauti jų interesams. Profsąjunga dabar neturi jokių galimybių organizuoti streiko arba yra tiek išankstinių sąlygų, kad teoriškai gali, bet praktiškai neįmanoma. Jei profsąjunga neturi svertų, samdomam darbuotojui nėra motyvo sumokėti nario mokesčio profsąjungai, nes žino, kad ji negalės apginti“, – teigė jis.

Minimali alga privalo didėti

G. Nausėda DELFI konferencijoje taip pat tvirtino, kad minimali alga turėtų būti toliau didinama, nors vien 2016 m. ji buvo keliama net 2 kartus.

„Ji turi augti, nes auga vidutinis darbo užmokestis. Daryti pauzių mes negalime. Dėl riboto profsąjungų svorio minimali alga, kaip instrumentas, reikalingas Lietuvai, ir tikrai negalime sakyti, kad minimalios algos nereguliuokime“, – pabrėžė.

Jis pridūrė, kad vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, tačiau ne taip sparčiai, kaip praėjusiais metais. Tokį užmokesčio augimo paspartėjimą lėmė ir euro įvedimas.

Visgi infliacija prognozuojama netgi 5 kartus didesnė nei 2016 metais, vadinasi, dalį augančio atlyginimo gali „suvalgyti“ kylančios kainos.

„Reikia pripažinti (gal labai gąsdinančiai skamba) – praėjusiais metais vidutinė infliacija buvo tik 0,7, o šiandien padidinome iki 3,3 prognozę. Tam yra trys priežastys: pasaulinės naftos kainos bus 15-20 proc. didesnės nei 2016 m., sparčiai didėja darbo užmokestis, trečia priežastis – valdžios sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio akcizo didinimas, manome, 1 proc. punktu infliaciją padidins“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dėl Kinijos veiksmų „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ atleis penktadalį darbuotojų (1)

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38...

Seimas po pateikimo pritarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos lengvinimui

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimo...

Šimkus: kovą nustatytos rizikos Lietuvos ekonomikai pasitvirtina infliacija lėtės antroje metų pusėje (2)

Rusijos agresija Ukrainoje daro neabejotiną poveikį Lietuvos ekonomikai, kurios augimas šiemet...

Šimonytė: NPD prilyginimas MMA šiuo metu kainuotų apie 300 mln. eurų (1)

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina siūlymus neapmokestinamą pajamų dydį ( NPD )...

Bankrutuojanti „Nileksa“ atleis visus darbuotojus

Bankrutuojanti drabužių siuvimo įmonė numatė atleisti visus 27 darbuotojus. Apie tai ji pranešė...

Top naujienos

Įvertino „Lietuvos Šeimų sąjūdžio“ politines galimybes: jų pabaiga jau aiški (2)

Sekmadienį Kauno rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje įvyko „ Didysis šeimos gynimo maršas...

Pasitraukusiam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui – nepamiršta 19,3 tūkst. eurų premija (2)

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba buvusiam vadovui Mantui Bartuškai nusprendė išmokėti 19,3...

Italų dienraštis: Putinui naktį atlikta operacija (18)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atlikta operacija,...

Iš Lukašenkos režimo – neviešas laiškas Europos diplomatams: bando iš agresoriaus tapti taikdariu (4)

Kuo paaiškinti nuolatos kintančią Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos retoriką,...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore (9)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Transliacija / Iš esmės: ar Putino liga lems karo baigtį?

Vakarų spauda cituoja artimą Putinui oligarchą, kuris teigia, kad Rusijos vadovas rimtai serga...

Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios viešumoje užfiksuotas su žmona

Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Žiniasklaida: pranešama, kad Putino meiluže vadinama Alina Kabajeva laukiasi kūdikio (3)

Pranešama, kad Vladimiro Putino meilužė, buvusi gimnastė Alina Kabajeva vėl laukiasi kūdikio,...

Namas, kuris kainuoja beveik 2 milijardus eurų: išskirtiniai sprendimai ir kvapą gniaužanti prabanga (8)

Prabangus ir brangus namas kiekvienam asocijuojasi su skirtingomis savybėmis. Vieniems jis turi...

Mėgstate gerti kavą su pienu? Dietistė įspėjo, kam toks malonumas gali prastai baigtis

Kava – bene labiausiai pasaulyje paplitęs gėrimas, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo ryto....