aA
Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, kitaip socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos, o ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune ir galbūt Klaipėdoje. Taip antradienio DELFI TV konferencijoje teigė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.

Jis pristatė SEB banko analitikų sudarytą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, kurioje pateikiama Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozė, emigracijos ir regionų politika bei kiti svarbiausi pasaulio ekonomikos pokyčiai.

Padėtų progresiniai mokesčiai

Žmonių grupių pagal uždirbamas pajamas grafikas atskleidė, kad Lietuvoje beveik pusė dirbančiųjų uždirba 400–700 eurų. Nors G. Nausėda pabrėžė, kad mažiausių pajamų grupė sumažėjo net 62 tūkst., grafikas rodo akivaizdžius faktus – vyrauja dvi Lietuvos.

„Taip, ir tos dvi Lietuvos atsiskirs dar labiau viena nuo kitos, jeigu mes viską paliksime savieigai. Dabar tai yra absoliučiai neišvengiama. Jeigu nieko nedarysime, po 2–3 metų išvis nieko nereikės daryti, nes ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune, gal Klaipėdoje, todėl aktyvios regioninės politikos reikia dabar“, – sakė jis.

Atlyginimai mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje galėtų padidėti dėl progresinių mokesčių įvedimo.

G. Nausėda lietuvišką progresinių mokesčių modelį įsivaizduoja taip: progresinio mokesčio tarifas galėtų būti sumažintas tiems, kurie uždirba iki 2500–3000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o paliktas tokio pat lygio kaip dabar arba net šiek tiek padidintas tarifas galėtų būti uždirbantiesiems daugiau nei 3000 eurų prieš mokesčius.

„Taip, aš nebuvau visą laiką progresinių mokesčių šalininkas, tačiau šiuo metu matau labai mažai kitų svertų, kaip galima būtų pereiti nuo kalbų, kad socialinė atskirtis didėja ir nieko nedarant ji tik didės, prie darbų. Jeigu būtų sujungimas, jis sukurtų didesnę masę ir tokiu atveju būtų daugiau erdvės šitam diferencijavimui (mokesčio – DELFI)“, – sakė jis.

Tačiau konkrečius skaičius vardyti sunku, nes nėra aišku, koks bus gyventojų pajamų mokestis, jei bus sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos „Sodros“ įmokos. Pasak ekonomisto, jeigu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas liktų 15 proc., tai uždirbantieji mažiau galėtų mokėti 10 proc. GPM, o nuo didesnių pajamų būtų skaičiuojamas dabartinis 15 proc. GPM. Jeigu būtų sujungtos „Sodros“ įmokos ir prie GPM būtų prijungti 6 proc. sveikatos draudimo, tai nuo mažesnių pajamų būtų galima skaičiuoti 16 proc., o nuo didesnių – 21 proc. GPM.

Apskritai jis teigė nežinantis, ar pats mokesčių sujungimas yra tikrai vertingas ir ar paskatins užsibrėžtą tikslą – sumažinti šešėlinę ekonomiką.

Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Neva būtų labiau suinteresuotų, kad tie mokesčiai nebūtų slepiami. Bet išmokos nuo to nesikeičia, neto atlyginimas nesikeičia, jo darbdaviui irgi niekas nesikeičia. Tačiau neapgaudinėkime savęs: algalapyje darbuotojas mato, kiek jis dabar gauna, mato, kiek apmoka darbdavys. Tai, kad jis algalapyje pamatys kitokį skaičių, vargu ar taip suklaidins, kad pasakytų: o, dabar turiu už save pastovėti, pakovoti.

Jeigu darbuotojas patikėtų, kad štai šiandien, kiek jis sumoka į „Sodrą“, tikrai lems nemažą pensijų skirtumą ir jis tikrai turės daugiau pajamų senatvėje, tada atsirastų motyvacija. Bet tai vargu ar susiję su mokesčių sujungimu“, – svarstė ekonomistas.

Vien NPD kėlimas nepadės

Paklaustas, ar mažiausiai dirbančiųjų pajamas padėtų padidinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas ir ar tai atneštų naudos, G. Nausėda teigė, kad tuomet atsirastų daugiau erdvės, tačiau neišspręstų problemos:

„Vis dėlto nesame iki galo nuoširdūs vieni kitų atžvilgiu. NPD ilgus metus buvo traktuojamas kaip progresinių mokesčių tarifų idėjos savotiškas pakaitalas, kai susikaupdavo garas katile, visi kalbėdavo apie tai, kad mokesčių skirstymas yra netolygus, tuomet būdavo išmetama kaip panacėja NPD kėlimas.

Progresinių mokesčių tarifai galėtų pasiekti tą patį tikslą ir sustabžius NPD kėlimą, sakykime, užfiksavus jį ar padidinus, tarkime, iki 380 eurų. Ir jeigu matome, kad nebepasiekiame to efekto vien tik keldami NPD, galime diskutuoti, kad sumažiname GPM tarifą mažesnes pajamas gaunantiesiems.“

Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Gitanas Nausėda ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Nuo „Dviejų Lietuvų“ reiškinio valstybę galėtų apsaugoti kitų ekonomikos centrų stiprinimas, jų iškėlimas.

G. Nausėda teigė, kad Lietuvoje galėtų būti bent 10–12 tokių ekonomikos centrų, parinktų pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, ar turi profesinio rengimo mokyklą, kokio profilio specialistai yra rengiami.

„Jeigu pažiūrėtume į Lietuvą, turime egzistuojančius LEZ'us (laisvąsias ekonomines zonas – DELFI), jų yra 10–12, bet toli gražu ne visi veikia vienodai efektyviai. Pavyzdžiui, yra Kauno LEZ'AS, bet yra Panevėžio LEZ'as, kur ekonominio gyvenimo kur kas mažiau. Turime Tauragės pramonės parką, pritraukiantį užsienio investuotojus, numatyta jį plėsti, bet yra tokie prekybos parkai kaip Ramygalos, jie praktiškai žemės ūkio paskirčiai naudojami, ten karvės ganosi, o ne investuotojai ateina.

Tai yra problema. Turi būti kryptinga informacinė politika, kuo išsiskiria regionas, puoselėjama elektros, transporto infrastruktūra, palanki mokestinė politika. Šiuo metu LEZ'uose vis dar negalima įsigyti žemės. Tai labai aiški ir konkreti kliūtis, trukdanti investuoti į regionus“, – sakė jis.

Vis dėlto, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, reikia kalbėti pirmiausia apie socialinius santykius, jų puoselėjimą.

„Mes kalbame apie Darbo kodeksą, socialinį modelį, suteikiantį daugiau lankstumo, bet kartu pasisakau už didesnę profsąjungų teisę atstovauti jų interesams. Profsąjunga dabar neturi jokių galimybių organizuoti streiko arba yra tiek išankstinių sąlygų, kad teoriškai gali, bet praktiškai neįmanoma. Jei profsąjunga neturi svertų, samdomam darbuotojui nėra motyvo sumokėti nario mokesčio profsąjungai, nes žino, kad ji negalės apginti“, – teigė jis.

Minimali alga privalo didėti

G. Nausėda DELFI konferencijoje taip pat tvirtino, kad minimali alga turėtų būti toliau didinama, nors vien 2016 m. ji buvo keliama net 2 kartus.

„Ji turi augti, nes auga vidutinis darbo užmokestis. Daryti pauzių mes negalime. Dėl riboto profsąjungų svorio minimali alga, kaip instrumentas, reikalingas Lietuvai, ir tikrai negalime sakyti, kad minimalios algos nereguliuokime“, – pabrėžė.

Jis pridūrė, kad vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, tačiau ne taip sparčiai, kaip praėjusiais metais. Tokį užmokesčio augimo paspartėjimą lėmė ir euro įvedimas.

Visgi infliacija prognozuojama netgi 5 kartus didesnė nei 2016 metais, vadinasi, dalį augančio atlyginimo gali „suvalgyti“ kylančios kainos.

„Reikia pripažinti (gal labai gąsdinančiai skamba) – praėjusiais metais vidutinė infliacija buvo tik 0,7, o šiandien padidinome iki 3,3 prognozę. Tam yra trys priežastys: pasaulinės naftos kainos bus 15-20 proc. didesnės nei 2016 m., sparčiai didėja darbo užmokestis, trečia priežastis – valdžios sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio akcizo didinimas, manome, 1 proc. punktu infliaciją padidins“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasaulio talentų reitinge Lietuva krenta antrus metus iš eilės (1)

IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš...

Gintaro gavyba Kaliningrado srityje pasiekė iki šiol neregėtas apimtis (7)

Kaliningrado gintaro kombinatas , vienintelis regione šį mineralą kasantis pramoniniu būdu,...

Teismui perduota taksi įmonės „Dallis“ sukčiavimo byla: kaltinamas neapskaitęs 1,7 mln. eurų pajamų

Teismui perduota vienos didžiausių Vilniaus taksi ir pavėžėjimo paslaugą „Etransport“...

Maža Visata, telpanti po laikrodžio korpusu: rusų laikrodininkas kuria ekskliuzyvinius chronometrus (2)

Rusas laikrodininkas kuria ekskliuzyvinius chronometrus, kurie kainuoja iki 40 tūkst. eurų. Jis...

SEB banko klientai pinigų nemokamai galės pasiimti iš viso pasaulio bankomatų (13)

SEB bankas paslaugų planais besinaudojantiems privatiems klientams pasiūlys papildomą naudą, -...

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (228)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (85)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (3)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...

Kremliaus kritikas apie Interpolo farsą: jau surengė spaudos konferenciją ir aiškina, kaip mane persekios bet kur pasaulyje (1)

Rusijos prokurorams pirmadienį paskelbus naujų baudžiamųjų kaltinimų JAV gimusiam Kremliaus...

Naujausias tyrimas: kada organizmas sudegina daugiausiai kalorijų net nieko nedarant (7)

Organizmo vidinis laikrodis diktuoja biologinį paros ritmą. Jis „pasako“ organizmui, kada šis...

Ištrauka iš neskelbto interviu su Nekrošiumi: kas yra laimė? (1)

INIT TV praėjusią savaitę nufilmavo interviu su Eimuntu Nekrošiumi. Kol medžiaga rengiama...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei Petrauskienei (211)

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po...

Gerai įsidėmėkite šias vietas: čia įžengus gali tekti susimokėti baudą

Prieš keletą mėnesių kilus visuomenininkų ir gamtosaugininkų pasipriešinimui dėl kertamų bei...

Dantų breketai ir plokštelės gali būti kompensuojami: nurodė žingsnius, ką daryti

Pastaruoju metu ligonių kasos gauna daug klausimų dėl dantų breketų ir ortodontinių aparatų...

„Rytui“ – grėsmė prarasti savivaldybės privilegijas (4)

Vilniaus savivaldybė ruošiasi keisti tvarką, pagal kurią pastaraisiais metais buvo finansuojami...