DELFI skelbė, kad sumažintoms pensijoms kompensuoti šiais metais reikės beveik 89 mln. Lt, o premjero nuomone, tokią sumą pavyktų surinkti padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams iki 20 proc., kovojant su šešėline ekonomika bei geriau surenkant pajamas į biudžetą.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, jog akcizų didinimas yra mažiausia blogybė ieškant papildomų mokestinių pajamų.
„Kitur rankos – surištos: nei mes galime pernelyg gyventojų pajamų mokestį didinti, kadangi tai būtų skaudus smūgis konkurencingumui, negalime didinti ir pelno mokesčio, nes visi konkuruoja pelno mokesčio tarifais, likęs PVM lengvatų kiekis – minimalus, o kalbėti apie jo padidinimą dabartinėmis sąlygomis būtų labai pavojinga, nes tai smogtų visam vidaus rinkos atsigavimui“, - mano banko prezidento patarėjas.
Jis sako, jog didesni akcizai galėtų duoti papildomų pajamų, tačiau primena ir šešėlio grėsmę.
„Jeigu procesas bus valdomas ir mes pajėgsime kovoti su kontrabanda, didesni akcizai, be abejo, duos papildomų įplaukų. Nesiimu spręsti kiek, nes kol kas nežinome visos koncepcijos, kiek ir kokiam alkoholiui akcizai bus didinami. Bet dažnai atsitinka, kad palyginti su teoriniu biudžeto prieaugiu, realus rezultatas gali būti prastesnis. Ne paslaptis, kad visos akcizų įplaukos 2013 m. buvo kuklesnės nei planuota, - primena G. Nausėda. - Kalbant apie akcizo padidinimą, reikės įvertinti, kiek tai realiai papildys biudžeto įplaukas, o kiek išlėks per kaminą, nes bus persiorientuota į kontrabandą.“
Finansų ministerija yra suskaičiavusi, jog pernai už akcizus gauta mažiau pajamų nei tikėtasi. 2013 m. už visas akcizines prekes gauta 3,437 mlrd. litų - negauta 85 mln. litų planuotųjų pajamų. Metų planas siekė 3,523 mlrd. litų.
Valstybės kontrolė yra paskelbusi išvadą, kad 2014 metų PVM, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio prognozės yra atsargios arba tikėtinos, išskyrus akcizų prognozę, kuri, "atsižvelgiant į neigiamas šio mokesčio surinkimo tendencijas ir beveik nemažėjantį šešėlinės ekonomikos poveikį, yra optimistinė".
Ekonomistas kritikuoja ir tai, jog apie akcizų didinimą pradėta kalbėti šiemet, o ne pernai tvirtinant 2014 m. biudžetą.
Įvertino turto mokesčius
Paklaustas, ar turto mokesčiai galėtų būti alternatyva papildomoms pajamoms gauti, kuriuos Lietuvai ne kartą yra rekomendavęs Tarptautinis valiutos fondas, G. Nausėda jų galimybes vertina skeptiškai.
„Nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti savivaldybių mokestis, o automobilių mokestis gali būti traktuojamas įvairiai, tačiau aš nežinau, ar dabar kas nors ims kalbėti apie automobilio mokestį labai plačiu mastu, - sakė jis. - Galima būtų (automobilio mokestį – DELFI) svarstyti, tačiau galima nusilaužti galvą mėginant atsakyti į klausimą, ar automobilių mokestis bus taikomas kaip prabangos mokestis, ar kaip ekologinis mokestis.“
Anot G. Nausėdos, jei automobilių mokestis būtų įvestas prabangiems automobiliams, gautos pajamos būtų nedidelės, o jei siekiant ekologinių tikslų visam šalies automobilių parkui, tuomet nukentėtų mažas pajamas gaunantys gyventojai.
„Manau, joks politikas dabar nesiims šio sprendimo“, - apie automobilių mokestį sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje yra skaičiuojamas prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestis. DELFI primena, kad prabangaus NT apmokestinimas Lietuvoje įsigaliojo 2012 m. pabaigoje. 1 proc. mokesčio tarifas taikomas visos šeimos NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.
Suskaičiuota, kad iki šių metų pradžios daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų sumokėjo per 4 mln. Lt prabangaus NT mokesčio, nors planuota iš šio mokesčio surinkti apie 5 mln. Lt.
Makroekonominę situaciją vertina palankiai
Paprašytas įvertinti Lietuvos makroekonominę situaciją, G. Nausėda teigė, jog šiuo metu valstybės finansai atrodo neblogai ir nematyti indikatorių, kurie galėtų sukliudyti įgyvendinti keliamus tikslus, pavyzdžiui, 2015 m. įvesti eurą.
„Kol kas mes nematome jokių indikatorių, kad euro įvedimas galėtų nepavykti. Politinė reikalo potekste yra visiškai aiški, kadangi euro įvedimo įstatymas – jau Seime, o sutarimas tarp valdančiosios koalicijos partnerių yra pasiektas, - sakė jis. - Vienintelis rizikos šaltinis yra biudžeto deficitas, kuris gali pranokti 3 proc. BVP ribą, tačiau visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad visgi, tikėkimės, liksime apatinėje 3 proc. riboje.”
