Sostinėje vykstančioje žurnalo „Valstybė“ organizuotos Lietuvos ekonomikos konferencijos metu kalbėjęs ekonomistas kartu apžvelgė, kaip silpnėjantis euras ir pigusi nafta paveiks šalies ekonomiką.
Apibendrindamas Europos ekonominę situaciją G. Nausėda iliustravo, kad euro zonos ekonomika mėgina vytis JAV, tačiau vis dar tai daro švininėmis kojomis.
Ekonomistas vardijo, kodėl Europos Sąjungai po krizės nepavyko taip sparčiai atsigauti, kaip sugebėjo JAV. Pasak jo, tą lėmė Europos Sąjungoje griežčiau reguliuojama darbo rinka, Europos verslumas inovacijoms yra mažesnis nei JAV įmonių. Be to, ekonomikos atsigavimo laikotarpiu euras buvo pervertintas JAV dolerio atžvilgiu, todėl buvo stabdomas eksportas, kuris galėjo būti ekonomikos augimo knato uždegimu. Įtakos spartesniam JAV atsigavimui turėjo ir tai, kad JAV rinka yra uždaresnė, o Europoje galvos skausmą dar kėlė ir skolų krizė, buvo vykdoma lėta pinigų politikos reakcija ir nenuoseklumas.
Ateinančius metus įtaką euro kursui JAV dolerio atžvilgiui turės tai, kad JAV kiekybinis ekonomikos skatinimas leidžiant pinigus baigėsi, o Europoje tik prasideda.
„Pinigai, kurie parengti emituoti (ES), turėtų ateiti iki realiosios ekonomikos ir paskolų paklausa prognozuojama tikėtina imasi atsistatyti. Žinoma, negalėčiau to patvirtinti Lietuvos atveju, bet kalbame apie Europą, kurios situacija gali vėliau lemti ir Lietuvos situaciją“, - konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Europos kiekybinio skatinimo programa palūkanų normas ir toliau laikys žemumoje, tuo metu JAV palūkanos, ekonomisto manymu, pradės augti.
„Atsiras palūkanų normų riba ir tai turėtų didinti dolerio paklausą ir kursą euro atžvilgiu“, - tęsė ekspertas. G. Nausėda nemato priežasčių, kodėl doleris turėtų silpnėti euro atžvilgiu.
Lietuvos situacijos nenuvertina
Nors euro zonai dar nepavyksta pasivyti JAV ir nuotaikos Europoje nėra pačios geriausios, SEB banko atstovas mano, kad Lietuvos situacija atrodo pakankamai gera niūriame geopolitiniame kontekste. Nepaisant to, ekonomistams teko peržiūrėti šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.
G. Nausėda pabrėžė, kad pernai šalies BVP augimą nulėmė vidaus paklausos augimas, tačiau vidaus rinkos nuotaikos yra labai pažeidžiamos iš išorės ir priklauso nuo eksporto rezultatų.
Kalbėdamas apie euro silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu G. Nausėda priminė, kad silpnėjanti valiuta suteikia pranašumą eksportui, tačiau iš kitos pusės jis siūlo neužmiršti, kad esant silpnesniam eurui Lietuvos gamintojai turės lygiai taip pat konkuruoti su kitais Europos Sąjungos gamintojais. Esant silpnesniam eurui dolerio atžvilgiu, Lietuvai tampa patraukliau eksportuoti į JAV, Kiniją ar Artimuosius Rytus. Euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu taip pat gali branginti naftos produktus, žinant tai, kad pasaulinės naftos kainos krapštosi iš dugno.
Svarstydamas, ar šiais metais vartotojai vidaus rinkoje išliks tokie optimistiški, ekonomistas suabejojo: gyventojai vis dar pratinsis prie euro, išlieka galimybė, kad esant nedžiuginantiems šalies eksporto rezultatams, gyventojų nuotaikos suprastės. Be to, savo įtaką daro ir geopolitinė rizika.
G. Nausėda atsargiai vertino ir atlyginimų kėlimo perspektyvas šiais metais. Realus darbo užmokestis 2014 m. paskutinį ketvirtį augo 5,7 proc., palyginus su 2013 m.
Ekonomistas tiki, kad šiemet atlyginimai kils nuosaikingiau.
„Darbuotojai nebeturi infliacijos argumento. Galbūt tik šiek tiek deryboms atsiranda daugiau postūmio dėl euro, nes lengviau atlyginimai palyginami eurais su atlyginimais Vakarų Europoje“, - teigė ekspertas.
Pasak G. Nausėdos, liūdnoką aplinką Lietuvoje kelia ir tai, kad Estija ir Latvija labiau atsiplėšia minimalaus atlyginimo lenktynėse. Kol Lietuvoje minimalus užmokestis siekia vos 300 eurų per mėnesį, Latvija pakėlė jį iki 360 eurų, Estija – iki 390 eurų.
