FRS imantis ryžtingų veiksmų kovoje su infliacija, kuri yra pasiekusi aukščiausius per daugiau kaip keturis dešimtmečius lygius, ir kartu stengiantis nenuversti didžiausios pasaulio ekonomikos nuo augimo bėgių, bazinė palūkanų norma antrą kartą iš eilės buvo padidinta 75 baziniais punktais, o nuo metų pradžios ji buvo padidinta jau ketvirtą kartą.
Nors JAV centrinis bankas pripažino pastebėjęs ženklų, kad JAV ekonomikos augimas lėtėja, jis davė suprasti, jog planuoja toliau didinti skolinimosi kainas.
Prezidentas Joe Bidenas iš politikų sulaukia nemažai kritikos dėl kainų kilimo, kurį jis daugiausia aiškina Rusijos invazija į Ukrainą, kuri spartų maisto ir energijos kainų augimą išprovokavo visame pasaulyje.
J. Bidenas tvirtina, kad JAV ekonomika išvengs recesijos, ir, nors jo palaikymo reitingai krito, jis iki šiol palaikė FRS jos kovoje su infliacija.
FRS vadovas Jerome‘as Powellas ir kiti JAV centrinio banko aukšto rango pareigūnai yra aiškiai davę suprasti, jog yra linkę surizikuoti ir palūkanų normas didinti tol, kol atsiras aiškių įrodymų, jog infliacija vėl artėja prie tikslinio 2 proc. lygio.
Kitaip negu birželio mėnesio posėdyje, šįkart Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) pasiūlymą padidinti bazinę palūkanų normą iki 2,25–2,5 proc. palaikė vienbalsiai. Beje, dar metų pradžioje ši norma siekė nulį procentų.
„Naujausi išlaidų ir gamybos rodikliai suprastėjo“, – rašoma po posėdžio paskelbtame FOMC pranešime.
Tačiau „infliacija tebėra padidėjusi ir tai atspindi pasiūlos ir paklausos disbalansą, susijusį su pandemija, didesnėmis maisto ir energijos kainomis bei platesniu kainų spaudimu“, rašoma pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad, komiteto nuomone, „bus tinkama“ toliau didinti normą.
Ekonomistai sako, jog šis FRS pinigų politikos griežtinimo ciklas yra ryžtingiausias nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai JAV ekonomiką buvo ištikusi stagfliacija – darbo užmokesčio ir kainų spiralė, lydima augimo sąstingio.
JAV centriniam bankui tenka spręsti sudėtingą užduotį: kaip pažaboti infliaciją, kol ji pavojingai neįsitvirtino, neįstumiant didžiausios pasaulio ekonomikos į recesiją, kurios pasekmės būtų jaučiamos visame pasaulyje.
J. Powellas yra sakęs, kad JAV ekonomika turi tvirtus pamatus ir geba atlaikyti palūkanų normų didinimą, o trečiadienį paskelbtame pranešime FOMC nurodė, kad „darbo rinkoje pastaraisiais mėnesiais buvo kuriama daug darbo vietų, o nedarbo lygis tebėra žemas“.
Komitetas taip pat aiškiai davė suprasti, kad yra „tvirtai pasiryžęs grąžinti infliaciją į jos tikslinį 2 proc. lygį“, ir pasirengęs padaryti daugiau, jei tam tikslui iškiltų kokių grėsmių.
Recesijos rizika
JAV centrinio banko pinigų politikos formuotojai, regis, pripažino, jog kai kurių veiksnių jie negali kontroliuoti.
„Rusijos karas Ukrainoje kelia didžiulių sunkumų žmonėms ir ekonomikai. Dėl karo ir susijusių įvykių atsiranda papildomas infliaciją didinantis spaudimas, be to, šie veiksniai slopina ekonominį aktyvumą pasaulyje“, – rašoma FOMC pranešime.
Nors vartotojų kainos pastaruoju metu toliau kilo, o būsto kainos pasiekė naują rekordą, namų pardavimų augimas lėtėja jau penkis mėnesius iš eilės, nes brangsta būsto paskolos.
Tačiau pasaulio naftos rinkoje jau pastebima kainų mažėjimo tendencija: pavyzdžiui, WTI rūšies naftos kaina, kovą viršijusi 123 JAV dolerius už barelį, jau nusileido žemiau 95 JAV dolerių už barelį ribos, o benzino kainos JAV degalinėse, birželio viduryje pasiekusios naują rekordą, kuris šiek tiek viršijo 5 JAV dolerius už galoną, jau smuko daugiau kaip 70 centų.
Tuo tarpu padėtis darbo rinkoje tebėra palanki, o infliacijos lūkesčių tyrimai rodo, kad infliacija, vartotojų nuomone, ateinančiais mėnesiais turėtų mažėti.
Pinigų politikos formuotojai nori sukurti sąlygas „minkštas nusileidimui“, nes tokiu atveju infliaciją būtų galima pažaboti nesukeliant nuosmukio, tačiau ekonomistai įspėja, kad „kelias į sėkmę vis labiau siaurėja“ ir FRS gali „persistengti, pernelyg agresyviai didindama palūkanų normas“.
JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmąjį ketvirtį smuko 1,6 procento. Ketvirtadienį bus paskelbtas pirmasis BVP pokyčių antrąjį ketvirtį įvertis.
Nors, vidutinėmis ekonomistų prognozėmis, JAV BVP balandžio–birželio mėnesiais nuosaikiai padidėjo, nemažai ekspertų visgi pranašauja nuosmukį.
Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija, nors tai nėra oficialus nuosmukio kriterijus.
„FRS dabar yra įstrigusi tarp kūjo ir priekalo, nes nėra lengvos išeities, tokios, kad ekonomika nepajustų skausmo“, – analizėje pažymėjo KPMG vyriausioji ekonomistė Diane Swonk (Dajana Svonk) ir pridūrė, jog „J. Powellas jau pradėjo akcentuoti tokią tikrovę, pripažindamas, kad recesija gali įvykti“.
„Susiimkite“, – parašė ji tviteryje, infliacijos šuolį palyginusi su vėžiu, kuris ims plisti, jei nebus gydomas.
Ekspertės nuomone, bazinei palūkanų normai veikiausiai reikės pakilti iki 3,75–4 proc., o tai reikštų, kad FRS ateinančiais mėnesiais ją padidintų dar 150 bazinių punktų.