Kaip užtikrinti, kad jos nenustotų investuoti, kurie sektoriai pokyčius mokesčių sistemoje pajus pirmieji? Žinių radijo laidoje Ekonomika šiandien Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva kalbina finansų viceministrę Rūtą Bilkštytę.
Elena Leontjeva: Buvome susitikę šioje studijoje lygiai prieš metus ir tuo metu mokesčių reforma dar buvo brandinama, o šiandien, štai, jau ji vieša. Pokalbį norėčiau pradėti nuo tų, kurios suneša didžiausią dalį mūsų biudžeto – tai įmonės, kurių padėtis tikrai nėra lengva, slegia geopolitinė krizė. Tad neatsitiktinai, mūsų siūlymu, mokesčių reformoje atsirado momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo nuostata. Ar galime tikėtis, kad ji leis įmonėms iš tiesų suaktyvinti savo investicijas? Juk nuo jų priklauso, kaip greitai praeis krizė?
Rūta Bilkštytė: Taip, iš tiesų pateikėme galutinę, kaip jūs sakote, mokesčių reformą, nors taip skambiai jos nevadiname. Tai greičiau mokesčių peržiūra – reformos kriterijų ji tikrai neatitinka, nes yra numatyti tam tikri koregavimai teisingumo linkme, o ne mokesčių reforma, kaip buvo 2002 m., įstojus į Europos Sąjungą.
Dėl pelno mokesčio pakeitimų. Labai smagu, kad vis dėlto atradome tam tikrą konsensusą dėl momentinio nusidėvėjimo. Puikiai supratome, kad dabartinės lengvatos, kurias irgi pratęsėme – tai dėl investicinio projekto, dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), patentų dėžutės – yra skirtos būtent aukštoms technologijoms. O tai yra pagrindinis Lietuvos, kaip mažos valstybės principas. Ji gali augti tik pasižymėdama aukštomis technologijomis.
<...> Tai yra mūsų Lietuvos verslo, pramonės ateitis. Jau niekas nebekalba, kad Lietuva yra pigios darbo jėgos, pigių žaliavų apdirbimo sritis.
Suprantame, kad kuriant aukštos pridėtinės vertės verslą, reikalingi ir talentai. Todėl pasiūlėme tam tikrą lengvatą, kad būtent talentingiems darbuotojams, kurie savo galva uždirba didelį darbo užmokestį, kad jie nebūtų represuojami ir apmokestinami neproporcingai dideliu 32 proc. progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu.
O kalbant apie momentinį nusidėvėjimą, tai per tuos metus, po pirmųjų (mokestinių lengvatų peržiūros, – aut.) darbo grupių, kai daug gavome iš verslo ir visuomenės pamąstymų, išgirdome ir tai, kad investicinio projekto lengvatomis yra gana sudėtinga pasinaudoti vidutiniam verslui. Tai ir duonos kepyklos, ir panašūs verslai. Suprasdami šitą situaciją, ir siūlome momentinį nusidėvėjimą, kuris, man atrodo, atvers galimybes daugiau investuoti vidutiniam ir smulkesniam verslui.
E. L. Kodėl momentinio nusidėvėjimo nuostatos buvo prisirištos prie kriterijų, kurie taikomi investiciniam projektui? Juk pernai mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje mes nemažai kalbėjome apie tai, kad tie reikalavimai nėra pagrįsti. Tarkime, kad reikia pirkti tik dvejų metų naujumo įrangą, bet ne senesnę. Juk Vokietijoje netgi anglies elektrinės yra paleistos, tad tikrai ne nuodėmė Lietuvos gamyklai nusipirkti ir trejų metų senumo įrangą ir pan. Lietuvos laisvosios rinkos institute mes išgryninome visą sąrašą apribojimų, kurie, neturėtų būti taikomi.
R. B.: Mokestinius pasiūlymus pateikėme ne šiaip sau, Finansų ministerijoje tikrai laukiame įžvalgų ir pasiūlymų, nes yra natūralu, kad visko nesužiūrėsime, ir siekiame rasti konsensusą, tame tarpe ir dėl momentinio nusidėvėjimo. Būtent dėl to mes ir jį praplėtėme – siūlome, kad nebebūtų taikomas perkamos įrangos naujumo reikalavimas.
E. L.: Taip, bet vis tiek sąraše yra statiniai, bet ne pastatai (o tarp jų – didelis skirtumas, – aut.). Yra ir kitokių apribojimų, kurie konkurencijos prasme nėra teisingi.
R. B.: Šioje vietoje mes vis tiek kalbame apie papildomą lengvatą. Ir papildomai ji kainuoja apie 90 mln. eurų. Ir jeigu pradedame skaičiuoti, iš ko mes turime tam surinkti biudžeto skylei kompensuoti reikalingus 10, 20 ar 30 mln. eurų, kita pusė savaime užtyla.
E. L.: Tai vis dėlto nėra lengvata, o specialus mokesčių režimas.
R. B.: Taip, bet mokytojams nesakysi, kad mes turime specialų mokesčių režimą ir šiais metais jums dar atlyginimų nekelsime. Bet po trijų metų, kai sugrįš visos investicijos, tada jūs dar pakentėkit kelis metus, ir tada jau bus viskas tvarkoje. <...> Vis dėlto Finansų ministerija turi ieškoti konsensuso tarp grupių ir tarp pinigų srautų, nes biudžetas tuojau pat bus svarstomas ir poreikis lėšoms yra realus.
E. L.: Vis dėlto turime prisiminti, kad investicijos nėra netektis biudžetui. Tai yra visų mūsų pagrindas, ant kurio laikosi visa ekonomika, ir būtent įmonės suneša pagrindinę ir biudžeto, ir Sodros pajamų dalį. Tai todėl, nesant dabar didelių investicijų iš užsienio galimybių, mums labai svarbu užtikrinti, kad nenustotų investuoti tiek didelės ir vidutinės, tiek ir mažos Lietuvos įmonės. Infliacija labai pakirto jų bazę, nes įrangą, kurią jos nudėvėjo per, sakykime, aštuonerius metus, šiandien įsigytų kur kas brangiau. Tai vien dėl to įmonėms reikia pagerinti galimybes investuoti.
R. B.: Mes pilnai suprantame, ir tas pasiūlymas kyla iš noro, kad smulkios įmonės augtų, kad tas perėjimas nuo 300 tūkst. eurų link didesnės apyvartos, būtų lengvesnis, jeigu tai yra įmanoma. Ir tos smulkesnės įmonės, jeigu jos sukuria daugiau darbo vietų, įdarbina daugiau darbuotojų, kad jos nebijotų iškristi iš galimybės pasinaudoti lengvata (siūloma panaikinti kriterijų, kad mažoje įmonėje dirba ne daugiau dešimties darbuotojų, – aut.). Tai man atrodo, bendrame mokesčių peržiūros pakete tikrai didelis dėmesys yra skiriamas verslui.
E. L.: Suprantu, – tai daroma su pasitikėjimu, tikintis, jog biudžeto pajamos augs.
R. B.: Neabejoju. Lietuvos verslas tikrai rodo gerus rezultatus, ir jis yra ištvermingas ir su šiuo požiūriu į verslą, man atrodo, jis rodys dar geresnius rezultatus, ir ypatingai aukštų technologijų srityje.
E. L.: Jūs paminėjote tas nedideles įmones, kurioms bus nuimta riba, kad ne daugiau dešimties žmonių turi dirbti įmonėje, kuri moka sumažintą pelno mokestį. Neseniai buvo pristatytas Pasaulio banko tyrimas, kuris tarsi perspėjo, kad vis dėlto tų skirtingų tarifų taikymas ir tam tikras progresyvumas mokesčių sistemoje verčia žmones manipuliuoti.
R. B.: Pasaulio bankas pasiūlė, kam čia reikia tų 5 proc., padarykime visiems 15 proc. Iš Pasaulio banko bokšto toks tarifas atrodo labai mažas, ir aš puikiai tą suprantu. Pasaulyje 5 proc. visai negirdėtas dalykas, nes minimalus (pasaulinis pelno mokestis, – aut.) yra 15 proc.
Pasaulio bankui atrodo, kad 15 proc. gali mokėti ir mažos įmonės. Siekiant pagrįsti, kad čia neauga tos įmonės dėl 5 proc., kad pereis į 15 proc., buvo siūlymas, kad visoms siūlyti taikyti 15 proc., bet mes vis dėlto mėginame atstovėti ir diskutavome su Pasaulio banku, sakome, kad vis dėlto tai yra smulkios įmonės, mažos įmonės, labai mažos įmonės ir, kad ir patrigubinus tą mokestį nuo 5 proc. iki 15 proc., jų sumokama suma nebus tokia reikšminga. Jie dabar sumoka apie 60 milijonų eurų, paskutiniais duomenimis, gal šiek tiek daugiau. Bet biudžeto pajamų kontekste tai nėra tokia jau didelė suma.
<...> Mes siūlome didinti mažoms įmonėms pajamų slenkstį nuo 300 iki 500 tūkst., be to, joms nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio. <...> Aš manau, kad nėra nei vieno kareivio, kuris nenorėtų tapti generolu. Nėra nė vienos mažos įmonės, kuri nenorėtų turėti milijoninę apyvartą, ir tikrai ne kažkoks mokesčių tarifas stabdo augti. Bet yra tam tikra rūšis įmonių, tam tikras verslo modelis – ar tai kepyklėlės, ar siuvyklėlės, šeimos verslai, kur nėra tokių didelių ambicijų, kurias sutinkame aukštų technologijų įmonėse.
E. L.: Iš tiesų labai svarbu, kad mes išaugome kaip privatininkų šalis ir daugelis žmonių, jaunimas, kurie turi įvairių svajonių, imasi ir jas įgyvendina. Tai ar kepyklėlė ar siuvyklėlė, ar programavimo amatas, kuris leidžia uždirbti didelius pinigus. Jūs jau paminėjote, kad daugiausiai uždirbantiems iš darbo santykių siūloma sumažinti ribinį progresinį tarifą.
Tačiau buvo didelė staigmena, kad atsirado idėja, kurios nebuvo nei Vyriausybės programoje, nei mūsų darbo grupėje ji buvo diskutuota, sujungti visas pajamas ir įvesti progresinį tarifą.
R. B.: Ne visai progresinis, o aukštų pajamų papildomas apmokestinimas – tai nėra problema.
Visos laidos klausykite čia:
