aA
Finansų ministerijos užmojis panaikinti GPM lengvatą investiciniam gyvybės draudimui ir III pakopos pensijų fondams sukėlė didelį rinkos priešiškumą – mokesčių darbo grupėje lieta aštri kritika. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas netgi apkaltino Finansų ministeriją praradus kompetenciją.
Eurai
Eurai
© PA / Scanpix

Mokesčių darbo grupės posėdyje trečiadienį Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pristatė siūlomus pakeitimus, tačiau finansų rinkos dalyviai juos sutiko itin priešiškai.

„Delfi“ jau skelbė, kad Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir III pakopos pensijų fondams, tačiau visais atvejais svarstoma atsisakyti egzistuojančių GPM lengvatų. Dabar kasmet galima susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio.

R. Bilkštytė teigia gavusi draudikų asociacijos skaičiavimus, kad Lietuva pagal investicinio gyvybės draudimo (IGD) įmokų santykį su BVP, siekianti 0,6 proc., Europoje užima paskutinę vietą. Tačiau ji abejojo, ar tai tinkamas argumentas svarstant dėl lengvatų mažinimo.

„Esmė yra tame, kad lengvata IGD galioja jau amžių metų ir matosi, kad lengvata nepadeda išvystyti rinkos. Galbūt reikalingi kitokie instrumentai, o ne mokestinė lengvata“, – įvertino R. Bilkštytė.

Viceministrė IGD kritikavo: „Taikoma dviguba lengvata – tiek įmokų, tiek išmokų pusėje. Kai kurie rinkos dalyviai įgauna konkurencinį pranašumą. Tai reiškia, kad valstybė skatina tik tam tikrus rinkos dalyvius. Dažnai gyventojai pasirenka produktą ne dėl teikiamos naudos, o dėl galimybės pasinaudoti GPM lengvata.“

Rūta Bilkštytė
Rūta Bilkštytė
© DELFI / Domantas Pipas

R. Bilkštytė pastebėjo, kad produktas klientams dažnai siūlomas ne dėl investavimo teikiamų privalumų ar grąžos, o tiesiog konstatuojant, kad bus galimybė pasinaudoti mokestine lengvata.

„Produktą siūlančios įmonės vien dėl taikomos lengvatos turi galimybę didinti projekto administravimo įkainius“, – tikino R. Bilkštytė ir įžvelgė verslo konkurencijos iškraipymą.

Ji siūlė nustatyti vienodą neapmokestinamų pajamų dydį, pvz., 500 eurų, investicijos iš visų sričių, įtraukiant IGD ir III pakopos pensijų fondus – tokiu atveju nedidelius uždarbius gavus nereikėtų tokių pajamų deklaruoti.

„Valstybės lėšomis, manytume, kad turėtų būti remiama tik antra pensijų pakopa. (…) Bet kokiu atveju, noriu pabrėžti, kad pensijų kaupimui II pakopoje visais atvejais išlaikomas galiojantis režimas“, – patikino R. Bilkštytė.

Tačiau anksčiau kalbėdama apie 500 eurų neapmokestinamų pajamų lengvatą uždirbtam pelnui iš vertybinių popierių pardavimo, R. Bilkštytė vertino, kad ji nėra tikslinga.

„Biudžeto pajamų netekimai, kad ir yra nedideli, bet vis dėlto biudžetas praranda pajamas, o gyventojai, kurie naudojasi šia lengvata, jiems didelės reikšmės ši lengvata neturi“, – teigė R. Bilkštytė ir lygino, kad asmenims, kurie uždirba kelias dešimtis tūkstančių eurų iš šios veiklos, lengvata didelės paskatos nesudaro.

Lengvatą indėlių ar obligacijų palūkanoms, anot R. Bilkštytės, linkstama palikti ir nekeisti – toliau būtų neapmokestinama 500 eurų per metus gautų palūkanų.

Dubnikovas pratrūko: šis posėdis yra pats liūdniausias

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas itin griežtai sureagavo į Finansų ministerijos pristatymą, anot jo, visas mechanizmas verčiamas aukštyn kojomis. Anot jo, ministerija imasi skatinti rizikingus produktus, kurie skirti profesionaliems investuotojams, tuo metu ilgalaikis investavimas slopinamas.

„Labai liūdna šiandien klausytis apie tai, ką mes girdime apie finansų rinką. Tikrai buvo pasakyta labai daug klaidingų žodžių, visų pirma apie pasyvų investavimą ir ilgalaikį investavimą, kurį turėtume skatinti. Lygiagrečiai prie pasyvaus investavimo atsirado sutelktinio investavimo platformos, kur pasaulyje buvo paskelbtas ne vienas bankrotas ir nunešė daug investuotojų pinigų ir tai visiškai absoliučiai nesusiję su ilgalaikiu investavimui. (…) Finansų ministerija kažkurioje vietoje prarado kompetenciją“, – stebėjosi M. Dubnikovas.

Jis prieštaravo, kad nors ministerija kalba apie turtinės nelygybės mažinimą, tačiau elgiasi priešingai.

„Turtinė nelygybė būtent išsilygina tada, kai žmonės gauna priėjimą prie kapitalo. Visi pasiūlymai, kurie šiandien pateikti, jie prie to neveda. Visoje darbo grupėje, man šis posėdis yra pats liūdniausias“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jis pyko, kad bandoma į šoną nustumti III pensijų pakopą, IGD, kurie pritraukia šimtus tūkstančių žmonių, „ir judėti į sutelktinio finansavimo platformas, kur užsiimsime spekuliacijomis“.

„Nežinau, kas įvyko, bet yra labai liūdna“, – tikino M. Dubnikovas.

Jis tikina, kad socialiniai partneriai ne tik prieštarauja sprendimams, bet jiems ir pritaria, tik ne šiuo atveju.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Šiandien dienai mes matome, kad ši platforma išsigimsta. Mes negauname išankstinių pasiūlymų, mes negauname pirminių dokumentų. Niekada aš savo versle nediskutuočiau ir nedalyvaučiau susirinkime, kol nėra juodraščio, kuriame parašyta, kaip turėtų atrodyti įstatymas. Tai, ką mes matėme prezentacijoje, tai yra absurdas. Tenka dėstyti universitete ir mano studentai geresnius pristatymus daro“, – stebėjosi M. Dubnikovas.

Jis tikino, kad IGD pateikiamas tendencingai, ir dvigubai lengvata pasinaudoti šioje srityje nėra galimybės pasinaudoti. Taip pat M. Dubnikovas manė, kad ministerija klaidina visuomenę pristatydama neegzistuojančias investuojančiųjų grąžas, esą, dešimčių tūkstančių čia investuotojai neuždirba, tikėtina, kad teikiama apyvarta.

„Kas investuoja šiai dienai per IGD, per pensijų fondų – iš tiesų žmonės investuoja, kaupia lėšas, tos lėšos atgula ir ateityje jos nuims slėgį nuo „Sodros“, nuo tos pačios Finansų ministerijos, nes žmonės iš tiesų turės pinigų, kuriuos galės išleisti savo apsirūpinimui. Ir tų žmonių vis daugėja“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jis tikino, kad sutelktinio finansavimo platformose tuo metu nedalyvauja „žmonės, kurie uždirba 1000 ar 2000 eurų, o dalyvauja žmonės, kurie uždirba daug daugiau“.

R. Bilkštytė sureagavo kviesdama prisijungti vėlesnėje stadijoje, kai jau bus parengti įstatymo projektai, kadangi dabartinė diskusija yra išankstinė stadija.

LBA pasigedo tinkamos alternatyvos, įspėjo, kad indėliai tirps dėl infliacijos

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pateikė tris argumentus, kodėl lengvatos yra reikalingos:

„Mūsų gyventojai kol kas taupo nepakankmai, taupymo norma yra tik 4 proc., tik tiek pajamų žmonės atideda taupymui, ES vidurkis yra tris kartus didesnis“, – kalbėjo LBA atstovė.

Antra priežastis – Lietuva vis dar neturi aktyvios kapitalo rinkos, ir įmonių galimybės prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių vis dar yra mažos – dominuoja bankinis finansavimas.

„Ta tendencija investavimo į indėlius, tai yra indėliai kaip investavimo priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą. Taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga ir infliacija valgo tokias santaupas“, – trečią priežastį įvardijo E. Čipkutė.

Eivilė Čipkutė
Eivilė Čipkutė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jos, COVID-19 pandemija dar padidins spaudimą, mat į rinką papildomai įlietos lėšos gali dar labiau padidinti infliacinį spaudimą.

Ji palaikė investicinės sąskaitos projektą.

„Pensija maža ir socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje – tas paskatinimas, kaip dabar yra III pakopos pensijų fondų, manome, turi ilgalaikės prasmės“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Galiausiai ji patvirtino pasigedusi alternatyvos, kuriai galėtų pritarti.

„Deja, mes irgi neradome alternatyvos, kuri labiausiai atitiktų mūsų žodžius, o mes daugiau žiūrėjome iš gyventojų pusės. Norėtųsi, kad gyventojai kuo daugiau taupytųsi, o pasiūlytos visos trys alternatyvos mažina gyventojams paskatas taupyti“, – apibendrino LBA vadovė.

Ji siūlė didinti paskatas gyventojams, o ne mažinti.

LIPFA pasigedo vizijos

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pasigedo platesnės vizijos dėl ilgalaikio taupymo ir investavimo.

„Ar mes turime tą ilgalaikę viziją, ką mes norime pasakyti žmonėms, kurie jau taupo, ir kurie pradės taupyti? Tai be galo svarbu, ir šiame etape tos vizijos, arba tos žinutės, dar šiek tiek pasigendame“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Jis teigia, kad rinkos dalyviai 15 metų kartoja, kad pensijai per III pakopos fondus ir per IGD kaupia vidutinių pajamų tipiniai šalies gyventojai: „Čia nekaupia turčiai, turtuoliai“.

Jis taipogi siūlė ketvirtą alternatyvą skatinti kaupimą ir taupymą. Anot jo, investicinė sąskaita galėtų būti papildas, o ne pakaitalas.

„Reikia, kad daugiau žmonių investuotų į finansų rinkas. Reikia kad daugiau pinigų iš indėlių pasiimtų ir investuotų“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Jis pastebėjo, kad kitose valstybėse egzistuoja ir investicinės sąskaitos, ir gerokai didesnės paskatos ilgalaikiam investavimui.

„Ieškokim kitų alternatyvų šalia tų trijų pasiūlytų. Skatinkime žmones taupyti, kurių turime kelis šimtus tūkstančių taupančių“, – kvietė LIPFA vadovas.

Draudikai siekia lengvatą išlaikyti

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas tikino, kad nėra nei vienos alternatyvos, kuria III pakopos kaupimas būtų skatinamas, todėl asociacija nepritaria siūlomiems pakeitimams. Tačiau jis pritarė IS sąskaitos modeliui, kuris išspręstu esamus apmokestinimo trūkumus kitiems investavimo instrumentams.

„Mažinti kažkiek lengvatą galimą, tačiau visiškai naikinti ne, nes tai būtų pažeisti teisėtų lūkesčių principai, tai mes manome, kad čia netgi konstituciniai dalykai įsipainiotų, jei tai paliestų dabar esančius klientus“, – įspėjo A. Bakšinskas.

Jis siūlė palikti galiojančias lengvatas, jis pritartų galimybei rinktis IGD produktus ne per investicinę sąskaitą, mat šie produktai yra skirtingi nuo kitų investavimo produktų.

„Toliau būtina skatinti taupymą ir investavimą per finansines priemones, kurios skirtos neprofesionaliems investuotojams. (…) Reikėtų atskirti pasyvų investavimą nuo aktyvaus investavimo, kuris yra skirtas investicinei sąskaitai“, – kalbėjo A. Bakšinskas.

Finansų rinką šokiravo ministerijos pasiūlymai: vadino absurdu, pačiu liūdniausiu posėdžiu
© Asmeninio albumo nuotr.

Jis paaiškino, kad socialiai orientuotus produktus Vyriausybė anksčiau skatino neatsitiktinai – rengtos pensijų reformos kontekste.

„Dėl ko gyventojai renkasi produktą – tarytum, tik dėl lengvatos. Apklausa parodė, kad vis dėlto renkantis produktą tai lengvata vis tik yra tik ketvirtoje vietoje“, – tikino A. Bakšinskas ir vardijo, kad pirmiausia klientams svarbi galimybė gauti išmoką atsitikus nelaimei, žinojimas apie finansinį užnugarį, galimybė per ilgą laiką sukaupti pinigų senatvei.

Vis tik jis pripažino, kad nelikus lengvatos, didelė dalis gyventojų gali nuspręsti trauktis.

Viceministrė R. Bilkštytė pabrėžė, kad mokesčių peržiūra siekiama skatinti investavimą, tačiau siekiama užtikrinti neutralumą renkantis finansines priemones.

Skaistė netoleruos diskusijų „už uždarų durų“ ir kvietė argumentus teikti viešai

Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kelis tikslus. Pirmiausia siekiama teisingesnės, geresnės ir aiškesnės mokesčių sistemos, kadangi įvairių mokesčių lengvatų administravimas jau yra pakankamai sudėtingas.

„Aiškumas sistemos, visų teisės aktų trumpumas –jums visiems ir mums taip pat yra naudingas“, – teigė G. Skaistė.

Anot jos, mokesčiai turi būti palankūs ir nestabdyti reikalingų pokyčių valstybėje, tačiau taip pat jiems keliamas ir fiskalinis tikslas – kad būtų užtikrintas valstybės kuriamų paslaugų finansavimas, pvz., sveikatos apsaugai, skurdo ir materialinės atskirties mažinimui, vienišų asmenų pensijoms, pensijų indeksavimui.

„Kalbant apie mokesčių peržiūrą, mes tikrai pirmiausia žiūrime, kaip surinkti daugiau pajamų į biudžetą“, – patikino G. Skaistė.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ministrė akcentavo teisingumo aspektą, kad atskiri rinkos dalyviai konkuruotų uždirbama grąža, bet ne tuo, kokią taupymo lengvatą vienas ar kitas instrumentas turi: „Konkurencija turi būti pagal tai, kiek efektyviai veikia vienas ar kitas instrumentas“.

Ministrė patikino netoleruosianti diskusijų „už uždarų durų“.

„Girdžiu ir viešoje erdvėje ir iš atskirų jūsų atstovų, ir atskirų verslo grupių atstovų tam tikrų pasiguodimų, kad darbo grupė turėtų dirbti galbūt šiek tiek uždariau. (…) Kaip aš ir minėjau praeitą kartą, manau kad skaidrumas yra mūsų diskusijų pagrindas. (…) Man tos diskusijos už uždarų durų nepatinka, aš jau nenoriu tos tradicijos tęsti“, – tikino G. Skaistė.

Ji patikino, kad į viešai išsakomus argumentus bus atsižvelgta teikiant mokesčių darbo grupės pasiūlymus.

„Bet kokiu atveju sprendimus priims Seimas – mes tik galime pateikti vienokį ar kitokį matymą, išgirsti argumentus, tačiau sprendimus galiausiai priima Seimas“, – kalbėjo G. Skaistė.

Investicinė sąskaita leistų perkelti ir sudengti nuostolius

Viceministrė R. Bilkštytė tikina, kad kuriama investicinės sąskaitos (IS) sistema skirta, kad gyventojai būtų labiau suinteresuoti skirti investavimui į finansų rinkų produktus savo lėšas, siekiama užtikrinti investicijų neutralumą.

IS sukurtų kitokį apmokestinimo režimą, leidžiantį patogiau investuoti, kadangi būtų apmokestinamas tik galutinis visos veiklos rezultatas – iš IS išimamas pelnas. IS būtų skirtos tik smulkiajam ir vidutiniam investavimui, o profesionalų lygį pasiekusiems investuotojams IS režimas nebebūtų taikomas.

Pateikiami du variantai, kaip galėtų veikti IS – abiem atvejais uždirbtas pelnas būtų apmokestinamas 15 proc. tarifu, tačiau vienu atveju būtų laikoma, kad pirmiausia iš IS atsiimami įnešti įnašai, o antru atveju – pirmiausia išimamas uždirbtas pelnas, kuris iškart apmokestinamas, jei turimų investicijų vertė sąskaitoje viršija įneštą sumą.

„Galvojame, kad gyventojas galėtų turėti kelias IS, tuomet sąskaitų rezultatai būtų bendrinami, o galutinis rezultatas apmokestinamas“, – paaiškino R. Bilkštytė.

Anot jos, per IS būtų galima investuoti į bet kurios šalies biržose platinamas finansines priemones: vyriausybių obligacijas, įmonių išleistus vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, taip pat ir per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo platformas.

LLRI vertina, kad taupymo nereikėtų apmokestinti GPM

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) vertina, kad GPM neapmokestintas ilgalaikis investavimas ir taupymas neturėtų būti laikomas mokestine lengvata – esą valstybei tikslingiau mažiau apmokestinti pajamas, nei pačiai iš perskirstomų lėšų mokėti išmokas ar teikti paslaugas. Tai ypač aktualu dėl taupymo senatvei, naudojant tokius instrumentus kaip investicinis gyvybės draudimas ar trečios pakopos pensijų fondai.

„Šiuo instrumentu yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas (paslaugas ar išmokas) ir ilgainiui sukuria subsidiarią atsakomybę. Toks neapmokestinimo režimas yra suteiktas tikslingai, siekiant, kad viešosios paslaugos ar išmokos būtų papildytos pačių žmonių bei privataus sektoriaus atsakomybe, jų vykdomomis funkcijomis bei tam reikalingų lėšų kaupimu. Tad tokių lėšų neapmokestinimas dera su visa mokesčių sistemos logika ir leidžia įgyvendinti visuomenėje subsidiarumo principą“, – vertina LLRI.

Anot LLRI, Lietuvos pensininkai negalės pasiekti ES šalyse įprasto pensijų pakeitimo koeficiento, jei nebus plečiamas privatus ilgalaikis kaupimas bei draudimas.

Finansų rinką šokiravo ministerijos pasiūlymai: vadino absurdu, pačiu liūdniausiu posėdžiu
© DELFI / Josvydas Elinskas

2016 m. LR Seimas įvedė 2 000 eurų įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, taip sumažindamas maksimalią grąžintiną GPM sumą iki 300 eurų per metus. Nuo 2019 m. padidinus GPM tarifą, paskatos lubos buvo sumažintos iki 1 500 eurų, kad būtų išlaikyta ta pati maksimali grąžintina GPM suma – 300 eurų per metus.

„Jau dabar 300 eurų nėra ta suma, kuri motyvuotų taupyti vidutines ar aukštesnes pajamas uždirbančius gyventojus per gyvybės draudimą. Labiau pasiturintys gyventojai paprastai naudojasi daug didesnę grąžą generuojančiais būdais: investuoja į vertybinius popierius investiciniuose fonduose arba gyvena iš turto pajamų“, – teigiama pranešime.

LLRI įspėja, kad ilgalaikį investavimą apmokestinus GPM, būtų mažinama motyvacija ir galimybė žmonėms patiems prisiimti atsakomybę už savo ateities pajamas, o jų pensijai skirtas krepšelis būtų mažesnis ir menkiau diversifikuotas.

„Turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra ganėtinai žemas, svarbu užtikrinti, kad gyventojams būtų patrauklu kaupti per profesionalius investuotojus. Kaupimas per fondus ir gyvybės draudimą labiausiai pritaikytas būtent mažas bei vidutines pajamas turinčiam žmogui – čia nereikalingas pradinis įnašas, o sumokamos sumos gali būti ir nedidelės: 2020 metais vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudarė 46 eurų per mėnesį už vieną draudimo sutartį“, – apžvelgia LLRI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
3.7059

82-iejų Laima mylimo darbo nė už ką neatsisakytų: čia jaučiasi geriau nei namuose (58)

Laimai Šilalienei – 82-eji, o ji šiandien sporto varžyboms vis dar ruošia jaunuosius raitelius....

ES oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams atnaujinta (187)

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos...

Kas yra geras darbas: apklausa parodė, kad svarbiausia ne įdomumas (32)

Kaip ir iki pandemijos Baltijos šalių dirbantieji, vertindami darbą, labiausiai kreipia dėmesį į...

15 proc. gyventojų įsitikinę, kad vartojimo kainos, palyginti su buvusiomis prieš metus, yra daug aukštesnės (29)

Ekonomistams perspėjant, kad vasarą, pabrangus elektrai ir dujoms, laukia dar spartesnis vartojimo...

OPEC+ svarsto rugpjūtį padidinti ribojamą gavybą 500 tūkst. barelių per dieną – agentūra

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos ( OPEC ) šalys ir jų sąjungininkai – vadinamoji...

Top naujienos

Maskoliūnas aiškiai įvardijo, kas dar kiša koją Lietuvos rinktinei (42)

Po trijų sėkmingų testų prieš olimpinį atrankos turnyrą Kaune, kuris prasidės kitą savaitę,...

Po Nausėdos patarėjo išėjimo pas mitinguotojus – griežtas vertinimas: gali būti aukų (660)

Po to, kai praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas...

Po audringų dienų – atokvėpis: sinoptikai pateikė prognozę, koks laukia savaitgalis (6)

Šiandien Lietuvos orus vėl lems žemesnio slėgio laukas. Po šviesesnio ir sausesnio ryto,...

Po „Pfizer“ ir „Moderna“ triumfo – nusivylimas Vokietijoje: tai didelė staigmena (285)

Spartus „ Pfizer Inc.“ ir „ Moderna Inc.“ vakcinų kūrimas ir ypatingas veiksmingumas...

Neatrasta Europos šalis: čia dar nėra gausybės turistų, tačiau rasite įspūdingą gamtą, laisvus paplūdimius ir puikų maistą (61)

Albanijoje dar nėra gausybės turistų, didžiulių viešbučių tinklų ir perpildytų paplūdimių,...

Testai baigėsi: Lietuvos rinktinė dar kartą sutriuškino Dominikos Respublikos krepšininkus (152)

Pasirengimą olimpiniam atrankos turnyrui Kaune Lietuvos rinktinė baigė trečia pergale iš eilės....

Perspėja, kad atostogos gali apkarsti: apie ką dažniausiai nepagalvoja gyventojai, palikdami savo namus (13)

Prasidėjus atostogų sezonui, reikėtų pasirūpinti ne tik savo laisvalaikiu, bet ir namais. Antraip...

Severija Tarailienė | D+

Susapnavote intymų sapną apie pažįstamus žmones? Ką apie tai pasakytų Jungas, Freudas ir Perlsas

Prabudote ir pamenate sapną , kuriame patyrėte intymų ryšį su savo kolega ar neseniai sutiktu...

Savo žvaigždės sulaukę kroatai įveikė Puerto Riką, paskutinis vokiečių testas atšauktas dėl COVID-19

Prieš olimpinį atrankos turnyrą Splite Kroatijos nacionalinė ekipa dar kartą 72:66 (22:18, 24:9,...