Praėjusioje kadencijoje Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusi G. Skaistė „Delfi“ dar papasakojo, kaip keistų 2021 metų valstybės biudžeto projektą.
„Laikas išties labai sunkus, yra ekonominė krizė ir reikia įvertinti būsimą biudžetą.
Darbai laukia pakankamai intensyvūs ateinančiu laikotarpiu, nes buvusi Vyriausybė palieka biudžeto projektą, kuris mums kelia tam tikrų abejonių tiek dėl pajamų dalies, tiek dėl numatytų galimų išlaidų“, – trečiadienį, po to, kai jos kandidatūrą į finansų ministrės postą įvardijo kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė, kalbėjo G. Skaistė.
Trys prioritetai
Kalbėdama apie ilgalaikius prioritetus, G. Skaistė pabrėžė, jog reikėtų palaukti Vyriausybės programos, tačiau kelis savo prioritetus įvardijo.
„Asmeniškai manyčiau, kad šioje pozicijoje galėčiau prisidėti prie pajamų ir galimybių nelygybės mažinimo, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tai yra socialinę riziką patiriantiems vaikams, vienišoms mamoms, vienišiems pensininkams.
Antrasis prioritetas būtų ekonomikos modelio transformacija, pereinant prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, kas ilguoju laikotarpiu garantuotų didesnius atlyginimus visiems Lietuvos žmonėms.
Trečiasis prioritetas būtų pačios mokesčių sistemos aiškumas, stabilumas, prognozuojamumas ir teisingumas, kas leistų verslui efektyviau ir ramiau planuoti investicijas. Tai mažintų paskatas vengti mokesčių, mažintų „šešėlį“, – sakė ji.
Naujienų agentūrai BNS G. Skaistė patikslino, kad šiuo metu mokesčių pakeitimai neplanuojami.
„Kalbant apie 2021 metus, tai, kas yra dabar, turėtų ir likti, vien dėl to, kad laiko tiek mums tiek verslui pasiruošti yra per mažai. (...) Manau, kad kitais metais galėsime kalbėti apie tam tikrą mokesčių sistemos peržiūrą“, – BNS tvirtino G. Skaistė.
Peržiūrės DNR planą
G. Skaistė dar papasakojo, kad Seime veikiančios biudžeto projekto peržiūros grupės nariai šiuo metu individualiai analizuoja tiek komitetų siūlymus biudžeto projektui, tiek vadinamąjį „Ateities ekonomikos DNR“ planą.
„Pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo ir išankstinių pensijų perskaičiavimo trūksta 42 mln. eurų, kurie privalės būti numatyti biudžete, nes taip numato įstatymai.
Taip pat švietimo pagalbai reikia apie 30 mln. eurų – tai irgi numatyta jau priimtuose įstatymuose, o biudžeto projekte to nėra.
Planuojame peržiūrėti DNR plano investicijas ir numatyti, kurios išlaidos galėtų keistis į vieną ar kitą pusę. Galbūt būti sulėtinti, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, ar jie tikrai prisideda prie ekonomikos transformacijos“, – sakė ji.
G. Skaistė svarstė, kad didelė dalis DNR plano turėtų išlikti.
„Daug projektų jau patvirtinti iš Europos Sąjungos perspektyvos. Tie projektai, kurie važiuoja, važiuos ir toliau. Kalbame apie tuos projektus, kurie numatyti ateičiai, kur rengiamos koncepcijos – tokioje stadijoje dar galima peržiūrėti, kad investicijos atitiktų mūsų koalicijos prioritetus ir rinkimų programas, o ne važiuotų tais bėgiais, kuriuos nubrėžė buvusi Vyriausybė“, – sakė ji.
Kaip nurodo BNS, ekonomikos mokslų daktarės laipsnį turinti 39 metų G. Skaistė studijavo Mykolo Romerio ir Kauno technologijos universitetuose, taip pat stažavosi Ispanijos Karlo III ir La Korunjos universitetuose bei Kipro universitete.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai G. Skaistė priklauso nuo 2005 metų, 2007-2016 metais ji buvo Kauno tarybos narė. Į Seimą G. Skaitė pirmą kartą išrinkta 2016 metais, kur praėjusią kadenciją dirbo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose.
G. Skaistė taip pat yra Lietuvos Sąjūdžio narė, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos narė, Lietuvos šaulių sąjungos narė.
