Šių metų aukcionų rezultatai ir tendencijos bei kitų metų skolinimosi planas pirmadienį aptarti kasmetiniame Finansų ministerijos ekspertų ir Lietuvos VVP aukcionų dalyvių, Nasdaq biržos ir depozitoriumo bei Lietuvos banko atstovų susitikime.
Vyriausybė, įgyvendindama skolinimosi strategiją, vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1–1,2 mlrd. eurų. Šiais metais platintos 3, 5, 7 ir 10 metų trukmės Vyriausybės obligacijos. Visa VVP paklausa šiemet surengtuose aukcionuose siekė 3,9 mlrd. eurų.
2022 m. vidaus rinkoje taip pat buvo suorganizuoti ir 6-i euroobligacijų pildymo aukcionai. Investuotojams buvo pasiūlytos 4-ių skirtingų trukmių (1–10 metų likutinės trukmės) emisijos, šiuose aukcionuose pasiskolinta 425 mln. eurų iš minėto 1,7 mlrd. eurų, rašoma pranešime.
„(...) Šiuo metu Lietuva turi komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose, tikimės, kad šiuos metus pabaigsime mažesniu nei planuota biudžeto deficitu“, – sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
2023 m. Lietuva planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 4,0 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant VVP – apie 1,9 mlrd. eurų.
Taip pat apie 0,6 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, rašoma pranešime.
2023 m. planuojama investuotojams ir toliau pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.
Kitąmet planuojama sukaupti 0,7 mlrd. eurų 2014 m. išleistai ir 2022 m. vidaus rinkoje du kartus papildytai euroobligacijų emisijai išpirkti 2024 m. sausį.
Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2023 m. bus finansuojamos iš 2022 m. sukaupto lėšų likučio – apie 1,0 mlrd. eurų ir grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 0,03 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2023 m. pabaigoje sudarys apie 30,2 mlrd. eurų arba 43,0 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.