aA
Lietuvoje svarstoma galimybė įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą – ji supaprastintų taupyti ir investuoti skiriamų pajamų mokesčių administravimą ir taip paskatintų gyventojus aktyviau rūpintis savo finansine gerove bei taupyti ilgalaikiams tikslams.
Finansų ministerija dar šiemet žada sprendimus dėl investicinės sąskaitos
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pagrindinis tokios sąskaitos tikslas – supaprastinti gyventojams investavimą į finansines priemones, nustatant, kad būtų apmokestinamas galutinis tokio investavimo rezultatas. Manau, kad į naudą, susijusią su investicijomis į finansines priemones, turėtų būti atsižvelgiama kai tos priemonės yra realizuojamos ir lėšos yra išimamos vartojimui“, – BNS tvirtino finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerijos duomenimis, naudotis investicine sąskaita jau gali Estijos, Latvijos, Švedijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir kitų valstybių gyventojai.

Teigiamai Finansų ministerijos iniciatyvą vertinantys rinkos dalyviai pabrėžia, kad atskirose šalyse investicinės sąskaitos modeliai skiriasi, o kokį iš jų bus siūloma įgyvendinti Lietuvoje kol kas nežinoma. Anot jų, neaišku ir kaip investicinė sąskaita derėtų su šiuo metu jau taikomomis lengvatomis investiciniam gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondams.

V. Šapoka: siekiame paskatinti ilgalaikį ir tvarų investavimą

Pasak V. Šapokos, ministerija investicinės sąskaitos įgyvendinimo galimybių peržiūrą pradėjo pernai, atsižvelgdama į Europos Komisijos ataskaitą apie tokio instrumento praktiką ES valstybėse. Jo teigimu, dabartinė tvarka, kai apskaičiuojant mokesčius reikia įvertinti kiekvieną investicijų poziciją, o galimybės perkelti mokestinius nuostolius nėra, iškraipo investicinius sprendimus.

„Investicinė sąskaita turėtų būti orientuota į ilgalaikį ir tvarkų investavimą, o ne spekuliatyvaus pelno siekimą (...) Pirmiausiai kalbame apie mažmeninius, neprofesionalius investuotojus“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, dabar mokestinės lengvatos Lietuvoje taikomos investiciniam gyvybės draudimui ir trečios pakopos pensijų fondams, todėl diskutuojant dėl investicinės sąskaitos reikės įvertinti ir šių produktų mokestinį režimą.

„Manau, kad turėtume nediskriminuoti finansinių ir investicinių produktų, kuriems taikoma valstybės institucijų priežiūra. Tai nesuderinama su viena iš pagrindinių kapitalo rinkų funkcijų – užtikrinti efektyvią kapitalo alokaciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Pasak jo, investicinės sąskaitos poreikį skatina ir siekis plėsti alternatyvius finansavimo šaltinius, galinčius pakeisti šiuo metu dominuojančius komercinių bankų kreditus.

„Tai leistų judėti prie labiau subalansuoto finansų rinkos modelio, kur verslo subjektai vis daugiau ir daugiau finansavimo gautų ne tik iš bankinio sektoriaus, bet ir iš kapitalo rinkos“, – aiškino V. Šapoka.

Tačiau, anot jo, investicinės sąskaitos įteisinimas iš esmės tik palengvins investavimo procesą, todėl staigių pokyčių šioje srityje tikėtis neverta. Ministras taip pat pabrėžė nemanantis, kad gali pasikartoti, pavyzdžiui, žlugusio „Snoro“ banko istorija, kai investavimo žinių ir poreikio neturintys gyventojai buvo įkalbėti įsigyti vadinamuosius indėlio sertifikatus.

„Rizikų, kad bus pasinaudota situacija ir įvyks masinis taip vadinamas missellingas (produkto pardavimas netinkamiems klientams – BNS), neprognozuočiau. (...) Manau, kad mūsų finansų rinka jau yra pasiekusi brandos lygį ir nebandys siūlyti investavimo paslaugų tiems, kam pagal jų finansinių žinių lygį taip nėra tinkamas instrumentas“, – sakė V. Šapoka.

„Manau, kad praeities pamokos jau yra išmoktos, o finansų rinkos dalyvių kompetencijos dabar yra visiškai kitos nei buvo prieš dešimtmetį“, – pridūrė jis.

„Walless“ teisininkai: svarbu suderinti esamas ir būsimas mokestines lengvatas

Advokatų kontoros „Walless“ partneriai Joana Baublytė-Kulvietė ir Mindaugas Lukas sako palaikantys investicinės sąskaitos iniciatyvą, tačiau pabrėžia, kad jos sėkmė priklausys nuo pasirinkto įgyvendinimo modelio.

„Mintis yra labai teisinga – paskatinti investavimą į kapitalo rinkas, nes kol kas dauguma Lietuvos gyventojų investuoja į indėlius ir nekilnojamąjį turtą. Ekonomikai būtų gerai turėti kapitalo rinką kaip alternatyvų (finansavimo – BNS) šaltinį, o šis instrumentas gyventojų dalyvavimą investavime tikrai paskatintų“, – BNS sakė J. Baublytė-Kulvietė.

Pasak jos, šiuo atveju labai svarbu, kaip su investicine sąskaita bus suderintos jau dabar taikomos mokestinės lengvatos, pavyzdžiui, palūkanų pajamoms ar gyvybės draudimui.

„Vis dar nežinome, kam ir kokios bus taikomos investicinės sąskaitos lengvatos, koks bus jų konkretus mechanizmas, kaip jos derės su jau esančiomis lengvatomis. Ar visa tai bus logiška, suprantama ir vieningai taikoma, kad vėliau mokesčių administratorius nebandytų ieškoti piktnaudžiavimo vien todėl, kad tu ta lengvata naudojiesi“, – teigė J. Baublytė-Kulvietė.

M. Lukas pabrėžė, kad investicinė sąskaita suteikia galimybę atsisakyti tam tikro investavimo lengvatų taikymo fragmentiškumo.

„Susidėtų viskas į vieną ir jau tuomet investicijų kryptį lemtų sprendimai dėl didesnio pajamingumo, o ne kur kokie taikomi mokesčiai. Investicinė sąskaita turėtų būti gerai išdiskutuotas ir sudėliotas mechanizmas, jos pagrindinė mintis turėtų būti, kad mokesčiai yra mokami nuo pajamų, kurios yra skiriamos vartojimui“, – aiškino M. Lukas.

Pasak J. Baublytės-Kulvietės, būtent aiškumas ir paprastumas yra pagrindiniai faktoriai, siekiant paskatinti investuoti mažmeninius klientus, todėl pirmiausiai reikėtų apsispręsti dėl finansinių priemonių, kurios galės būti investicinėje sąskaitoje.

„Būtų logiška apsiriboti kapitalo rinkoje prekiaujamais vertybiniais popieriais – dažniausiai tai yra akcijos ir obligacijos, taip pat investicinių fondų vienetais. Abejoju, ar čia turėtų atsirasti vietos išvestiniams finansų produktams“, – sakė J. Baublytė-Kulvietė.

Rinkos dalyviai: laukiame Finansų ministerijos pasiūlymų

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sako, kad išsamiau apie investicinę sąskaitą bus galima diskutuoti, kai Finansų ministerija parengs ir viešam svarstymui pateiks tokio instrumento studiją. Anot jų, toks instrumentas Lietuvai yra būtinas.

„Esant dabartinei neigiamų arba nulinių palūkanų aplinkai, trūksta instrumentų, kurie norinčiam investuoti žmogui leistų tikėtis bent jau kažkokios grąžos, trūksta įrankio, kuris supaprastintų prekybą vertybiniais popieriais. Tą akivaizdžiai mato rinkos dalyviai, neabejoju, kad ir Finansų ministerija suvokia tokio dalyko svarbą“, – BNS sakė M. Zalatorius.

Pasak jo, šiuo metu tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių mažmeninė kapitalo rinka iš esmės neegzistuoja, todėl investicinė sąskaita galėtų tai keisti, tačiau koks bus jos realus poveikis, prognozuoti dar anksti.

„Tai priklausys nuo to, kiek Lietuvos gyventojai norės investuoti į vertybinius popierius (....) Investicinė sąskaita yra tik vienas iš būdų, kaip būtų galima padėti atkreipti žmonių dėmesį į investavimą kaip reiškinį“, – teigė M. Zalatorius.

Tuo metu V. Plunksnis pabrėžė, kad Investuotojų asociacija pasiūlymą įteisinti investicinę sąskaitą buvo pateikusi prieš dvejus metus, tačiau tuomet jis valdžios institucijų dėmesio ir palaikymo nesulaukė.

„Pačią idėją mes žinome palaikome, nes tai yra būdas žmogui pačiam taupyti senatvei, atsiranda daugiau pasirinkimo alternatyvų, tuo metu valstybei ateityje tai leis susimažinti su socialine našta susijusias išmokas. Tačiau dabar viskas priklauso nuo to, kaip tas produktas bus sukonstruotas, nes modelių yra įvairių“, – BNS sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, pavyzdžiui, Estijos gyventojas gali bet kokią sąskaitą pasirinkti kaip investicinę ir per ją investuoti lėšas, o mokesčiai mokami tik tuomet, jei iš sąskaitos yra išimama didesnė lėšų suma nei įdėta. Estijoje taip pat nėra ribojamos sumos, kurias galima įnešti į tokią sąskaitą, tačiau kai kuriose šalyse tam tikri ribojimai yra taikomi.

„Viskas priklauso nuo to, ką konkreti šalis nori pasiekti ir kokį modelį ji pasirinks. Kol to nežinome, nelabai yra ir apie ką diskutuoti“, – teigė Investuotojų asociacijos vadovas.

Sprendimų dėl investicinės sąskaitos tikimasi dar šiemet

V. Šapokos teigimu, ministerija siūlomą investicinės sąskaitos modelį planuoja pristatyti šių metų pavasarį, todėl sprendimai dėl jos įteisinimo gali būti priimti dar šios Vyriausybės kadencijos metu.

„Manau, kad tai yra realu. Siūlomą modelį ketiname pristatyti pavasarį, o radus bendrą sutarimą įstatymų projektų parengimas ilgai neužtruks. (...) Tai bus gera proga priminti, kad Lietuvoje tikrai jaučiamas investicijų trūkumas, o kapitalo rinkų plėtra yra susijusi ir su mūsų ekonomikos potencialu“, – pabrėžė V. Šapoka.

M. Zalatorius taip pat mano, kad antroje šių metų pusėje yra realu tikėtis konkrečių sprendimų, tuo metu V. Plunksnis tokią galimybę vertina skeptiškai.

„Kažkoks idėjos pristatymas gal ir bus surengtas, tačiau manau, kad Seimo pavasario sesijoje jokių sprendimų tikrai nebus, o rudens sesijoje bus jau kita valdžia, todėl visi svarstymai gali prasidėti iš naujo“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos bankų asociacijos pernai atlikto finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, tik 38 proc. Lietuvos gyventojų supranta investavimo pagrindus, o 13 proc. neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.

Eurostato skaičiuojama Lietuvos gyventojų taupymo norma jau ne pirmus metus yra neigiama.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (49)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Naftos kainų karas: Putinas pasiruošęs tartis dėl nafots gavybos mažinimo (28)

Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Saudo Arabija ir Jungtinėmis Valstijomis, kad naftos...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (779)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Vokietija siūlo naudoti Europos stabilumo mechanizmą atsakui į koronaviruso pandemiją

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga...

Dėl koronaviruso gamybą laikinai stabdo „Corona“ alaus darykla (31)

Dėl sveikatos krizės, kurią sukėlė spartus naujojo koronaviruso plitimas, „Corona“ alų...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (236)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (49)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (619)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (25)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (779)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (82)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (47)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (130)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina