Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, „Apotheca vaistinė“ iš viso turi 38 vaistines. Tačiau kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), praėjusiais metais šiai bendrovei atiteko 30,45 mln. Eur suma už gyventojų įsigytus kompensuojamus vaistus.
Registrų centro duomenimis, bendrovės „Apotheca vaistinė“ savininkė yra Kipro bendrovė „Dalerne Enterprises Limited“. Joks kitas šalies vaistinių tinklas nepriklauso šiai lengvatinių mokesčių teritorijai.
Konsultuoja oligarchus
Kaip rodo Kipro juridinių asmenų registro duomenys, „Dalerne Enterprises Limited“ taip pat priklauso 100 proc. akcijų Lietuvos įmonėse „Medikona“, „Medikona distribucija“, „Auki sveikas“, taip pat po 50 proc. akcijų įmonėse „Optikona“, „Plungės sveikatos centras“ ir „Nekilna“.
Kas tikrieji „Dalerne Enterprises Limited“ savininkai, nustatyti sunku, nes po 50 proc. jos akcijų turi kitos Kipro įmonės – „Zoulian Limited“ ir „Zoulian Management Limited“. Šias, kaip ir daugelį kitų panašių priedangos įmonių valdo šios šalies teisininkų bendrovė „Kinani“. „Dalerne Enterprises Limited“ valdybos pirmininkė yra šios kontoros darbuotoja Elene P. Kinani.
Viešai skelbiama, kad Kipro teisininkų kontoros ir jos bendrovių, be kita ko, minimų „Panama Papers“ tyrime, paslaugomis naudojosi ne vienas prieštaringos reputacijos Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių oligarchas.
Pavyzdžiui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais oligarchais Arkadijum Rotenbergu, jo broliu Borisu ir jų sūnumis Igoriu ir Romanu. Jiems yra taikomos JAV ir ES paskelbtos sankcijos dėl Krempliaus įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pats A. Rotenbergas laikomas pagrindiniu neseniai atidaryto Kerčės tilto statytoju.
Laisvosios Europos radijas, remdamasis Rusijos opozicijos atstovo Aleksandro Navalnio tyrimais, praneša, kad Romanas Rotenbergas neaiškiomis aplinkybėmis įsigijo prabangų namą Londone.
Teigiama, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas per įmonę „Loktan Services“, kurią valdė tos pačios Kipro įmonės „Zoulian Limited“ ir „Zoulian Management Limited“ – tos pačios, kurioms netiesiogiai priklauso lietuviškos „Apotheca vaistinė“, „Medikona“, „Medikona distribucija“ ir kt.
Lietuvoje šioms bendrovėms vadovauja Kauno verslininkas Gvidas Galminas.
DELFI nepavyko su juo susisiekti: viešai skelbiamai telefonais atsiliepusios „Medikonos“ darbuotojos norėjo sujungti pokalbiui su verslininku, tačiau šis atsisakė. Jis taip pat neatrašė nei į asmeninį paštą, nei bendru paštu siųstus klausimus.
Taip pat nepavyko susisiekti su Kipro bendroves valdančiais ar joms vadovaujančiais asmenimis.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gana aptakiai pakomentavo, ar Kipro įmonei priklausančių lietuviškų bendrovių atžvilgiu nėra pradėta mokestinių patikrinimų:
„Mokesčių administratorius yra atkreipęs dėmesį į minėtų įmonių veiklą ir jų vykdomus sandorius. Atrinkdama mokesčių mokėtojus kontrolės veiksmams VMI juos vertina pagal tam tikrus rizikingumo balus.
Pažymėtina, jog praktikoje, įmonių ir gyventojų, kurie turėjo neapmokestinamų sandorių su užsienio kompanijomis, rizikingumo balai yra aukštesni. Įvertinęs visas aplinkybės, t.y. savo turimą informaciją, informaciją gaunamą iš trečiųjų šaltinių bei užsienio šalių, VMI priima sprendimus dėl kontrolės veiksmų atlikimo tikslingumo.“
Pasakojo apie mafijos pinigus
Viešos informacijos apie G. Galminą nėra daug – prieš kurį laiką žiniasklaidoje skelbta, kad jis itin vengia viešumos. 2013 m. žurnalisto Dailiaus Dargio straipsnyje, kurį publikuoja „Tv3.lt“, kalbinamas kitas verslininkas Artūras Jonas Venslauskas, kuris apie G. Galminą pasakojo:
„Kalbama, kad pirmieji jo verslui mesti pinigai buvo paimti iš Kauno Daktarų gaujos vyrų bendros „kasos“. Apie tai pirmąsyk su buvusiais kurso draugais nugirdome tik ką baigę medicinos mokslus.
Daugeliui iš mūsų sukėlė nuostabą, kad jis nepapildė medikų gretų, o iškart nuėjo į farmacijos verslą, kuriame sėkmingai sukasi nuo 1995–1996 m. Apie jį nieko nebuvau girdėjęs dešimtmetį. Kai mūsų įstaigai reikėjo pinigų, mes vėl susitikome. Kauno kraujo centras buvo prispaustas finansinių problemų, ir Galminas pasisiūlė mums padėti.
Vėliau paaiškėjo, kad jis dar prieš aštuonerius metus norėjo nupirkti įmonės akcijas. Bet vienos amerikiečių kompanijos atstovai išsiaiškino, kad šitie pinigai yra iš mafijos struktūros, todėl su tuo asmeniu nepanoro turėti bendrų reikalų,“ – cituojamas verslininkas.
Ministras apeliuoja į pavaldžias institucijas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gana aptakiai komentavo faktą, kad Lietuvos vaistinės neatskleidžia tikrųjų savininkų.
„Neabejotinai, visas mūsų šalyje veikiantis verslas turi būti orientuotas į aukščiausius kokybės ir skaidrumo standartus. Vaistinių veikla – ne išimtis. Juk šiam sektoriui tai ypatingai svarbu, nes jis glaudžiai susijęs su žmonėmis ir čia dirbantys specialistai tiesiogiai su jais bendrauja, tad jų veikla neturėtų kelti net menkiausių abejonių dėl savo veiklos skaidrumo.
Į šį konkretų atvejį nesu įsigilinęs ir taip išsamiai susipažinęs kaip Jūs, tačiau iš pirminės pateiktos informacijos kyla daug įvairių klausimų. Reikėtų detalesnės atsakingų institucijų analizės, norint plačiau pakomentuoti šią konkrečią situaciją“, – DELFI atsiųstame laiške komentavo ministras.
Anot A. Verygos, šiuo atveju labai svarbi ir VVKT, taip pat VLK nuomonė. VLK sudaro sutartis su vaistinėmis, pagal kurias yra kompensuojami vaistai pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o VVKT sprendžia dėl licencijų išdavimo.
„Tai reiškia, kad išduodant licencijas ir sudarant sutartis su vaistinėmis yra nustatomas skaidraus verslo kriterijus ir į tai yra atsižvelgiama. Tad būtų įdomi ir šių institucijų nuomonė, ar joms nekilo abejonių“, – A. Veryga apeliavo į jo vadovaujamai ministerijai pavaldžias įstaigas.
Be kita ko, ministras priminė, kad kad kai kuriose ES šalyse yra praktika, jog vaistinių savininku gali būti tik vaistininkas.
„Tuo metu Lietuvoje – ne. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vaistinių veikla yra licencijuojama farmacinė veikla, o licencijos išduodamos Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvoje. Na, o juridinis asmuo, norėdamas gauti vaistinės licenciją turi pateikti duomenis apie save, kurie leistų identifikuoti jį, prireikus susisiekti.
