Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas atsilieptų tiek verslui, tiek biudžetiniam sektoriui, kur tektų kelti algas, kai padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didesnę naštos dalį prisiimtų valstybės biudžetas.
Tiek didinant MMA, tiek NPD mažiausias algas gaunančių žmonių pajamos turėtų didėti.
Lietuvoje MMA nuo liepos buvo padidintas iki 325 eurų, o NPD liko kaip ir anksčiau – 166 eurai. Didėjant pajamoms NPD proporcingai mažėja.
Šiuo metu visiškai darbingas ir vaikų neturintis žmogus, uždirbantis MMA, „į rankas“ gauna 270,53 eurų. Tačiau tokiam asmeniui yra taikomas nebe didžiausias galimas NPD, o jau 156,9 eurai.
Maksimalus NPD dydis uždirbantiems minimalią algą buvo taikomas tuomet, kai MMA siekė 1000 Lt (arba 290 eurų). Tuomet uždarbis „į rankas“ siekė 245,3 eurus.
Nuo pernai spalio, kai minimali alga padidėjo iki 300 eurų, ėmė mažėti ir menkiausiai uždirbantiems taikomas NPD (iki 163,4 euro). Pajamos „į rankas“ MMA padidinus 10 eurų ūgtelėjo 7,21 euro.
Kai MMA padidinta dar 25 eurais, iki 325, tada pajamos „į rankas“ padidėjo dar 18,02 eurų.
Kokie pokyčiai laukia padidinus MMA?
Jeigu MMA nuo kitų metų sausio bus didinama iki 350 eurų, o NPD nesikeis, „į rankas“ žmonės gaus 288,56 eurų arba 18,03 euro daugiau nei dabar. Atitinkamai NPD mažės toliau (iki 150,4 euro).
Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra pranešęs, kad nuo kitų metų sausio siūlys MMA didinti iki 350 eurų.
Premjeras taip pat yra sakęs, kad koalicijos ilgalaikiu tikslu išlieka 434 eurų MMA, kas nedidinant NPD reikštų 349,12 eurų pajamas „į rankas“. Minimalias pajamas gaunantiems asmenims taikomas NPD sumažėtų iki 128,56 euro.
Tiesa, toks MMA Lietuvoje, jo manymu, yra įmanomas, kai vidutinis atlyginimas šalyje pasieks 3 tūkst. Lt (869 eurus). Šiemet antrą ketvirtį vidutinė alga siekia 713,9 eurų „ant popieriaus“.
Jeigu nuo kitų metų liepos MMA bus didinama dar daugiau, pavyzdžiui, kaip siūlo „darbiečiai“, iki 437 eurų, atlyginimas „į rankas“ siektų 351,29 euro, nedidinant NPD, kuris sumažėtų iki 127,78 euro.
Jei didėtų abu svarbūs dydžiai
Visai kitaip pasikeistų žmonių pajamos, jei nuo kitų metų iki 200 eurų būtų padidintas NPD.
Rugsėjį A. Butkevičius pranešė, kad nuo 2016 metų NPD žadama didinti 34 eurais – iki 200 eurų.
Esant dabartinei minimaliai algai, bet 200 eurų NPD, tokias pajams gaunančių asmenų pajamos „į rankas“ padidėtų iki 277 eurų, t. y. 6,47 euro.
Jeigu MMA būtų padidinta iki 350 eurų, o NPD – iki 200 eurų, tuomet pajamos „į rankas“ jau siektų 296 eurus.
Atitinkamai, pasiekus koalicijos deklaruotą ilgalaikį tikslą – 434 eurų MMA, o kartu ir padidinus NPD iki 200 eurų, minimaliai uždirbantys žmonės gautų 359,84 eurų „į rankas“.
Įvertino pasiūlymus
Ekonomistai vertina, kad Lietuvoje yra galimybių minimalią algą padidinti iki 350 eurų, tačiau NPD galėtų augti ir daugiau nei iki 200 eurų.
Pasak jo, kur kas produktyviau - nuosekliai didinti MMA, siekiant šį dydį priartinti prie pusės vidutinio darbo užmokesčio.
„Todėl remčiau numatomą MMA padidinimą nuo sausio iki 350 eurų ir atitinkamą NPD padidinimą iki 200 eurų. Minėtas sprendimas būtų pagrįstas dabartinėmis Lietuvos ekonomikos galimybėmis, visa kita - priešrinkiminių „kuždesių sala“. Užkirsti kelią tokiems politiniams makroekonominio laivo siūbavimams įmanoma nustatant skaidrų MMA indeksavimo arba susiejimo su vidutiniu darbo užmokesčiu mechanizmą, kas vis dar tebėra siekiamybė, o ne realybė“, - dėstė G. Nausėda.
Kartu jis primena, kad padidinus MMA iki 350 eurų ir NPD iki 200 eurų, MMA „į rankas“ jau viršytų pusę vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Remiantis šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidinus NPD siektų 572,56 eurus, o minimalus atlyginimas „į rankas“ siektų 296 eurus, t. y. 52 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat laikosi nuomonės, kad didelių problemų nekiltų, jei MMA nuo kitų metų pradžios būtų padidintas iki 350 eurų.
„350 eurų yra maždaug pusė vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad keliant minimalų atlyginimą virš 50 proc. vidutinio atlyginimo šalyje atsiranda neigiamas poveikis užimtumui – sukuriama mažiau naujų darbo vietų, - mano N. Mačiulis. - Tačiau dar agresyvesnis MMA didinimas sukurtų kitą labai opią ekonominę ir socialinę problemą.“
Ekonomistas primena, kad šiuo metu dalis viešojo sektoriaus darbuotojų uždirba mažiau nei 450 eurų, o MMA padidinus iki 434 eurų, didžiulė dalis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų, turinčių ir aukštąjį išsilavinimą, pradėtų gauti tik minimalų mėnesinį atlyginimą.
„Norint dar labiau didinti MMA pirmiausia reikia mokėti adekvačius atlyginimus viešajame sektoriuje dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams“, - sakė N. Mačiulis.
Tačiau ne visi ekonomistai pasisako už MMA didinimą.
„Aš būčiau linkęs MMA didinimą sieti su NPD didinimu t.y. mainais į didesnes pajamas, turi būti mažinama mokesčių našta, - kalbėjo Ž. Mauricas. - Didžiausias vyriausybės prioritetas turėtų būti ne paties MMA, o vidutinio darbo užmokesčio dydis ir tai, kad kuo mažiau Lietuvos gyventojų uždirbtų MMA. Siekiant šio tikslo, reikėtų mažinti darbo užmokesčio mokesčių naštą ir vis dar gėdingą „vokelių“ praktiką.“
„Kalbant apie MMA didinimą, jis patrauklus atrodo tik ant popieriaus, - mano ekonomistė. - Šiuo metu Lietuvoje ypatingai jaučiama struktūrinio nedarbo nedarbo problema: aukštos kvalifikacijos darbuotojai grobstomi, tuo tarpu nekvalifikuotos darbo jėgos vis dar yra apsčiai. MMA didinimas kelia nekvalifikuoto darbo kainą. Ir tai gali pastūmėti ne vieną verslininką atsisakyti darbuotojų.“
Ji taip pat primena, kad kiekvienas MMA didinimas mažina verslininkų atsparumą „vokelių“ pagundoms.
Siūlo neapmokestinti uždirbančius minimaliai
Ekonomistai pateikia ir savo pasiūlymų: NPD didinti ne tik iki 200 eurų, bet dar daugiau.
Ž. Mauricas pasisako už NPD padidinimą, kas, jo nuomone, neturės neigiamo poveikio valstybės biudžetui.
„Valstybės biudžetas dėl NPD didinimo gali netekti 65 milijonų eurų, tačiau didelė dalis tų mokesčių sugrįš kitų mokesčių pavidalu, nes mažiausias pajamas uždirbantys darbuotojai yra linkę didžiąją dalį savo pajamų išleisti vartojimui, tad padidinus NPD išaugs PVM ir akcizų surinkimai, kurie didele dalimi kompensuos tiesioginius biudžeto praradimus. Be to, vien per pirmus šių metų aštuonis mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta 90 milijonų eurų daugiau nei planuota - daugiau nei pakankamai pakelti NPD iki 200 eurų“, - komentavo Ž. Mauricas.
Jo nuomone, NPD reikėtų kelti dar daugiau – iki MMA lygio, kad tik uždirbantys daugiau nei MMA mokėtų pajamų mokestį.
„Šiuo metu MMA uždirbantys asmenys turi mokėti mokesčius, bet neretai tuo pat metu iš valstybės gauna vienokią ar kitokią paramą, tad vaizdžiai galima sakyti, kad valstybė iš pradžių apmokestina, o vėliau tuos pačius darbuotojo uždirbtus pinigus duoda atgal. Tik tokios sistemos bėda, kad minėto „paėmimo“ ir „davimo“ metu dalis pinigų nubyra biurokratinio aparato išlaikymui“, - teigia Ž. Mauricas.
„Pirmas – įstatymu susieti MMA ir NPD dydžius. Kitaip sakant, reikėtų nustatyti, kad minimalus atlyginimas yra visiškai neapmokestinamas. Turint omenyje, kad tai tikrai nėra didelės pajamos, jų apmokestinimas neatrodo socialiai atsakinga politika. Toks susiejimas atimtų ir galimybę iš politikų neskaičiuojant siūlyti vis didesnį MMA – didėjantis NPD turėtų vis didesnių pasekmių nacionalinio biudžeto pajamoms, todėl kiekvienas pasiūlymas turėtų būtų atsargiau pasvertas“, - sakė jis.
Antras būdas – įstatymu nustatyti, kad, pavyzdžiui, MMA nustatomas kiekvienais metais ir automatiškai prilyginamas 50 proc. praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Tai leistų ir gyventojams planuoti savo pajamas.
