aA
Užsienio investuotojų nuotaikos Europoje gerėja ir 40 proc. apklaustų tarptautinių verslų nurodė, jog per ateinančius 12 mėnesių planuoja pradėti ar plėsti veiklą senajame žemyne. Dar optimistiškesni – Baltijos šalių investuotojai, o 7 iš 10 (71 proc.) jų nurodo ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus projektus Lietuvoje. Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ kasmet atliekamas Europos patrauklumo tyrimas (angl. Europe Attractiveness Survey) ir pirmą kartą rengta Baltijos šalių investuotojų apklausa.
„EY“: užsienio investuotojų planai Baltijos šalyse palankiausi Lietuvai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tyrimų duomenimis, susidomėjimas Latvija bei Estija yra kiek mažesnis nei Lietuva – čia plėtrą ar veiklos pradžią per ateinančius 12 mėn. mato atitinkamai 69 ir 64 proc. investuotojų, tačiau tai vis tiek ženklus atotrūkis nuo bendro Europos rodiklio.

Pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, partnerio Lino Dičpetrio, nors į mūsų regioną besidairančių investuotojų akys labiau krypsta Lietuvos pusėn, tam tikrose srityse mes vis dar nusileidžiame Latvijai ar Estijai, ypač pritraukiant įvairesnių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų.

„Santykiniai Lietuvos rodikliai nuteikia pozityviai – pagal TUI sukurtų darbo vietų skaičių vienam milijonui gyventojų mūsų šalis užima antrąją vietą Europoje, o pagal faktinį TUI projektų skaičių kaimynus gana ryškiai lenkiame. Vis tik, norėdami pereiti į kitą TUI pritraukimo lygą, turime ieškoti ir naujų nišų, ir naujų veiklos sričių investuotojų“, – pastebi L. Dičpetris.

Lietuva ir toliau vilioja technologijų investuotojus

„EY“ atlikta paskelbtų TUI projektų kiekybinė analizė rodo, kad 43 proc. pernai pritrauktų projektų Lietuvoje (iš viso – 53 projektai) buvo susiję su IT paslaugomis ir IT veikla. Antroje vietoje atsidūrė finansinių technologijų (angl. Fintech) investicijos – jos sudarė 17 proc. visų TUI.

„Matosi, kad į Lietuvą ir toliau sėkmingai pritraukiame technologijų investuotojus – tai nuoseklaus ir kryptingo Lietuvos kaip IT ir Fintech šalies pozicionavimo vaisiai. Džiugina ir tai, kad Lietuvoje IT sektorius investicijas nukreipia į tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklą.

Vis tik, investuotojai siunčia ir tam tikrus perspėjančius signalus, todėl turime kritiškiau įvertinti, ar Lietuvos švietimo reforma, kokia ji yra suplanuota dabar, pakankamai gera, kad užtikrintų skaitmeninių įgūdžių kokybę ir juos įgijusių specialistų pasiūlą, ar esame pajėgūs konkuruoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų srityje su kitomis šalimis ir rinkomis“, – svarsto L. Dičpetris.

Tuo tarpu Latvija pernai metais pritraukė įvairaus spektro investuotojų ir vienos ar kelių lyderiaujančių sektorių čia nėra. Matyti, kad Latvijoje daugiau telkiasi į gamybos veiklą orientuotos įmonės – baldų, žemės ūkio ir maisto, chemijos ir kitos pramonės. Stipriau diferencijuota pagal TUI sektorius yra ir Estija.

Rizika Lietuvai – praleisti naujas nišas

Baltijos šalių investuotojai vieningai teigia, kad mūsų regiono augimą artimiausiu metu labiausiai nulems skaitmeninės ekonomikos, vadinasi, ir šioje srityje veikiančių verslų, aktyvumas. Nestebina, kad daugiausia fokuso tam skiria Estija – beveik 3 iš 4 (74 proc.) čia veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis. Lietuvoje tokių investuotojų – 64 proc., o mažiausiai Latvijoje – 49 procentai.

Vis tik, pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, neramina tai, kad Baltijos regione lyginant su kitomis Europos šalimis investuotojai mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė.

„Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukiant tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai. Todėl turime nesnausti ir aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijų, kitaip liksime stipriai priklausomi tik nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų“, – svarsto L. Dičpetris.

Investuotojų prioritetai – vis dar skiriasi

Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija tik dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą. Vis tik Baltijos šalių investuotojai fokusuojasi į gana skirtingus akcentus, jų manymu, svarbius išsaugant šalies patrauklumą.

Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai vis dar kalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.

„Iš šių atsakymų gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai vis dar gyvena skirtingose pasaulio pusėse, nors geografiškai iš tiesų esame labai arti. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti savo mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams. Nors parama, finansavimas, mokesčiai yra tikrai svarbu, bet tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos“, – sako L. Dičpetris.

Todėl Lietuvai labai svarbu tikslinga ir efektyvi švietimo sistemos veikla siekiant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių lyderystės, didesnis fokusas į tvarumo, aplinkosaugos ir inovacijų sritis, kurios ateityje vis labiau lems investuotojų pasirinkimus, kur pradėti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą. L. Dičpetrio įsitikinimu, tai pasiekti galima tik nuosekliu bendradarbiavimu: tiek verslų tinkle, tiek su švietimo, viešuoju ir nevyriausybiniu sektoriais.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Prezidento patarėjas: Vyriausybė ir ministerija turėtų padidinti komunikaciją su vartotojais apie tai, kas dedasi elektros energijos rinkoje

Trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti siūlantis prezidento Gitano Nausėdos...

Augustinavičius: būtina vėl svarstyti PVM lengvatą šildymui

Augant dujų ir elektros kainoms , pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvata centriniam...

Prezidento patarėjas: NPD reikėtų didinti bent 100 eurų

Neapmokestinamąjį pajamų dydį ( NPD ) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako...

„Swedbank“: šiemet 71 proc. padidėjo smulkių įmonių apyvartinių lėšų finansavimo apimtys

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ smulkioms Lietuvos įmonėms suteikto finansavimo...

Slovakija vėl gauna rusiškos naftos

Slovakijos naftos perdirbimo įmonės „ Slovnaft “ trečiadienį pranešė, kad jai buvo...

Top naujienos

Smarvės neapsikentęs vilnietis sulaukė valstybės antausio: kur tos baudos, kai jų labiausiai reikia (2)

Tuo metu, kai Lietuva deklaruoja dedanti didžiules pastangas kovai su lauko tualetais ir Aplinkos...

Dujų krizė neaplenks Lietuvos pramonės milžinų: kritiniu atveju vienai grėstų ir gamybos stabdymas (3)

Dujų krizė Europoje pirmiausia paveiks Lietuvos pramonę, ypač didžiuosius gamintojus ir gamtinių...

Iš Krymo bėganti rusė lieja ašaras: kaip namie gyvenom (1)

Po smūgių rusų karinei bazei Kryme Rusijos gyventoja su ašaromis akyse pasakoja niekur nenorinti...

Palydovinėse nuotraukose – sprogimų Kryme padariniai: tai labai aiški žinutė (1)

Internete pasirodė pirmųjų palydovinių nuotraukų, vaizduojančių sprogimų kariniame Sakų...

Kubilius: nematau klaidų šioje Perlo istorijoje, kad būtų Vyriausybės klaidos (1)

Europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad diskusija dėl Ingridos Šimonytės...

Po skandalo dėl elektros – siūlymas didinti kompensacijas papildyta

Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų,...

Karas Ukrainoje. Iš Rusijos – nauja įžūli klastotė

Kovos su dezinformacija centras pranešė , kad okupantai paskleidė dar vieną melagingą naujieną...

Lietuvoje statys 3 naujus karinius miestelius: projektų pradžia – jau šį rudenį

Šių metų rugpjūčio pradžioje Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuvoje yra...

Delfi PliusŽinių radijas

Kodėl Vakarai bijo Putino pralaimėjimo? (2)

Tinklalaidėje kalbama apie tai, kada baigsis šis karas? Ar pavyks ukrainiečiams kontrpuolimas?...