aA
Užsienio investuotojų nuotaikos Europoje gerėja ir 40 proc. apklaustų tarptautinių verslų nurodė, jog per ateinančius 12 mėnesių planuoja pradėti ar plėsti veiklą senajame žemyne. Dar optimistiškesni – Baltijos šalių investuotojai, o 7 iš 10 (71 proc.) jų nurodo ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus projektus Lietuvoje. Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ kasmet atliekamas Europos patrauklumo tyrimas (angl. Europe Attractiveness Survey) ir pirmą kartą rengta Baltijos šalių investuotojų apklausa.
„EY“: užsienio investuotojų planai Baltijos šalyse palankiausi Lietuvai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tyrimų duomenimis, susidomėjimas Latvija bei Estija yra kiek mažesnis nei Lietuva – čia plėtrą ar veiklos pradžią per ateinančius 12 mėn. mato atitinkamai 69 ir 64 proc. investuotojų, tačiau tai vis tiek ženklus atotrūkis nuo bendro Europos rodiklio.

Pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, partnerio Lino Dičpetrio, nors į mūsų regioną besidairančių investuotojų akys labiau krypsta Lietuvos pusėn, tam tikrose srityse mes vis dar nusileidžiame Latvijai ar Estijai, ypač pritraukiant įvairesnių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų.

„Santykiniai Lietuvos rodikliai nuteikia pozityviai – pagal TUI sukurtų darbo vietų skaičių vienam milijonui gyventojų mūsų šalis užima antrąją vietą Europoje, o pagal faktinį TUI projektų skaičių kaimynus gana ryškiai lenkiame. Vis tik, norėdami pereiti į kitą TUI pritraukimo lygą, turime ieškoti ir naujų nišų, ir naujų veiklos sričių investuotojų“, – pastebi L. Dičpetris.

Lietuva ir toliau vilioja technologijų investuotojus

„EY“ atlikta paskelbtų TUI projektų kiekybinė analizė rodo, kad 43 proc. pernai pritrauktų projektų Lietuvoje (iš viso – 53 projektai) buvo susiję su IT paslaugomis ir IT veikla. Antroje vietoje atsidūrė finansinių technologijų (angl. Fintech) investicijos – jos sudarė 17 proc. visų TUI.

„Matosi, kad į Lietuvą ir toliau sėkmingai pritraukiame technologijų investuotojus – tai nuoseklaus ir kryptingo Lietuvos kaip IT ir Fintech šalies pozicionavimo vaisiai. Džiugina ir tai, kad Lietuvoje IT sektorius investicijas nukreipia į tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklą.

Vis tik, investuotojai siunčia ir tam tikrus perspėjančius signalus, todėl turime kritiškiau įvertinti, ar Lietuvos švietimo reforma, kokia ji yra suplanuota dabar, pakankamai gera, kad užtikrintų skaitmeninių įgūdžių kokybę ir juos įgijusių specialistų pasiūlą, ar esame pajėgūs konkuruoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų srityje su kitomis šalimis ir rinkomis“, – svarsto L. Dičpetris.

Tuo tarpu Latvija pernai metais pritraukė įvairaus spektro investuotojų ir vienos ar kelių lyderiaujančių sektorių čia nėra. Matyti, kad Latvijoje daugiau telkiasi į gamybos veiklą orientuotos įmonės – baldų, žemės ūkio ir maisto, chemijos ir kitos pramonės. Stipriau diferencijuota pagal TUI sektorius yra ir Estija.

Rizika Lietuvai – praleisti naujas nišas

Baltijos šalių investuotojai vieningai teigia, kad mūsų regiono augimą artimiausiu metu labiausiai nulems skaitmeninės ekonomikos, vadinasi, ir šioje srityje veikiančių verslų, aktyvumas. Nestebina, kad daugiausia fokuso tam skiria Estija – beveik 3 iš 4 (74 proc.) čia veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis. Lietuvoje tokių investuotojų – 64 proc., o mažiausiai Latvijoje – 49 procentai.

Vis tik, pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, neramina tai, kad Baltijos regione lyginant su kitomis Europos šalimis investuotojai mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė.

„Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukiant tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai. Todėl turime nesnausti ir aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijų, kitaip liksime stipriai priklausomi tik nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų“, – svarsto L. Dičpetris.

Investuotojų prioritetai – vis dar skiriasi

Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija tik dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą. Vis tik Baltijos šalių investuotojai fokusuojasi į gana skirtingus akcentus, jų manymu, svarbius išsaugant šalies patrauklumą.

Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai vis dar kalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.

„Iš šių atsakymų gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai vis dar gyvena skirtingose pasaulio pusėse, nors geografiškai iš tiesų esame labai arti. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti savo mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams. Nors parama, finansavimas, mokesčiai yra tikrai svarbu, bet tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos“, – sako L. Dičpetris.

Todėl Lietuvai labai svarbu tikslinga ir efektyvi švietimo sistemos veikla siekiant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių lyderystės, didesnis fokusas į tvarumo, aplinkosaugos ir inovacijų sritis, kurios ateityje vis labiau lems investuotojų pasirinkimus, kur pradėti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą. L. Dičpetrio įsitikinimu, tai pasiekti galima tik nuosekliu bendradarbiavimu: tiek verslų tinkle, tiek su švietimo, viešuoju ir nevyriausybiniu sektoriais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Susisiekimo ministerija: sprendimas dėl kvotų užsieniečiams turi būti priimtas greitai (1)

Lietuvos vežėjams raginant skirti daugiau darbo kvotų užsieniečiams, Susisiekimo ministerija...

Vežėjai priešinasi sprendimui atlyginimą mokėti tik pavedimu: kreipsis į prezidentą (35)

Dalis verslo atstovų neigiamai vertina tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. visi atlyginimai ir...

„Sodros“ vadovė: pasibaigus prastovų išmokoms, situacija būtų suvaldoma

Apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas...

Udovickis: baltarusiško tranzito netekimo nėra kuo pakeisti (85)

Europos Sąjungai (ES) rengiantis įvesti sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams,...

ES ambasadoriai sutarė dėl ekonominių sankcijų Baltarusijai (56)

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai trečiadienį sutarė dėl ekonominių sankcijų...

Top naujienos

Britų gynybos ministerija visai kitaip paaiškino įvykius Juodojoje jūroje: jokių perspėjamųjų šūvių nebuvo (46)

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paneigė Rusijos pareiškimus, kad Juodojoje jūroje britų...

Tarnybos išplatino skubų pranešimą: šiandien – smarki audra, įspėja saugotis tęsis ir naktį (12)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai perspėja, kad trečiadienį, 17-18 val., prasidės...

Rusija skelbia britų laivo link paleidusi „perspėjamuosius šūvius“ ir „perspėjamąjį bombų numetimą“ ekspertas: nepamenu, kad kas nors panašaus būtų įvykę (509)

Rusijos laivas Juodojoje jūroje paleido „įspėjamųjų šūvių“ į Jungtinės Karalystės karo...

Pavojinga viruso atmaina plinta toliau: nustatyta dar daugiau atvejų (31)

Lietuvoje aptikti dar penki nerimą keliančios Delta koronaviruso atmainos, pirmą kartą...

Liudas Dapkus. Rusiška ruletė. Delta versija (8)

Protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiams tenka viską išmėginti savo kailiu. Kuriai...

Dulkys: VESK Vyriausybei siūlys netęsti karantino kai kurie suvaržymai liks (79)

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) Ministrų kabinetui siūlys netęsti karantino...

Prezidento komandą paliko dar vienas patarėjas (8)

Prezidento Gitano Nausėdos komandą palieka dar vienas patarėjas. Darbą trečiadienį...

Liutauras Elkimavičius | D+

Daugiausia uždirbančios Holivudo žvaigždės: spėkite, kam keturi filmai atneš 250 mln.

Mes skaitome riebias tabloidų antraštes apie blizgantį aktorių gyvenimą ir pasakiškus...

Vilnietis neapsikentė karščio autobuse – įmonė turi atsakymą (1)

Rašau dėl karščio, kurio neįmanoma tverti. Ypač viešajame transporte.

Dar vienas Kauno savivaldybės spjūvis LGBTQ+ bendruomenei: leidimas neduotas dar vienam renginiui (406)

Kauno savivaldybės sprendimai dėl LGBTQ+ bendruomenės vėl kelia aistras. Prieš kelias savaites...