Pramonės ir verslo nuomone, finansavimas turėtų būti didinamas: moksliniams tyrimams bei inovacijoms; programai „Skaitmeninė Europa"; transeuropinio tinklo užbaigimui ir programai „Conecting Europe Facility".
Europos, o taip pat ir Lietuvos pramonės bei verslo bendruomenė pažymi, kad didžiausias prioritetas naujoje ES finansinėje programoje turi būti skiriami šioms sritims, nes jos turės didžiausią poveikį visų ES valstybių narių konkurencingumui ir klestėjimui.
Laiške pažymima, kad kiekvienas euras, investuotas į „Horizon Europe“, remiančią tarpvalstybinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus ES, grąžina vidutiniškai 11 eurų. Norint pasiekti kritinę masę sprendžiant tokius globalius iššūkius kaip klimato kaita ir sustiprinti tarpvalstybinius daugiadisciplinius tinklus, pramonės ir verslo bendruomenė rekomenduoja padidinti finansavimą šioje srityje mažiausiai iki 120 milijardų eurų.
Pasak LPK prezidento R. Dargio, Europai sunkiai sekasi neatsilikti nuo pagrindinių konkurentų skaitmeninės ir technologinės pažangos srityse, todėl būtina „įdarbinti“ ilgalaikį ES biudžetą šiems iššūkiams spręsti.
Bendrame kreipimesi įvardijama, kad Europos skaitmenizacijai remti reiktų daugiau lėšų ir programai „Skaitmeninė Europa“ numatomi skirti 9,2 milijardo eurų turėtų būti laikomi žemiausia kritine finansavimo riba.
Taip pat akcentuojama, kad būtina prioritetizuoti transeuropinio transporto tinklo užbaigimą. Vien tik užbaigus pagrindinį tinklą BVP padidėtų daugiau nei 1,5 proc. Siekiant išnaudoti šį potencialą, reikalinga didesnė nei Europos Komisijos pasiūlyta 30,6 milijardo eurų suma.
