Dar penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad infliacija jų finansinę padėtį pablogins jau artimiausiu metu.

Daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių mano, kad jų finansinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei prieš metus. Tai rodo, kad infliacija, energetikos krizė, geopolitinės įtampos ir bendras ekonominis neapibrėžtumas palietė daugelį gyventojų.

„Visgi, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai iššūkius, regis, kol kas atlaiko geriausiai. Latvijoje savo finansinę padėtį, lyginant su 2021 metais, prasčiau vertina 63 proc. gyventojų, o Estijoje – 61 proc.“, – rašoma pranešime.

Metinė infliacija Lietuvoje šiemet viršijo 20 proc., tad nenuostabu, kad gyventojai jaučia finansinį spaudimą. Prie jo prisideda ir tai, kad didžioji dauguma lietuvių turimų paskolų yra su kintančiomis palūkanomis, tad gyventojų išlaidas didina ir Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos.

Taigi, nėra ko stebėtis, kad vartotojų lūkesčiai prastėja, o dažnas imasi taupymo priemonių. Tyrimo duomenimis, 47 proc. lietuvių pradėjo daugiau taupyti tam, kad susikurtų finansinį rezervą“, – pažymi bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

„European Consumer PaymentReport“ ataskaitos duomenys rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių bent vienos sąskaitos laiku neapmokėjo beveik penktadalis (17 proc.) lietuvių. 22 proc. vartotojų mano, kad, siekiant padengti būtiniausius kaštus per artimiausius metus, jiems bent kartą teks praleisti mažesnio prioriteto sąskaitų apmokėjimą. Daugiau nei trečdalis gyventojų pritrūksiantys pinigų bent vienai sąskaitai už energiją, pažymima pranešime.

Visgi, vertinant platesniame kontekste, Lietuvos vartotojai finansiniams iššūkiams atrodo pasirengę geriau nei europiečiai. Lietuvoje mažiau gyventojų (63 proc.) nei kitose Baltijos valstybėse (Latvijoje ir Estijoje – po 77 proc.) ir vidutiniškai Europoje (68 proc.) teigė, kad jų sąskaitos didėja greičiau negu pajamos.

„Be to, virš 30 proc. lietuvių teigė, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems lieka ne mažiau kaip pusė pajamų. Vidutiniškai Europoje ši dalis yra gerokai mažesnė ir siekia tik 15 proc.“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją