Kaip per parodos atidarymą teigė jos iniciatorius europarlamentaras Šarūnas Birutis, idėja gimė po vienos tekstilės parodos Kaune. „Tuomet pagalvojau, kad reikėtų rasti menininkų, kurie ne tik kuria parodoms, bet dirba ir su pramonės įmonėmis“, - pasakojo pašnekovas.
Tekstilė buvo pasirinkta kaip viena tradicinių, istorinių Lietuvos pramonės sričių, tačiau šiuo metu esanti pavojuje. Tai rodo ir keli tekstilės įmonių bankrotai. „Beje, teko kalbėtis su parlamentarais. Pasirodo, nemažai žmonių nė neįsivaizduoja, kad Lietuvoje vis dar yra tekstilės pramonė“, - sakė Š. Birutis.
Tuo tarpu Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje dirba beveik 42 tūkst. žmonių. 2007 m. tekstilės ir tekstilės gamybos sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) sudarė 1,7 proc. visos bendrosios vertės arba 8,9 proc. apdirbamojoje gamyboje sukuriamo BVP. Tiek procentų jokia kita pramonės šaka BVP struktūroje nesudaro.
Analizuojant lietuviškos kilmės prekių eksportą, 2007 m. tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai sudarė 8,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Deja, savo lietuviško prekės ženklo, kuriuo galėtume konkuruoti užsienyje, iki šiol neturime. Lietuviai savo gaminius parduoda po svetimais prekių ženklais. Pavyzdžiui, Ukmergės marškinių fabriko marškinius perka „Hugo Boss“. Uždėjus prekės ženklą, jų kaina išauga mažiausiai dvigubai.
„Bene svarbiausias lietuviškų drabužių ypatumas – jų aukšta kokybė. Jei daugiau dėmesio būtų skiriama naujų audinių kūrimui – nesiglamžančių, nesitepančių, savaime išsivalančių, taptume dar labiau konkurencingi.
Tačiau verslininkai be valstybės pagalbos negalės konkuruoti su pigiomis prekėmis iš trečiųjų šalių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Italijoje labai matosi, kad ten Vyriausybės politika siekiama šią pramonę išsaugoti – per muitų barjerus bei kitokias priemones. Mūsų vyriausybė, nebijau to pasakyti, labiau užsiėmusi savo išlikimo ar finansavimo problemomis“, - teigė Š. Birutis.
Apie tai buvo kalbama ir Europos Parlamente surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos lengvosios pramonės atstovai bei parlamentarai, atsakingi už tekstilę bei užsienio prekybą.
Pavojaus varpai
Užsienio parlamentarų teigimu, tekstilės pažanga įmanoma tik nepamirštant inovacijų bei konkurencingumo, o pastarieji dalykai savo ruožtu įmanomi derinant komerciją, meną bei mokslo pažangą.
Tačiau Lietuvos delegacijai labiau rūpėjo „žemiški“ dalykai. „Konferencijoje išsakėme Lietuvos pramoninkų poziciją – mes palaikome rinkos liberalizavimą, tačiau jis neturi vykti tik į vienus vartus. ES prieš kelis metus atvėrė vartus Azijos valstybių gaminiams, tačiau tos valstybės savo rinkų neatvėrė iki šiol“, - teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas.
Pašnekovas pajuokavo, kad užsiminus apie tai, jog ES prekybos komisaras gina ne ES šalių, o Kinijos interesus, todėl Europoje bankrutavo daug tekstilės įmonių, salėje pasidarė taip tylu, kad būtų galima girdėti skraidant musę.
„Gamyba perkeliama į trečiąsias šalis, buvusių darbuotojų armija priversta gyventi iš pašalpų, tuo tarpu komisaras rūpinasi, kad būtų užtikrinta Kinijos vaikų ateitis“, - ironizavo pašnekovas.
Nepaisant savo kritiškos nuomonės, J. Karčiauskas įsitikinęs, kad kol kas tekstilės pramonei pavojaus varpais skambinti nereikia. Kita vertus, jei niekas nebus vykdoma Europos mastu, tokia diena neišvengiamai ateis.
Erdvės parodai laukta 2 metus
Taigi šios parodos tikslas – ne tik nustebinti Europą mūsų dizainerių grožybėmis, bet ir užmegzti kontaktus. Šiam tikslui išleistas Lietuvos tekstilę pristatantis katalogas, kuriame galima rasti ne tik įdomios statistikos, bet ir Lietuvos įmonių kontaktus.
Projektas gimė bendradarbiaujant su Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija bei Ūkio ministerija.
„Europos Parlamente dirba apie kelis tūkstančius lobistų – įvairių asociacijų atstovų, verslininkų, kurie dalyvauja komitetų posėdžiuose. Šiuo metu kaip tik vyksta komitetų savaitė, todėl laikas parodai – labai palankus. Galbūt paroda tekstilininkams padės surasti naujų rinkų arba sudomins potencialius investuotojus“, - įsitikinęs Š. Birutis.
Erdvės parodai laukta net dvejus metus. Mat ji buvo eksponuojama hole, pro kurį vyksta pagrindinis judėjimas. Nieko keista, kad visi 800 parlamentarų savo šalies pristatymus nori rengti būtent čia.
Pasirinkimas neapvylė. Jei paprastai į parodų atidarymus susirenka apie 20 svečių, prie Lietuvos ekspozicijos sugužėjo keliskart tiek. Banketui specialiai iš Lietuvos vežtos lietuviškos dešros, kiti tradiciniai užkandžiai, garsusis šakotis nuo stalų bei lietuviški gėrimai išnyko maždaug per valandą.
Anot Š. Biručio, ši paroda išskirtinė. Mat paprastai šalys pristato savo dailės kūrinius ar fotografijos meną.
Lietuviškas menas Europos Parlamente buvo eksponuojamas bene du kartus. Čia buvo atidaryta Lietuvos tapytojų paroda „Miestai ir žmonės“, skirta Europos Parlamento nario akademiko Rolando Pavilionio atminimui, bei fotografo Vaidoto Grigo paroda „Moterys“, pristatanti žymiausias Lietuvos moteris.
Europos parlamento rūmuose taip pat buvo surengta ekspozicija „1990 metų kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas prieš 15 metų“, kuri priminė apie šalies rezistenciją bei tremties laikotarpį.
Meno ir komercijos vienovė
Anot J. Karčiausko, Lietuvos tekstilei skirtoje parodoje neeksponuojami aukštos kokybės lietuviški drabužiai, kadangi paroda tuomet virstų paprasčiausia muge.
„Tačiau eksponatų autoriai parodė, ką galima iš tekstilės pagaminti, bei pademonstravo savo galimybes. Pavyzdžiui, žiūrėdami iš tolo į kabančius žakardinius kilimus, žmonės negali patikėti, kad jie austi staklėmis. „Turbūt čia oda“, - sako jie“, - džiaugsmo neslėpė pašnekovas.
Dauguma parodai atrinktų darbų yra jau eksponuoti tarptautinėse parodose bei laimėję pirmąsias vietas. Dauguma autorių – jauni, neseniai studijas baigę menininkai, kurie pasiryžę kurti ne tik grynąjį meną, bet ir bendradarbiauti su verslo įmonėmis.
Beje, užsienyje tokia tradicija labai gaji. Įmonės ten atsirenka gabiausius studentus ir apie metus juos finansuoja, suteikdami galimybę kurti įvairius projektus. Taip įvairiuose konkursuose įmonės reklamuoja save kaip mecenatus bei atskleidžia savo technines galimybes, o dizaineriai išmoksta taikomojo meno subtilybių.
Parodoje savo idėjas menininkams padėjo įgyvendinti „Audėjas“, „Lentvario kilimai“, „Neaustima“ bei kitos įmonės. Projektus kūrė dizainerės Bronė Neverdauskienė, Inga Likšaitė, Monika Žaltauskaitė, Rūta Būtėnaitė, Agnietė Janušaitė, Severija Inčirauskaitė Kriaunevičienė, Patricija Gilytė.
