aA
Europos Parlamento biudžeto komitetas siūlo 2023 metais įvesti skaitmeninių paslaugų ir anglies dvideginio importo mokesčius, o 2024 metais – finansinių sandorių mokestį. Pasiūlymų dėl papildomų pajamų į bendrą Europos Sąjungos biudžetą yra ir daugiau, o jų reikės, kai ateis metas grąžinti atsigavimo planui įgyvendinti pasiskolintus pinigus.
Europos Parlamentas
Europos Parlamentas
© Reuters / Scanpix

„Technologijų milžinės, didieji užsienio teršėjai ir mokesčių optimizavimu užsiimančios tarptautinės korporacijos turėtų sąžiningai prisidėti prie Europos atsigavimo“, – Biudžeto komiteto pranešime cituojama EP narė iš Prancūzijos Valerie Hayer.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė Aušra Maldeikienė trečiadienį sakė, kad visiškai pritaria tokiai pozicijai, tačiau netiki, jog bent jau šios kadencijos metu tai bus padaryta.

„Manau, yra pernelyg daug interesų – ir politinių, ir ekonominių, kad tai būtų taip paprastai išspręsta. Europos Komisijai reiks imtis lyderystės ir to siekti kokiais nors kitais žingsniais“, – sakė ji.

Europos mastu nori įvesti tris naujus mokesčius: pinigų reikės milžiniškoms skoloms grąžinti
© DELFI / Andrius Ufartas

Pateikė grafiką

Europos Parlamentas trečiadienį balsavo dėl nuosavų išteklių sistemos (NIS). „EP nariai turėtų paspartinti procedūrą, kuri leis ES pasiskolinti 750 mlrd. eurų atsigavimo planui įgyvendinti. Pritarus NIS, bus galima pradėti ratifikavimo procesą 27 ES narėse, kad COVID-19 atsigavimą būtų galima pradėti kaip galima greičiau“, – aiškinama EP tinklalapyje.

NIS sukuria teisinį pagrindą pajamoms į ES biudžetą.

„EP narių manymu, atėjo metas patobulinti ES pajamų sistemos architektūrą. Praėjus 32 metams po nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) priklausančių įmokų įvedimo, egzistuoja trys priežastys, kodėl reikia tokių resursų.

Pirma, naujomis pajamomis bus galima finansuoti Europos žaliąjį kursą, užkaišyti skyles, atsirasiančias dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo. Antra, bendra politika sukurs naudos tokiose srityse kaip aplinkosauga, anglies dioksido kainodara, mokesčiai. Trečia, naujos pajamos padidins ES biudžeto autonomiją“, – dėstoma dokumento projekte.

Be to, NIS sukurs ilgalaikio pasiskolintų lėšų grąžinimo prielaidas. Taip būtų galima išvengti smarkaus nuo BNP priklausančių įmokų padidėjimo arba biudžetų išlaidų sumažėjimo. NIS priemones reikėtų įgyvendinti nuo 2021 metų sausio 1 dienos, todėl EP turėtų priimti ir įpareigojančią darbotvarkę.

EP Biudžeto komitetas rugsėjį pritarė tokioms NIS priemonėms:

1. 2021 metais turi įsigalioti valstybėms taikomas mokestis už neperdirbtą plastiką. ES taip pat turėtų gauti pajamų iš taršos emisijų prekybos sistemos.

2. 2023 metais stambiems rinkos žaidėjams (pavyzdžiui, „Google“ ir „Facebook“) turėtų būti įvestas skaitmeninių paslaugų mokestis.

3. 2023 metais dar turėtų įsigalioti anglies dvideginio importo mokestis. Jį mokėtų taršią produkciją į Bendriją importuojančios įmonės.

4. 2024 metais tikimasi įvesti finansinių sandorių mokestį, kuris būtų taikomas bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams.

5. Galiausiai 2026 metais norima ES mastu nustatyti bendrą pelno mokestį didelėms tarptautinėms įmonėms (pavyzdžiui, tokioms, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 750 mln. eurų).

Komitetas taip pat pritarė tam, kad būtų atsisakyta įvairių nuolaidų ir korekcijų pajamų į ES biudžetą iš Bendrijos narių srityje. Primenama, kad visi nacionaliniai parlamentai turės patvirtinti tiek atsigavimo fondą, tiek nuosavų išteklių sistemą.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

Reikia, bet bus sunku

Kaip trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys Andrius Kubilius, parlamentas dar tik svarstys su naujais mokesčiais susijusius klausimus.

„Dabar turime bendrą komunikaciją, kad reikia didinti nuosavus resursus per mokesčius. Aišku, kad tai yra susiję su atsigavimo planu, kuriame nėra aiškaus atsakymo, kaip bus skola grąžinama, – kalbėjo jis. – Yra trys variantai.

„Pirma, ES susitaria dėl nuosavų resursų didinimo, kas yra miglota, o šiandien svarstyti atskirus mokesčius dar anksti. Antra, šalys narės didina savo įmokas, o tai irgi sunkiai įsivaizduojama. Trečia, žiūrint iš būsimos daugiametės finansinės perspektyvos, į biudžetą bus įrašyta skolos grąžinimo eilutė, ji tik didės.“

„ES dar nėra apsisprendusi, kaip atsigavimo fondui pasiskolinti pinigai bus toliau grąžinami“, – apibendrino A. Kubilius.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narys Stasys Jakeliūnas svarstė, kad šiuo metu yra politinių įsipareigojimų dėl skaitmeninių paslaugų ir finansinių sandorių mokesčių įvedimo.

„Tačiau yra akivaizdus Jungtinių Amerikos Valstijų pasipriešinimas. Esu delegacijos su šia valstybe narys – labai aiškiai pasakyta, kad ten pasipriešinimas didžiulis, todėl neatsitiktinai EK pirmininkė Ursula von der Leyen paminėjo, kad jei sutarimo globaliu mastu nebus, tada ES jau kitų metų pradžioje pati siūlys sprendimų.

Tai gali sukelti problemų, nes tada, tikėtina, bus atsakas. Tai priklausys ir nuo (JAV prezidento – „Delfi“) rinkimų rezultatų. Tačiau vienu ar kitu atveju, matyt, tos didžiulės globalios, JAV vizituojančios kompanijos priešinsis“, – sakė jis.

Vis dėlto S. Jakeliūnas tikėjosi, kad tam tikrų poslinkių šioje srityje bus.

„Atsirandantys bendri skolos instrumentai reikalaus ir finansavimo šaltinių, o mokesčiai yra vienas pagrindinių instrumentų. Tikiuosi, kad, pavyzdžiui, pelno mokesčio bazių vienodinimas (Airijos atvejis) yra vienas iššūkių, kurį per šią kadenciją pavyks įveikti.

Finansinių transakcijų mokestis labiau realus, nes jau įvestas kai kuriose valstybėse. Galbūt įmanoma dėl to ir ES mastu susitarti. O dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio globaliai – nerealu. ES tikėsis įvesti neperžengdama savo ribų, tačiau sulauks atsako ir JAV“, – sakė S. Jakeliūnas.

Petras Auštrevičius
Petras Auštrevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Savo ruožtu frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius teigė, kad net ir naujų pasiūlytų mokesčių nepakanka.

„ES reikia kuo greičiau pereiti prie platesnės nuosavų išteklių sistemos. Priklausomybė nuo naujų mokesčių turėtų būti didesnė nei nuo valstybių indėlių, nes visada būna klausimas, kiek kas duoda ir kiek kas gauna.

Mes norime, kad prasidėtų šių mokesčių laipsniškas įvedimas kiek įmanoma greičiau. Jau 2021 metais turėtume matyti gerokai išaugusį pajamų lygį iš šių mokesčių, nes grąžinti paskolas (bent jau palūkanas) reiks iškart“, – įspėjo pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
2.6667

Taip, kaip buvo, nebebus: ekspertai dėlioja scenarijų, kaip pandemija pakeis mūsų gyvenimą (31)

„ Pandemija keičia mūsų ekonomikos struktūrą ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo“, –...

Verslininkas apie dalinamą valstybės paramą: lietuviai tokie žmonės – kuo daugiau duoda, tuo daugiau nori (53)

Nors kiek anksčiau dar sunku buvo patikėti, tačiau dabar jau daugelis pripažįsta, kad COVID-19...

Valstybė tebesitiki pritraukti duomenų centrų į Kruonio parką (7)

Valstybė neatsisako planų į Kruonio pramonės parką pritraukti didelį duomenų centrą,...

Pandemijos poveikis verslui: paaiškino, kodėl kyla tokie skandalai, kaip su Lavrinovičiais (49)

Šiemet pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija keičia veiklos sąlygas verslui, kuris turės prie...

Prienų restorano savininkai – apie klestintį verslą ir iššūkius: karantino sąlygomis gyvename jau 10 metų (66)

Prieniškių Dovilės ir Jauniaus Mališauskų miestelio centre įkurtas restoranas „Tango...

Top naujienos

Lūžio taškas Europoje: situacija dėl koronaviruso po vasaros keičiasi iš esmės (20)

Atostogoms ir vakarėliams įžiebus smarkų COVID-19 atvejų šuolį vasaros pabaigoje Europoje,...

Taip, kaip buvo, nebebus: ekspertai dėlioja scenarijų, kaip pandemija pakeis mūsų gyvenimą (31)

„ Pandemija keičia mūsų ekonomikos struktūrą ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo“, –...

Giedraičių akistatoje – Roko benefisas, lietuvių tritaškių gausa ir dramatiškas „Baskonia“ triumfas

Ispanijos krepšinio ACB pirmenybėse šeštadienio vakarą susitiko komandos, turinčios savo...

Dar viena tyliai artėjanti epidemija – profesorius ragina imtis veiksmų, kol nevėlu (72)

Visame pasaulyje vis sparčiau didėja vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo epidemijos mastai....

Liko visai nedaug: su gerais orais turėsime atsisveikinti (3)

Sekmadienio naktį Lietuvos padangė išliks mažai debesuota, todėl lietaus lašų nesitikėkim....

Tinderyje su emigrantu susipažinusi kaunietė: jis mušė ir reikalavo išsižadėti Dievo bei nevalgyti mėsos (246)

Pažinčių programėlėje „ Tinder “ su į Lietuvą trumpam grįžusiu emigrantu susipažinusi...

Teks pasistengti, kad negrįžtume į karantiną: ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas (182)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė...

Liepa Šimkutė | D+ nariams

Seksas darbo baliuje. Kas to nedarėte, meskite į mane akmenį N-18 (21)

Seksas ant stalo, lifte, tualete, ant susitikimų kambario sofutės, automobilyje, požeminėje...

Mama išvirė žemaitišką grybų sriubą: tokios skanios niekur kitur nerasite (74)

Iki šalnų dar pats tinkamiausias laikas pasimėgauti grybais . O ką dar įdomaus iš jų galima...

Masinė avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai ir traktorius, sužaloti trys vaikai (127)

Šeštadienį Trakų rajone įvyko didelė avarija - susidūrė trys lengvieji automobiliai ir...

|Maža didelių žinių kaina