Biudžetas buvo padalintas į dvi dalis – 12,5 mlrd. eurų bus skirti trejiems metams, o visa 14,4 mlrd. eurų suma skiriama penkerių metų periodui. Šis biudžeto projektas yra keturiais milijardais eurų didesnis nei ankstesnis projektas.
„Tai yra staigmena, suma dar didesnė nei siūliau. Tai yra geros naujienos“, – sakė ESA vadovas Janas Woerneris.
Jis teigė, kad šios lėšos kosmoso agentūrai leis vykdyti daug įvairių programų, mokslinių tyrimų ir leis padidinti žemės stebėjimo pajėgumą bandant stebėti klimato kaitą.
„Tai yra didelis žingsnis Europai“, – sakė Prancūzijos kosmoso agentūros vadovas Jeanas-Yvesas Le Gallas.
Prie ESA biudžeto daugiausiai prisidėjo Vokietija, skyrusi 3,3 mlrd. eurų, Prancūzija skyrė 2,7 mlrd. eurų, Italija – 2,3 mlrd. eurų, o Didžioji Britanija – 1,7 mlrd. eurų. Atskirai prisidėjo ES, skyrusi 16 mlrd. eurų.
ESA pareigūnai prieš susitikimą sakė, kad agentūra viliasi surinkti pakankamai lėšų, jog galėtų neatsilikti nuo greitai kintančios aplinkos.
Europa jau yra tapusi viena svarbiausių kosmoso programų dalyvių – žemynas neseniai pagamino raketų paleidimo įrenginį „Ariane 6“ ir palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“.
Tačiau kritikai teigia, kad agentūra lėtai prisitaiko prie naujovių, tokių kaip pakartotinio naudojimo raketos, kurias sukūrė E. Muskas.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad Europa yra nepakankamai konkurencinga dalyvauti tokiose naujose rinkose, tačiau ketvirtadienį pareigūnai patikino, kad ESA yra pasirengusi susidurti su iššūkiais.
